Mane prievartauja mano vyras

Lola susirado mane pati. „Girdėjau, kad Jūs rašot apie smurtą prieš moteris. Ar tiesa, kad jei vyras verčia mylėtis tave, kai nenori, ir taip, kaip nenori, tai jau yra smurtas?" - toks klausimas atkeliauja mano elektroniniu paštu. Atsakau, kad be jokios abejonės - taip, ir siūlau susitikti. Tačiau Lola (tai jos interneto slapyvardis) sutinka kalbėtis tik susirašinėdama „Skype‘u". Sako, kad apie tai nepasakoja net savo geriausioms draugėms.

Iš pirmo žvilgsnio jos būsimasis vyras Petras (pavadinkime jį taip) neatrodė panašus į sekso ištroškusį maniaką, netgi priešingai - atrodė nedrąsus ir kone perdėtai dorovingas. „Pamatytum, kaip jis piktindavosi visokiom kekšėm ir paleistuvėm. Šitai kategorijai priskirdavo visas, kurios vakarais vienos vaikščiodavo gatvėmis, dėvėjo palaidines didelėmis iškirptėmis ar trumpus sijonus. Sakė, kad mane kaip tik todėl ir išsirinko - vienintelė tarp visų vakarėlyje buvusių merginų neatrodžiau kaip „baro merga". Jis asistavo švelniai ir ilgai, buvo labai taktiškas, neįkyrus. Per tris pirmuosius draugystės mėnesius mes net nepasibučiavome. Bet man tai atrodė visai normalu - pati tuo metu buvau nekalta, ir tokį jo elgesį vertinau kaip pagarbą."

Mamytės pamokos

Po pusės metų Petras nutarė supažindinti savo merginą su motina. „Jis taip jaudinosi prieš šitą vizitą, net labiau nei aš, 5 kartus privertė mane persirengti - tai spalva netiko, tai ilgis, tai skeltukas per gilus... Vis kartojo, kad turiu atrodyti padoriai, nes pirmo įspūdžio antrą kartą nepadarysi, o visos ankstesnės jo merginos susimovė jau per pirmą vizitą." Lolai pasisekė labiau - jau tarpduryje nuskanavusi ją savo ledinėmis akimis, būsimoji anyta, atrodo, liko patenkinta. Pasikvietė prie stalo ir surengė „tardymą". Klausinėjo visko: kur dirba, ką baigė, kas tėvai, giminės, netgi kokiomis ligomis sirgo ji pati ir jos artimieji.

„Tačiau dar labiau už tą tardymą mane sukrėtė Petro pasikeitimas - vos įėjęs į motinos butą, jis tarsi virto kitu žmogumi: visas susigūžė, pradėjo muistytis, mikčioti, iš normalaus vyro virto nupiepusiu viščiuku. O mama visada kreipdavosi į jį taip globėjiškai, su lengva panieka." Nepaisant to, „egzaminas" buvo išlaikytas, ir Lola su Petru nutarė jį atšvęsti - alkoholis ir atlėgusi įtampa pirmą (ir turbūt paskutinį) kartą paskatino Petrą netikėtam atvirumui. Jis išsipasakojo, kaip kartą paauglystėje anksčiau iš darbo grįžusi mama jį užtiko vonioje besimasturbuojantį. Tąsyk liepė padėti rankas ant stalo ir gerai atitrankė liniuote. Negana to, nuo tada neleido jam užsirakinti nei savo kambaryje, nei vonioje, netgi tualete - kad reikalui esant galėtų įsiveržti ir patikrinti, ar jis nedaro ko nors neleistino. „Iki šiol man seksas atrodo kažkas gėdinga. Bet gal tai į gera, - svarstė Petras. - Juk nevaldomas geismas žmogų paverčia gyvuliu." Nors toks puritoniškas požiūris Lolą kiek išgąsdino, ji nutarė, kad laikui bėgant jie išmoks mėgautis tuo kartu.

