Seksas, mokslas ir vienas keisčiausių klausimų prieš egzaminus

Ar prieš svarbų egzaminą verta ne tik pakartoti formules, bet ir skirti laiko sau? O gal orgazmas gali padaryti tai, ko nepadaro dar viena valanda prie konspektų – nuraminti galvą, sumažinti įtampą ir padėti susikaupti?

Internete apie tai kalbama kur kas drąsiau negu akademiniuose žurnaluose.

Vieni žmonės prisiekia, kad po masturbacijos jų galva tampa „švaresnė“, lengviau užmiega ir kitą rytą jaučiasi ramiau. Kiti tvirtina, kad seksualinės mintys kaip tik išblaško ir nuo mokslų nuveda gerokai toliau, negu buvo planuota.

O kai kurie studentai internete netgi rašo, kad masturbavo prieš egzaminus ir gavo puikius rezultatus.

Tai kur tiesa?

„Post-orgazminis aiškumas“ – tik interneto mitas?

Internete egzistuoja populiarus angliškas posakis „post-nut clarity“ – savotiškas „po orgazmo ateinančio aiškumo“ apibūdinimas.

Idėja paprasta: žmogus patiria seksualinę įtampą, masturbuojasi, pasiekia orgazmą, o tada staiga jaučiasi ramesnis, mažiau išsiblaškęs ir gali grįžti prie savo darbų.

Jeigu tai vyksta prieš egzaminą, teorinė grandinė atrodytų labai patraukliai:

seksualinė įtampa → orgazmas → atsipalaidavimas → mažiau nerimo → geresnė koncentracija → geresnis egzaminas.

Problema tik viena.

Mokslininkai kol kas nėra įrodę paskutinio šios grandinės žingsnio.

Tai reiškia, kad galime kalbėti apie galimą mechanizmą, bet negalime sąžiningai teigti, kad masturbacija savaime kelia pažymius.

Ką apie tai sako mokslas?

Tiesioginių tyrimų, kuriuose būtų paimtos studentės, viena grupė masturbuotųsi prieš egzaminą, kita – ne, ir tada būtų lyginami jų pažymiai, šiuo metu trūksta.

Todėl antraštė:

„Masturbacija prieš egzaminą pagerina merginų pažymius“

būtų per daug kategoriška.

Tačiau egzistuoja keli įdomūs mokslinių tyrimų sluoksniai.

Mokslininkai yra tyrę seksualinio aktyvumo ir orgazmo sąsajas su miegu, subjektyviu atsipalaidavimu ir fiziologinėmis reakcijomis.

Pavyzdžiui, didelėje suaugusiųjų apklausoje, kurioje dalyvavo 778 žmonės, iš jų 442 moterys, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad masturbacija, pasibaigusi orgazmu, pagerino jų suvokiamą miego kokybę. Be to, dalis žmonių teigė, kad po tokios masturbacijos lengviau užmiega. Šaltinis: PubMed Central (PMC).

Tai nėra įrodymas, kad kitą rytą žmogus parašys egzaminą geriau.

Tačiau jis leidžia kelti kitą klausimą:

jeigu masturbacija padeda konkrečiam žmogui atsipalaiduoti ir geriau išsimiegoti, ar netiesioginis poveikis egzaminui galėtų būti teigiamas?

Teoriškai – taip.

Eksperimentiškai – dar neįrodyta.

Kodėl būtent prieš egzaminą tai galėtų būti įdomu?

Egzaminas nėra vien žinių patikrinimas.

Tai taip pat yra streso situacija.

Žmogus gali būti puikiai pasiruošęs, tačiau įėjęs į auditoriją staiga pajusti:

• padažnėjusį pulsą;
• įtampą;
• nerimastingas mintis;
• sunkumą susikaupti;
• baimę suklysti;
• norą nuolat tikrinti laiką;
• jausmą, kad galvoje „tuščia“.

Tokioje situacijoje svarbus ne tik žinių kiekis, bet ir gebėjimas tas žinias panaudoti.

