Nudistai: be gėdos ir be pozos

Kai vasarą vieno moterims skirto leidinio žurnalistai suteikė galimybę kas penktadienį gėrėtis daugiau ar mažiau pažįstamų ponių maudymosi kostiumėliais, rašyti apie nudistus - tai tarsi nušokti šalikelėn nuo podiumu virtusio mūsų gyvenimo, pamiršti, kas yra elegancija ir prisišlieti prie laukinio pasaulio. Laukinio - ne vulgariąja, agresyviąja, o natūraliąja šio žodžio prasme.

Klaipėdietis Dmitrijus Šumigora su žmona Irina jau penketą metų negalėtų pasigirti paplūdimio drabužių kolekcijomis. Tačiau ir toks nudizmo stažas nepavertė jų visiškai atsainiais, gėdos jausmą jūroj paskandinusiais poilsiautojais. Atvirkščiai: niekada nemaniau, kad save laikantys nudistais šitaip saugotų kūno privatumą. Ir dar: kultūringas ir pagarbus kitiems nudistas niekada nepasirodys nuogas bendrame pliaže. Tai kokia gi yra nuogo kūno erdvė?

Puritoniškumas: nėra jėgų likti nuogam

Pusiaudienis Klaipėdos Smiltynės paplūdimyje. Nedidelėje jo atkarpoje, kur karštą vasaros dieną gali sutikti net keliolika nudistų porų, nuo kopų viršūnės buvo matyti vos vienas kitas poilsiautojas. Irina ir Dima, pasirinkę vietelę prie pat vandens, palengva ant smėlio dėliojo drabužius. Po akimirkos likęs nuogas, Dima prisipažins, kad išsirengti apytuščiame pliaže yra kur kas droviau nei tuomet, kai aplinkui tokių nuogalių kaip tu yra bent dešimtis. "Gal veikia tam tikras solidarumo jausmas, - samprotauja klaipėdietis, - juk šiaip ar taip nudistai yra socialinė mažuma, ir kai mūsų vienoj vietoj esama tirščiau, tampi drąsesnis ir saugesnis".

Iriną ir Dimą nuogiems mėgautis vandeniu ir saule prieš penketą metų paskatino draugų nudistų šeima. Dima visiškai neslepia, kad palikti pliažo krepšyje glaudes jį varžęs iš vaikystės įsigyvenęs nuogo kūno tabu, kurį suformavo ir sovietinė pedagogika (nuogumas - tai jau blogis savaime), ir tradicinis konservatyvus tėvų auklėjimas ("Mama sužinotų, kur mudu su žmona lankomės, tikrai sugėdintų, pakako jos išsakyto nerimo prieš dešimtmetį, kai su Irina gyvenom trejetą metų nesusituokę"). "Tą dieną, kai išdrįsau pliaže likti nuogas, netgi savo geriausių draugų akivaizdoje nesijaučiau, jog būčiau tapęs be galo laimingas. Atrodė, kad išsilaisvinęs iš drabužių savo noru įlindau į šarvus. Tuo tarpu bičiuliai bei Irina jautėsi kuo puikiausiai.

Truputį pavydėjau to laisvumo, kuris neslypėjo mano prigimtyje. Sunkiai tikėjau, jog jį įgysiu". Bet ir Irinai ta diena buvo pirmoji, kai mišrioje - panelių ir vaikinų - kompanijoje ji turėjo išdrįsti ir nusimesti maudymosi kostiumėlį. Bet pasiryžimo nepristigo. Ji mano, kad tą drąsą "atsinešusi" iš moterų pliažo, kuriame praleisdavusi ne vieną savaitgalio valandą.

Dima savo tapsmą nudistu laiko labiau valios pastangų rezultatu nei spontanišku veiksmu. "Nepamiršiu vaikystės epizodo, kai, įlindęs į persirengimo kabiną, suvokiau, kad apačioje yra matomos ne tik mano kojos, bet ir kur kas "aukščiau". Nepersirengęs iškart sprukau pas mamą ir įsisupau į rankšluostį..." Net ir pasiryžęs nebijoti būti nuogas nudistų pliaže, jis dar daug kartų išgyvendavo mažytį nerimą. "Juk kai paprastai eini prie jūros, argi mąstai, kaip nusirengsi, kaip maudysies, kurioj kabinoj persirengsi - tokios smulkmenos šiaip jau į galvą nelenda. Tačiau mane pirmus kartus tokios mintys užplūsdavo. Nesakau, jog tai kažkoks stresas, tačiau jei nors akimirką apie tai pagalvoji, vadinasi, nesi iki galo atsipalaidavęs būti toks, koks nusprendei būti".

Erotinė radiacija: nulis rentgenų

Irina ir Dima visiškai atvirai pasisakė, kad kai susipažino, buvo begal drovūs: vien jau susikibti rankomis ar pirmąkart pasibučiuoti juos ilgai varžęs nedrąsumas. Tačiau šiandien abu įsitikinę, kad nudistais tampa ne tik ekstravaganciją, aštrius pojūčius linkę išbandyti žmonės. Veikiau atvirkščiai: pliaže pamatysi santūrias poras. Būtent poras! "Jei mūsų nuogumas dar kelia kam nors "miglotų" asociacijų, - aiškina Dima, - galiu patikinti, kad kaip tik pliaže, kur aplinkui išvysti daug nuogumo, šis nebetampa perdėm patrauklus ir neprovokuoja intymaus artumo. Nebereaguoji į artimą žmogų kaip į traukos objektą. Dar daugiau: skaitydami ar plepėdami su draugais, kartais net užsimirštam, jog esam nuogi. Vienokį žmogų matom mieste, kitokį - paplūdimyje. Labai dažnai pirmuoju atveju tavo partneris atrodo kur kas seksualiau nei apsinuoginęs pliaže".