Pirmoji naktis

Pirmąsyk jiedu, kaip ir buvo nutarę, pasimylėjo pirmąją vestuvių naktį. „Jis buvo labai šiurkštus. Be jokių glamonių parsivertė mane į lovą ir „patvarkė". Žiauriai skaudėjo. Rytą vos paėjau. Vestuvių svečiai vengė žiūrėti man į akis, nes buvo nesunku pamatyti, kaip kenčiu. Kai visi išsiskirstė, pasislėpiau nuošaliame sandėliuke ir ilgai raudojau - ne tik dėl fizinio skausmo, jaučiausi tokia nusivylusi, pažeminta, tarsi visas mano kūnas ir siela būtų virtę viena gyva žaizda. Kai vakare atėjau į miegamąjį, Petras atrodė sutrikęs, ilgai atsiprašinėjo, sakė, kad yra nepatyręs „tuose reikaluose", kad pamažu viskas susitvarkys." Po šios nakties beveik mėnesį Petras prie Lolos neprisilietė, o gyjant fizinėms žaizdoms, pamažu traukėsi ir dvasinės. „Galvojau, gal tai normalu - pirmąją naktį visoms skauda, be to ir jis nepatyręs. Kitąsyk suartėjome po mėnesio. Abu buvom šiek tiek išgėrę, jis stengėsi būti atsargus, bet iškilo kita problema - erekcijos. Teko nemažai padirbėti, kad prikelčiau jį gyvenimui." Papildoma stimuliacija tapo būtina ir trečią, ir ketvirtą, ir kiekvieną kartą... Negana to, kaskart vyras reikalaudavo vis naujesnių ir stipresnių dirgiklių - iš pradžių pakakdavo striptizo, vėliau prireikė šio to daugiau. Kad Lolos fantazija neišsektų, Petras prisipirko pornografinių vaizdajuosčių, versdavo jas kartu žiūrėti, o paskui reikalaudavo padaryti taip, „kaip ta aktorė darė". Iki tam tikros ribos Lola tai pakentė. „Nesu kokia cyptdavatkė, pripažįstanti tik misionieriaus pozą, žinau, kad normalu poroms paįvairinti savo seksualinį gyvenimą. Žinau, kad visokie žaidimai prasklaido rutiną, bet problema ta, kad pas mus tos normalios rutinos niekada ir nebuvo. Ta prasme, aš nesu mylėjusis tiesiog taip, paprastai, be jokių išsidirbinėjimų. Galų gale, juk buvom ką tik vedę - bent jau pirmaisiais metais mums turėjo pakakti vien aistros... Pradėjau jaustis nevisavertė, maniau, kad nesu pakankamai patraukli, todėl vyras manęs negeidžia."

Lūžio taškas

Lola gana atvirai papasakoja keletą epizodų, kurie jai buvo itin nemalonūs, tačiau nutariame, kad tai - ne spaudai. Vienu metu ji net galvojo išsiskirti, bet... pastojo. Tie 9 mėnesiai nėštumo suteikė laikiną atokvėpį, mat nėščia žmona Petrui tapo sekso tabu - jie net miegodavo atskiruose kambariuose. „Mes tarsi grįžom į pradžią - jis mane gerbė, bet nelietė. Man nelabai ir norėjosi. Kartą prisipažino, kad mylėtis su nėščia moterimi jam beveik tas pats, kas dulkinti savo motiną. Nujaučiau, kad jis turi meilužių, o gal naudojasi prostitučių paslaugomis, bet tyčia užmerkiau akis - svarbu, kad tik nekištų nagų prie manęs."

Po dukros gimimo praėjus porai mėnesių, vyras vėl priminė Lolai jos pareigas. „Iškart po pirmojo pasimylėjimo pareiškė, kad pas mane ten „viskas išsitampę", todėl vienintelis būdas jį patenkinti - analinis seksas. Bet mano galvoje po gimdymo kažkas persilaužė. Pasakiau, kad nesu prostitutė, kad man atsibodo visos tos nesąmonės, ir noriu mylėtis kaip visi žmonės. O jeigu jam nepatinka, tegul mane išprievartauja - aš tikrai nepabijosiu nueiti į policiją. Atrodo, kad jis išsigando - pradėjom mylėtis kur kas rečiau, reikalavimai vėl tapo daugmaž normalūs, ir dėl šventos ramybės stengiausi juos patenkinti, nors malonumo ir nejaučiau. Juk šiaip jis buvo visai normalus žmogus, geras tėvas, neblogai uždirbo, rūpinosi namais. Kartais man jo net gaila pasidarydavo dėl jo seksualinių bėdų - jis gi nekaltas, kad turi tokių problemų. Siūliau kartu nueiti pas seksopatologą, bet Petras kategoriškai atsisakė."

