Nudizmas. Už ir prieš
Vokiečių daktaras psichiatras Henris Tudoras pasiūlė fizinio ir dvasinio gydymo sistemą, paremtą šokiais ir fiziniais pratimais, kuriuos nuogi žmonės turėjo daryti gryname ore. Jis ir laikomas šiuolaikinio nudizmo tėvu ir pradininku. Pradžioje tai buvo tik progresyvaus jaunimo užsiėmimas. Vėliau nudizmas kaip madinga srovė užkariavo Europą, JAV ir Kanadą. Buvo net sukurtos nacionalinės federacijos. Pavyzdžiui, JAV pirma nacionalinė nudistų konferencija įvyko 1933 metais. Vėliau ją buvo pradėta vadinti Amerikos besideginančiųjų asociacija (The American Sunbathing Association). Tuo laiku visoje Amerikoje jau buvo apie aštuoniasdešimt kempingų, skirtų nudistams. Dauguma šių kempingų vadovavosi nudizmo filosofija, kaip sveiku gyvenimo būdu. Hipiai taip pat nesislapstė po rūbais. Nauja laisvės dvasia ir šūkis „Mylėk, o ne kariauk“ buvo pagrįsti nuogo kūno priėmimu. Todėl „gėlių vaikai“ nuogą kūną suvokė labai natūraliai. Jie jautė tikrąją laisvę būdami nuogi ir pliaže, ir namie. Vadinamojo laukinio pliažo judėjimo (The free beach movement) filosofija buvo perkelta į gyvenimą. 1953 metais buvo įkurta Tarptautinė nudistų federacija (INF), šiuo metu vienijanti daugiau kaip 30 federacijų iš viso pasaulio. Labiausiai šis judėjimas populiarus Skandinavijos šalyse, taip pat Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.