Masturbacija ir miegas: ar tai padeda užmigti?

Ar esi vienas iš tos milžiniškos žmonių grupės, kuri, negalėdama užmigti, pasitelkia… masturbaciją? Sveikiname – tu tikrai ne vienas (-a). Daugelis žmonių atranda, kad šis metodas padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Bet ar tai tik subjektyvus pojūtis, ar yra mokslinis pagrindas?

2019 metais atliktame tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių žmonių, kurie masturbavosi prieš miegą ir patyrė orgazmą, pranešė apie geresnę miego kokybę. Tai kelia klausimą: kodėl masturbacija gali padėti užmigti?

Kodėl masturbacija gali pagerinti miegą?

Šis ryšys tarp masturbacijos ir geresnio miego gali būti paaiškintas keliais veiksniais:

• Atsipalaidavimas ir streso mažinimas: Masturbacija ir orgazmas sukelia fizinį ir psichologinį atsipalaidavimą. Stresas ir nerimas yra dažnos nemiga sukeliančios priežastys, todėl jų sumažinimas gali žymiai pagerinti miego kokybę.
• Oksitocino išsiskyrimas: Orgazmo metu organizme išsiskiria oksitocinas – hormonas, dažnai vadinamas "meilės hormonu". Oksitocinas turi raminamąjį poveikį ir padeda sumažinti stresą, todėl gali gerinti miegą.
• Fizinio išsekimo jausmas: Fizinė veikla, net ir tokia kaip masturbacija, gali sukelti lengvo nuovargio jausmą, kuris palengvina užmigimą.
• Psichologinis pasitenkinimas: Seksualinis pasitenkinimas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti psichologinę įtampą, dėl ko žmogus jaučiasi ramiau ir pasiruošęs miegoti.

Svarbu atsiminti

Nors masturbacija gali būti naudinga kai kuriems žmonėms, norintiems pagerinti savo miego kokybę, svarbu nepamiršti, kad tai nėra visiems tinkamas metodas. Jei patiriate nuolatinį nemiga, svarbu kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Masturbacija gali būti viena iš atsipalaidavimo priemonių, bet ji neturėtų tapti vienintele priemone kovojant su nemiga.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikomas medicininiu patarimu. Jei turite klausimų apie savo miegą ar seksualinę sveikatą, kreipkitės į savo gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.