Gal viskas taip būtų ir tekėję, jei Lolos kelyje nebūtų pasipainiojęs Andrius. Jie susipažino vienoje virtualioje pažinčių svetainėje, ilgai susirašinėjo, o paskui nutarė susitikti. „Jis tapo mano meilužiu, - žodžių į vatą nevynioja Lola. - Suprantu, kad daug kas mane pasmerks, bet aš visai nesigailiu. Jis pažadino manyje moterį. Tik jo dėka supratau, koks malonus gali būti seksas. Jis išgydė visu mano kompleksus. Aš pasijutau graži, geidžiama, normali, galų gale."

Netrukus apie romaną sužinojo Petras. Nepatingėjo pasekti, pafotografuoti, patikrinti elektroninį paštą ir telefono žinutes ir surinkti krūvą svarių įkalčių. Vieną dieną visa tai tėškė prieš apstulbusios žmonos akis ir pareiškė, kad nuo šiol taisykles diktuos jis. O jei Lola bandys bent cyptelėti, išsiskirs ir prisiteis dukros globą. „Visi koziriai buvo jo rankose. Jis padorus, gerai uždirba, rūpinasi vaiku, ištikimas, o aš bedarbė (kol auginau dukrą, bankrutavo įmonė, kurioje dirbau), be pinigų, negana to, neištikima. Tuo metu kaip tik buvo įsisiūbavusi ta Kedžio byla, supratau, kad visi tokiais atvejais stoja vyro pusėn, nežinia, kuo dar būsiu apkaltinta, jei sugalvosiu priešintis."

Petras pradėjo gerti, o jo priekabės tapo vis šlykštesnės. Kartą net parsivedė kažkokį tipelį iš baro ir liepė Lolai su juo mylėtis, pareiškęs: „Tau gi patinka dulkintis su svetimais vyrais. Parodyk, kaip tu tai darai." Laimei, tas tipelis pasirodė besąs padoresnis už vyrą, pamatęs siaubą Lolos akyse skubiai išsinešdino. „Niekam nedrįstu to pasakoti. Gėda. O ir kas galėtų patikėti, kad tas žmogus, kuris dieną piktinasi bet kokiu atviresniu seksualumu spaudoje ar gatvėje, naktį išdarinėja tokius dalykus? Net buvo kilusi mintis tai nufilmuoti slapta kamera, bet pagalvojau apie dukrą - jei tie vaizdeliai iškiltų į viešumą, tai gali sugriauti jos gyvenimą."

Kurį laiką Lola jautėsi pakibusi tarp dangaus ir žemės, tačiau išgirdusi, kad neseniai priimtas palankus smurto aukoms įstatymas, jai sužibo nauja viltis. „Jei toks jo elgesys gali būti laikomas smurtu, tai vis tiek turi būti kažkoks būdas tai įrodyti ir prisiteisti vaiko globą? Ar įmanoma išsiskirti slaptai, per daug neafišuojant priežasčių ir netraumuojant mergaitės? Man nereikia jokio turto - tik ramybės ir dukros."

Lolos situaciją sutiko pakomentuoti „Moterų informacijos centro" teisininkė Dovilė Petrauskaitė.

„Kai kalbama apie išžaginimą, seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, visų pirma reikia kreiptis į medikus bei policiją. Policijos pareigūnams Jūs turėtumėte pateikti pareiškimą dėl patirto seksualinio smurto, tuo remdamiesi jie pradės tyrimą. Tuo tarpu medikai atliks apžiūrą. Pirminės apžiūros rezultatai bei Jūsų teiginiai policijos pareigūnams yra pirminė įrodomoji medžiaga. Turint asmeninių įrodymų (įvykio metu sugadintų daiktų, suplėšytų, suteptų rūbų ir pan.) juos taip pat reikėtų išsaugoti ir pateikti pareigūnams. Svarbu, kad visi veiksmai būtų atlikti kuo skubiau po įvykio. Deja, kiti seksualinės prievartos pasireiškimo būdai, kaip, pavyzdžiui, paranojiškas pavydas, nėra kvalifikuojami kaip nusikalstami. Daiktiniai įrodymai nėra vieninteliai įrodymai, jie tiesiog yra „aiškiausi".

Jei grasinimai buvo žodiniai (tai nebūtinai grasinimas panaudoti fizinį smurtą, bet ir paviešinti santykius su meilužiu, atimti dukrą ar pan.), galime kalbėti apie Baudžiamojo kodekso 151 str. minimą „Privertimą lytiškai santykiauti", kuriame taip pat kalbama ir apie psichinę prievartą bei pasinaudojimą asmens priklausomumu. Priėmę pareiškimą pareigūnai pradės tyrimą, tokio pobūdžio bylos yra viešojo kaltinimo bylos, tai yra visą tyrimą atlieka ne pati auka, o pareigūnai, jie renka įrodymus, apklausinėja liudytojus ir pan.