Todėl atsipalaidavimas gali būti svarbus.

Ir čia masturbacija tampa įdomi ne kaip kažkokia „slapta akademinė supergalia“, o kaip viena iš galimų atsipalaidavimo formų.

MITAS Nr. 1: „Masturbacija tiesiogiai pagerina atmintį“

NEĮRODYTA.

Nėra patikimų įrodymų, kad orgazmas prieš egzaminą tiesiogiai pagerina atmintį tiek, kad žmogus galėtų geriau prisiminti išmoktą medžiagą.

Tai svarbus skirtumas.

Jeigu žmogus po masturbacijos jaučiasi geriau, tai dar nereiškia, kad jo smegenys staiga tapo „protingesnės“.

Daug realesnė hipotezė būtų tokia:

atsipalaidavęs žmogus gali lengviau panaudoti tai, ką jau išmoko.

MITAS Nr. 2: „Orgazmas sumažina visus streso hormonus“

Per daug paprasta.

Orgazmas sukelia įvairių fiziologinių reakcijų, tačiau organizmas nėra mašina, kurioje vienas mygtukas automatiškai išjungia stresą.

Todėl teiginys „orgazmas išjungia kortizolį“ būtų klaidinantis.

Seksualinio atsako fiziologija yra sudėtinga, o skirtingi hormonai ir neuromediatoriai gali keistis skirtingai.

Tai dar viena priežastis neperdėti vadinamosios „post-orgazminės magijos“.

MITAS Nr. 3: „Po masturbacijos visos moterys geriau miega“

NE.

Čia labai svarbi individuali reakcija.

Viename tyrime daugiau nei pusė dalyvių suvokė, kad masturbacija su orgazmu pagerino jų miego kokybę, tačiau tai buvo savęs vertinimo tyrimas, o ne objektyvus eksperimentas, įrodantis, kad masturbacija fiziologiškai pagerino kiekvieno žmogaus miegą. Šaltinis: PubMed Central (PMC)

Dar daugiau – vėlesni tyrimai rodo, kad žmonių subjektyvūs įsitikinimai apie masturbacijos poveikį miegui ne visada sutampa su kasdieniais objektyvesniais stebėjimais.

Taigi viena moteris gali sakyti:

„Po orgazmo užmiegu akimirksniu.“

O kitai tai gali neturėti jokio pastebimo poveikio.

MITAS Nr. 4: „Prieš egzaminą seksas ar masturbacija būtinai susilpnina“

Taip pat neįrodyta.

Populiari idėja, kad prieš svarbų fizinį ar protinį pasirodymą būtina susilaikyti nuo seksualinės veiklos, turi ilgą istoriją.

Tačiau seksualinio aktyvumo poveikis žmogaus funkcionalumui nėra toks paprastas.

Svarbu ir tai, kad tyrimai dažnai tiria vyrus, fizinį pajėgumą arba seksualinį aktyvumą, o ne moteris ir akademinius egzaminus.

Todėl negalima vienareikšmiškai sakyti nei:

„seksas prieš egzaminą blogai“

nei:

„masturbacija prieš egzaminą gerai“.

MITAS Nr. 5: „Jeigu po masturbacijos gavai 10, vadinasi, ji tau padėjo“

Tai – klasikinė koreliacijos problema.

Įsivaizduokime studentę, kuri vakare prieš egzaminą masturbuojasi, gerai išsimiega, ryte jaučiasi rami ir gauna 10.

Ar masturbacija padėjo?

Galbūt.

Tačiau lygiai taip pat galėjo padėti:

• jos pasiruošimas;
• geras miegas;
• mažesnis nerimas;
• lengvas egzaminas;
• gera savijauta;
• ankstesnė patirtis;
• tiesiog palankūs klausimai.

Mes neturime alternatyvios realybės, kurioje ta pati studentė tą pačią naktį nemasturbuotų, bet visos kitos aplinkybės būtų identiškos.

Todėl asmeninis pasakojimas nėra eksperimentinis įrodymas.

Straipsnio tęsinį skaitykite antroje dalyje.