Nuogo vyro kūno internete ieškančioms moterims – banginiai ir kvazimodai

ES šalyse už tą patį darbą moterys gauna 18 proc. mažesnį atlyginimą. JAV – situacija dar blogesnė, arba statistika arčiau realybės, priklausomai nuo požiūrio. Kitoje Atlanto pusėje už tą patį darbą, už kurį vyrai gauna dolerį, moteriai mokami tik 69 centai. Taigi, vyrai, nepaisant to, ar dirbs visu 100 proc., ar dalį laiko darbe žiūrės pornografiją, vis tiek uždirbs daugiau.

Tačiau ekonominė vyrų ir davatkų (pastarosios irgi labai dažnai yra vyriško pavidalo) valdomos visuomenės nelygybė moteris užklumpa pačiose netikėčiausiose vietose – kad ir užsinorėjus paganyti akis po nuogus priešingos lyties atstovų kūnus internete.

Šiaip ar taip, pornografijos žiūrėjimas, išskyrus darbovietes, Vakarų pasaulyje per pastaruosius penkerius metus yra tapęs įprastu reiškiniu. Dažnas dėl to linkęs kaltinti internetą. Tačiau iš tiesų nuo to laiko, kai žmogus išmoko piešti ant olos sienų, nuogi moterų ir vyrų atvaizdai buvo kuriami nepaliaujamai. Internetas, konkrečiai, plačiajuostis greitasis internetas, suteikė galimybę moderniomis nešvankybėmis dalintis daug greičiau ir efektyviau, bet tikrai jų neišrado.

Naujausias pornografinės isterikos pavyzdys - JAV suintensyvėję skundai dėl visuomenės pornofikacijos. Sekspertai ir psichologai randa reikalą pabrėžti, kad žmonės vis dažniau elgiasi tarsi pornografiniuose filmuose, o mergaitės auga sužalotos pornografiniuose filmuose joms primetamo seksualinių vyro įgeidžių tarnaičių vaidmens.

Tačiau tik visiški naivuoliai arba žmonės, jaučiantys pasitenkinimą iš tuščio pamokslavimo, gali manyti, kad su pornografija reikia „kovoti".

Geriausias būdas užkirsti kelią pornofikacijai – pradėti gaminti geresnės kokybės pornografiją, ypač tokią, kokią žiūrėtų moterys. Jeigu erotinio turinio filmuota medžiaga iš tiesų taptų porų seksualinių švietimo dalimi, o ne sekso pakaitalu frustruotiems vyrams, nereikėtų baimintis dėl tapatybę ir pasitikėjimą savimi praradusių jaunų mergaičių.

Tuomet ir pačios pornografijos supratimas gerokai pasikeistų. Kol kas tiek vadinamieji santykių ekspertai, tiek šiaip diskusijoje dalyvaujantys žmonės pornografiją linkę suvokti kaip nuogus moterų atvaizdus, į kuriuos žiūri vyrai. Tokiu būdu automatiškai daroma prielaida, kad moterims pornografija nereikalinga, nepagalvojant apie tai, kad šią pramonę valdo vyrai, ir tokios pornografijos, kurią galėtų žiūrėti moterys, beveik nėra.

Internete platinama pornografija kol kas balansuoja tarp mokslinės fantastikos žanro (t.y. mažuma partnerių užsiiminėja tuo, kas išdarinėjama kai kuriuose filmuose), tiesiog prasto skonio ir XX a. pirmoje pusėje suformuluotų lyčių vaidmenų. Moteris didelėmis milžiniškomis krūtimis aptarnauja vyrą. Modelio išvaizdos moteris tenkina vyro įgeidžius atlikinėdama gimnastės olimpinio medalio vertus triukus. Vyras „daro" būrį girtų studenčių.

Žinant, kad 75 proc. moterų nepatiria vaginalinio orgazmo, o seksologai pastaruoju metu abejoja, ar toks dalykas iš viso egzistuoja, akivaizdu, kad daugelis pornografijos skirta vyrams. Ypač – tradiciniams „mačo" tipo patinams, kuriems rūpi tik jų pačių orgazmas, dažnai patiriamas tik jeigu seksas pagardintas sadistiniais elementais.

Tai nebeatitinka Vakarų visuomenės realijų. Kaip rodo JAV Sveikatos departamento užsakymu atlikta apklausa, oralinį seksą praktikuojantys abiejų lyčių vidurinės mokyklos moksleiviai maždaug apylygiai yra tokio sekso gavėjai ir davėjai. Taigi, tariamai pornografijos sugadinta jaunoji karta sekso srityje yra labiau egalitarinė ir toliau pažengusi negu jų tėvai ar seneliai.

Mitus, kad moterys sekso nori mažiau nei vyrai ar jos yra „nevizualios", t.y. jos pirmenybę teikia romantiškoms istorijoms apie platonišką meilę nei nuogam kūnui, skleidžia tie vyrai, kurie iki šiol nežino, kur yra klitoris, arba kurie į moteris žiūri kaip į gumines lėles.