Jeigu dukra regėjo smurto atvejus, ar buvo prieš ją pačią smurtauta, tai, be abejo, turi įtakos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymui. Bet kokiu atveju skyrybos byloms, kai yra nepilnamečių vaikų, būtina Vaiko teisių apsaugos įstaigos išvada, kurioje yra įvertinama vaiko psichinė būsena, santykiai su tėvais, saugumo jausmas ir kt.

Atitinkamos bylos, kaip pavyzdžiui, bylos dėl išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti gali būti nagrinėjamos ne viešai. Skyrybos bylos taip pat gali būti nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje (žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti). Jeigu asmuo platina informaciją, kuri žemina žmogų, asmuo gali kreiptis dėl įžeidimo privataus kaltinimo tvarka."

Kaip atpažinti seksualinį smurtą?

Seksualinis smurtas tai ne vien išprievartavimas. Jis apima viską, kas tave menkina žemina ir verčia jaustis pažeidžiama. Dažniausiai seksualinis smurtas pasireiškia:

• - žeminančiais, menkinančiais, seksualinio pobūdžio juokeliais;
• - atvirai rodomu dėmesiu kitoms moterims;
• - paranojišku pavydu, kai esi kaltinama, jog apgaudinėji jį kone su kiekvienu sutiktu vyru;
• - kaltinimais, kad esi pasileidėlė, kekšė, arba priešingai - frigidiška, šalta, nieko lovoje nesugebanti;
• - vertimu mylėtis tuomet, kai tu nenori, arba taip, kaip tau nepatinka;
• - reikalavimais seksualiai rengtis, šokti striptizą, keistis poromis ar imtis kitų tau nepriimtinų seksualinių eksperimentų.

******

Remiantis neoficialia nevyriausybinių organizacijų statistika, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Ir tai ne vien smūgiai - smurtas gali būti ir emocinis, psichologinis ar seksualinis. Tačiau apie tai kalbama vos puse lūpų, laikoma šeimos reikalu ar asmenine problema.

Žurnalas „Moteris" ir tarptautinė kosmetikos ir tiesioginės prekybos kompanija AVON tęsia akciją, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią skaudžią problemą, ir kviečia prisijungti visus, kurie jai neabejingi. Pirkdami specialius AVON gaminius - Moterų vienybės apyrankę ir kaklo papuošalą, galite solidarizuotis su smurtą kenčiančiomis moterimis. Visas pelnas, gautas už juos, bus skiriamas moterų informavimui ir pagalbai.

Bet pirmiausia mes norime išklausyti tas, kurios kenčia dėl smurto šeimoje. Jei jautiesi gniuždoma ir žeminama, jei manai, kad esi negerbiama, nuolat nuvertinama ar seksualiai išnaudojama, esi smurto auka. Pirmasis žingsnis - tai pripažinti. Antrasis - išdrįsti apie tai kalbėti. Ženk jį ir papasakok mums savo istoriją (ji gali būti anonimiška).

* Trumpai ją aprašyk ir atsiųsk adresu rasyk@moteris.lt. Nepamiršk nurodyti, kaip „Moters" žurnalistė galėtų su tavimi susisiekti, išklausyti istoriją ir įteikti AVON dovanėlę.

* Publikuotų istorijų herojėms taip pat suteiksime galimybę pasinaudoti nemokama specialistų (psichologų, teisininkų) konsultacija.

* Tos, kurios išdrįs kalbėtis atvirai, ne anonimiškai, galės pasinaudoti nemokama advokato pagalba.

* Taip pat galite siųsti teisinius ar kitokius klausimus, susijusius su smurtu, o mes rasime profesionalus, kurie į juos atsakys mūsų internetiniame puslapyje.

Patyrei prievartą? Reikalinga psichologo, teisininko konsultacija? Čia Tau nemokamai patars ir padės:

Moterų informacijos centras/Women's Issues Information centre
Olandų 19-2, LT- 01100 Vilnius, Lietuva
Tel.: + 370 5 2629003
Faksas: + 370 5 2629050
www.lygus.lt
www.seimairdarbas.lt

Kompanijos AVON 1955 m. įsteigtas AVON moterų fondas yra didžia pasaulyje filantropinė veikla skirta moterų sveikatai ir gerovei užtikrinti.

Daugiau informacijos galima rasti: http://www.avoncompany.com/women/