Klaipėdiečių pora įsitikinusi, kad kaip niekas kitas nudistai toleruoja aplinkinio kūną tokį, koks jis yra: ar tu būtum storulis, ar ligi išprotėjimo tave gniuždytų celiulito bėdos, ar vasaros pabaigoj į paplūdimį ateitum sūrio baltumo spalvos, ar nesugebėtum paslėpti tau nemielo apgamo, - visa tai niekis. Neskaitęs jokių nudizmo teorijų, Dima per penkerius metus suvokė ir pakeitė anksčiau nusistovėjusią nuomonę, kad apie žmogaus (šiuo atveju - apie moters) grožį galima spręsti vien tik iš veido. "Jos charakterį išduoda visas kūnas ir žvilgsnis, - meta akis Irinos pusėn. - Aš nesakau, kad nepasižvalgau į kitas šiame paplūdimyje besikaitinančias moteris, kaip ir nepavydžiai palydžiu smalsoką nepažįstamo vyriškio žvilgterėjimą Irinos link. Bet tai lieka viso labo tik draugiški, gal kiek koketiški akių žaidimai... Beje, nudistai yra vieni iš labiausiai "nusiteikusių kovotojų prieš ištvirkavimą ir palaidą gyvenimą".

Nuogumo erdvė: netapk nemalonus

Bare išsinuoginusi striptizo šokėja gaivinasi kokteiliu, nuogalių eitynės protestuoja prieš žvėrių kailių ir odos panaudojimą pramonėje, Vokietijos Bundestago tarnautojai išsirengę kepinasi saulėkaitoje miesto centre esančio parko pievelėje... Nei Irinos, nei Dimos tokie pavyzdžiai neužkrečia ir nežavi. Pagaliau jie niekada nedrįstų nuogut nuogutėliai pasirodyti net bendrame pliaže - ir ne todėl, kad gėdintųsi, o vien tik iš pagarbos aplink besiilsintiems. "Tu neturi teisės tapti nemalonus kitiems" - toks Dimos credo. Irina iki šiol nepamiršta, kaip nemaloniai šokiravo draugus Kaliningrade, kai, neturėdama maudymosi kostiumėlio, įpuolė pliuškentis į upės vandenį. Tiesa, bičiuliai iš kaimyninės šalies žinojo, kad klaipėdiečiai praktikuoja nudizmą, tačiau, jų akimis, tai normalu tik Vakaruose ar Lietuvoje. Pliažas, sauna, pirtis - ko gero, vienintelės klaipėdiškių nudistų vietos, kuriose jaučiasi nepažeidę kito erdvės.

Radikaliojo nudizmo šalininkai vargu, ar priimtų į savo gretas Iriną ir Dimą, jei sužinotų, kad tiedu net ir savo bute nedrįsta tipenti nuogi. Gal ne nedrįsta, o mano esant nehigieniška. Todėl bent jau kelnaitės - kokie bebūtų vasaros karščiai - yra privaloma jų namų garderobo dalis. O dėl Artiomo? Jo akivaizdoje gėdos jausmas nekirba. Ir ne todėl, kad vaikas dar neturi nė pustrečių ir jam visiškai neįdomios subtilios tėvų kūnų vietelės ir jis "apie tai nieko nesupranta", - ne todėl, - sūnus, Dimos manymu, taip pat turi mokytis pažinti žmogaus kūną, kad vėliau tai netaptų tabu, kad, sutikęs peršviečiama palaidine liemenėlės nedėvinčią praeivę, nedėbsotų į ją godžiomis nesusitupėjusio paauglio akimis.

Nudizmo skeptikai nuolat priekaištauja, neva visokios nuogybės paskandino kūno paslaptį. Irina ir Dima įsitikinę, kad ją kuria žmogaus emocijos, intelektas, pagaliau - išmoningai pasirinktas drabužis. Kūnas šiuo atveju yra tik molis improvizacijoms reikšti.

"Sisi", - ištaria mažasis Irinos ir Dmitrijaus sūnus Artiomas, matydamas apnuogintą mamos krūtinę. "Nors savo bute mes nesipratiname būti nuogaliai, tačiau paplūdimyje vaikas mus mato tokius kokie esame. Tikime, kad kūnas Artiomui niekada nebus tabu, todėl net ir sulaukęs paauglystės jis nevengs mėgautis saule ir vandeniu kartu su mumis!" - tokią ateitį įsivaizduoja klaipėdiečių nudistų šeima.

Egzistuoja 5 nerašytos nudistų taisyklės:

• Nebijok savo kūno, mylėk jį tokį, koks yra;
• Atmink, kad tavo kūnas - ne civilizacijos produktas, o gamtos dalis;
• Įsisamonink, kad nuogumas ne pasileidimas, o tavo vidinė laisvė;
• Išmok mylėti savo artimo kūną ne intymiu tyrinėtojo žvilgsniu. Neieškok jame nepatrauklių detalių.
• Apsiribok nuo aplinkinių akių. Kuo būsi drąsesnis, tuo greičiau tave supras ir pradės gerbti.