Jiems dažnai pritaria ir moterys, kurios buvo auklėtos tradiciškai ir kurios neįsivaizduoja, kad seksas galėtų baigtis abiejų partnerių orgazmu. Žinoma, kad pastaruoju atveju moteris nenori „tokio" sekso, o ne sekso apskritai.

Moterų seksualumas buvo slopinamas, žlugdomas ir baudžiamas šimtmečius. Tuo metu, kai Marquisas de Sade'as ir jo knygų herojai mėgavosi nežabotu seksu su viskuo, kas juda, moterys galėjo būti apkaltintos nimfomanija už kvepalų naudojimą ar „nepadorius" žvilgsnius.

Bausmės? Prievartinis gydymas dėlėmis gaktos srityje ir ledų kompresai ant lytinių lūpų. Savo ruožtu, nors dauguma pornografijos žiūrėtojų – vyrai, kažkodėl kalbant apie jos žalą daugiausia dėmesio skiriama moterų dorovei.

Kaip ir tais atvejais, kai aštuoniolika meilužių įsitaisęs gerasis golfo berniukas Tigeris Woodsas laikomas nuo priklausomybės seksui kenčiančiu ligoniu. Tuo metu tiesiog seksualiu įvaizdžiu garsėjanti tenisininkė Marija Šarapova vadinama kekše.

Dvigubus standartus palaiko daugelis, įskaitant politikus. Suskirsčius visuomenę į „normaliųjų" daugumą ir „nenormalų" mažumą, ją tampa lengviau valdyti.

Tiesa, šimtai tūkstančių žmonių niekuomet nežiūri jokios erotikos ar pornografijos. Kita vertus, Lietuvos pažinčių portaluose paaugliai demonstruoja vieni kitų lytinius organus, o Čikagos maisto prekių parduotuvėse dalijamuose nemokamuose savaitraščiuose „X pažinčių" skyrelyje mėgstamų antrankių rūšys ir tokie seksualiniai potraukiai kaip šlapinimasis ant partnerio kojų vardijami kasdieniškai ir lengvabūdiškai, lyg būtų kalbama apie šokoladinius ledus ar pomėgį darbuotis sode. Kur dėtis moterims, nenorinčioms savęs priskirti nei prie vienuolių, nei prie sekso maniakių? Vyrai turi platų erotikos ir pornografijos pasirinkimą, o moterys – jokio.

Dėl ekonominės ir psichologinės priespaudos padarinių moterų sąmonėje vos nesužlugo žurnalas „Playgirl". Kol panašūs leidiniai mėgino moteris įtikinti, kad „erotiškus" penio muliažais prikimštus apatinius dėvintys vyrai yra nuogi, „Playgirl" nuo 1973 metų spausdino iš tiesų nuogų vyrų nuotraukas.

Daugiau nei pusei metų nutrūkusi žurnalo leidyba atnaujinta šių metų kovą. Viršelį puošia buvusios kandidatės į JAV viceprezidentus Sarah'os Palin dukters ekssužadėtinio Levio Johnstono fotografija.

Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad daugiau nei pusę „Playgirl" skaitytojų sudarė homoseksualūs vyrai. Ar tai – patvirtinimas, kad moterys – „nevizualios" ir joms nereikia sekso? Greičiausiai jos nėra pakankamai išlaisvėjusios. Bent jau ne tiek, kiek heteroseksualūs vyrai ir gėjai. Daug daugiau nei tariamai „pornifikuotų" moterų yra tokių, kurioms masturbuotis ir patirti orgazmą – vis dar gėda.

Nemažai moterų greičiausiai daug saugiau jaustųsi į treniruotus nuogų vyrų kūnus žiūrėdamos internete, tačiau žiūrėti nėra į ką.

Pornografiniuose filmuose dalyvaujantys vyrai gali būti skirstomi į du tipus – kvazimodai ir banginiai. Pirmieji, nors dažnai ir raumeningi, yra tokie nepatrauklūs, kad pati nesimpatiškiausia moteris pornografinių filmų žvaigždė, palyginti su jais, atrodo kaip Mis Pasaulis. Antrieji – seni, susiraukšlėję, plaukuoti ir apgailėtinai nutukę.

Galiausiai, net ir tie keli tinklalapiai, kurie siūlo kažką panašaus į moterims skirtą erotiką su bent jau vidutiniškai patraukliais personažais, už nuotraukų peržiūrą prašo mėnesinio mokesčio.

Priminsiu. Moterims iki šiol už tą patį darbą, už kurį vyrai gauna dolerį, mokami tik 69 centai. Kol vyrai smaginasi žiūrėdami moteris žeminančią pornografiją, pastarosios už joms skirtas erotines linksmybes turi susimokėti.