Naujas aseksualus judėjimas

Nesvarbu, žmogus yra homoseksualus ar heteroseksualus, vyras ar moteris. Žmonių, niekados netroškusių lytinių santykių, bendruomenė vis auga.

Sara Beth Brooks ant rankos nešiojo sužadėtuvių žiedą, jos spintoje kabėjo naujutėlaitė vestuvinė suknelė. Ji sako: „Aš visada mylėjau savo sužadėtinį. Tiesiog manęs visiškai nedomino seksas su juo. Manęs taip pat nedomino bučiniai. Man nerūpėjo nei kiti vyrai, nei kitos moterys.“ S. B. Brooks praleido penkerius metus ieškodama savo pranykusio seksualinio potraukio. Ji išbandė hormonų progesterono ir testosterono terapijos procedūras. Ji meldė daktarų pagalbos. 25 metų studentė iš Sakramento, Kalifornijos valstijos sako: „Aš mylėjausi nes reikėjo, o ne todėl, kad aš to norėjau. Aš jutau didelę gėdą prieš save ir savo partnerį.“

Vieną naktį, likus keliems mėnesiams iki vestuvių. S. B. Brooks sėdėjo prie kompiuterio ir naršė internete. Ji sako: „Aš mėginau suvokti, ką man reikės daryti po vestuvių ceremonijos. Tada aš ir atradau aseksualumą. Visą naktį skaičiau tokių pačių žmonių kaip aš gyvenimo istorijas ir verkiau. Tie žmonės aprašė tokius pačius jausmus, kokius jutau ir aš. Suvokiau, kad su manimi nėra nieko bloga – aš tiesiog esu aseksuali.“

Šiandien mergina nėra prisirišusi prie jokio žmogaus. Ji bendrauja su grupe artimų draugų, kurie yra tokie patys kaip ji. Jie vadovaujasi principu: „Tu esi nuostabus žmogus, aš tave myliu, bet aš nenoriu su tavimi mylėtis.“ Svarbiausia, kad ji nėra viena. Jų daug. Ypač moterų. Šie žmonės save vadina aseksualiais arba „žmogiškomis amebomis“. Jie nesigėdija savo patologijos ir netgi pradeda ją propaguoti. Jie gaminasi marškinėlius ir buriasi į internetines bendruomenes, kurios po truputį tampa judėjimu.

2001 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad internete buvo 100 savo aseksualumo neslepiančių žmonių. 2005 m. pakartotas tyrimas parodė, kad jų jau 35 tūkstančiai. 60 procentų jų – moterys. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad aseksualumas yra nauja lytinė orientacija. Psichologas Anthony‘s Bogaertas sako: „Jei žmogus turi mažą seksualinį apetitą, jis nebūtinai turi būti gydomas.“ Gydytojas tiki, kad aseksualumą sukelia daugybė veiksnių – sumažėję hormonai arba psichologinės ligos, panašios i autizmą.

Psichologas ir seksoterapeutas Joy‘us Davidsonas sako: „Aseksualumo problema yra ta, kad žmogus gali per anksti pasiskelbti aseksualiu. Dažnai tą padaro jauni žmonės, dar neišbandę visų seksualinių galimybių. Jei taip atsitinka, tai gali tapti didele raidos problema.“

Tačiau tokie aseksualai kaip 32 metų Julie Decker yra įsitikinusi: „Aš neesu nusistačiusi prieš seksą. Seksas yra gerai tol, kol jis manęs neliečia.“