Tvartas, seksas ir baudžiamoji atsakomybė

Pedofilija, zoofilija, transvestizmas - meilės žaidimais tai nepavadinsi, ir žmonės jiems kerta be gailesčio: iškrypėlis. Psichiatrai į juos žiūri atlaidžiau, vadindami tai lytinės orientacijos sutrikimais.

Pamirštos retenybės

"Dirbu trisdešimt metų, tačiau neteko pagal tokius iškvietimus važiuoti, o ir iš kolegų to nesu girdėjusi", - sukluso Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė, paklausta, ar jai pačiai ir kolegoms yra tekę išlaisvinti "meilės akto" surakintuosius. Moterų meilė su šunimis? Retenybė, apie kurią nebekalbama.

Tačiau istorijos apie lytinių iškrypėlių "išpuolius" kartkartėmis nuskamba. Prieš trejus metus spaudoje pasirodė žinutė apie septyniasdešimtmečio vienišiaus iš Šiaulių rajono prisipažinimą, jog jis jau seniai "mylisi" su savo bokseriu. Medikų pagalbos atsiskyrėliui tąsyk prireikė dėl atsiradusių tuštinimosi bėdų.

Prieš pusantrų metų per šalį nuvilnijo istorija apie Pasvalio rajono Kiemėnų kaimo gyventoją, lytiškai santykiavusį su kaimiečių ožkomis ir telyčiomis. Tuomet dvidešimtmetį Arūną J. - beraštį, sutrikusio intelekto prievartautoją, kaimynas sučiupo pristojusį prie telyčios.

Neliko be atgarsio ir Kelmės rajono Paverpenio kaimo gyventojų įtūžis ant kaimyno, jų gyvuliams ramybės nedavusio kelerius metus. Kaimiečiai šiurpo nuo dvidešimt dvejų metų Svajūno P. "kvailionių", - tas žaginęs ne tik karves, avis, bet ir vištas. Kontekstas? Vaikinas gyveno su broliu ir tėvu, o motina tuo metu kalėjo už senutės nužudymą.

Miestas taip pat kartais suūžia nuo gandų. Sostinės saugos tarnybų darbuotojams yra tekę vaikytis iškrypėlį, kuris atsliūkindavo prie soliariumo, pabelsdavo į langą ir, kai darbuotojai atsisukdavo, apnuogindavo lytį.

Iškrypėlių mėgstama vieta yra ir sostinės Vingio parkas. Ne vieną Vilniaus universiteto studenčių kartą, iš Fizinio lavinimo katedros traukusią į parką mankštintis, gąsdindavo krūmuose lindintys ekshibicionistai. Prieš porą metų policijai į rankas pakliuvo sutrikusios psichikos vyriškis, kuris, iš Vingio parko atsibastęs iki netoliese esančio vaikų darželio, apsinuogindavo priešais darželio langus.

Meilė anapus ribų

"Baimė, jog ekshibicionistai pavojingi, - nepagrįsta. Jie pasiekia pasitenkinimą tik dėl kitų žmonių išgąsčio", - sako gydytojas psichoterapeutas, pasichologijos mokslų daktaras Eugenijus Laurinaitis. O štai "meilė" su gyvūnais - itin retas žmogaus seksualinės orientacijos sutrikimas, todėl visuomenėje jis ir sukelia didžiausią atgarsį.

"Zoofiliją aprašo ir viduramžių, ir vėlesnių seksologijos vadovėlių autoriai. Manyčiau, jog tai būta tik pavienių atvejų, išeinančių už standarto ribų", - sako psichoterapeutas.

Pavyzdžiui, Pranzūcijos dvaro kultūroje buvo nepaprastai svarbu išsiskirti iš kitų, nesvarbu, kokiomis priemonėmis. "Galbūt, kalbant apie "meilę" su šunimis, galima įsivaizduoti, kad damoms tai buvo išeitis nesulaužyti ištikimybės vyrui, išėjusiam į "kryžiaus žygį", - svarstė E.Laurinaitis. - Arba tai išeitis moterims, neturinčioms jokio šanso susirasti partnerį. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tarp moterų zoofilija - itin retas dalykas. Bet šiek tiek dažnesnis, kai kalbama apie vyrus. Paprastai tai būna atsiskyrėliai, kurių intelektas yra labai žemas ir kurie, gyvendami socialinėje izoliacijoje, negali susirasti moters".

Įstatymas - ligoniams?

Ne taip seniai sveikatos apsaugos ministro valia buvo sudaryta darbo grupė, turinti parengti lyties pakeitimo įstatymą.

Paradoksas - įstatymas kuriamas tiems, kuriems medicina padėti bejėgė?

Mat tarp psichikos sutrikimų, kurie nurodomi tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10), minima ir lyties tapatumo sutrikimų grupė. E.Laurinaitis vardija: tai ir transseksualumas - noras gyventi kaip priešingos lyties asmuo bei troškimas būti tokiu laikomam. Tai ir dvilypis transvestizmas, kai priešingos lyties drabužiai dėvimi tam, kad vyrai galėtų pasidžiaugti laikinai galėdami pabūti moterimis arba - atvirkščiai, bet nė vieni iš jų netrokšta lyties pasikeisti. Galiausiai - lyties tapatumo sutrikimas, kai ankstyvoje vaikystėje atsiranda nepasitenkinimas esančia lytimi bei noras būti kitokiam. Toks berniukas primygtinai tvirtina esąs mergaitė ir atvirkščiai. Suaugę jie dažniausiai ir siekia operacijos būdu lytį pasikeisti.

"Yra ir kitų sutrikimų, susijusių su lytine orientacija, kai žmogus, sutrikus seksualinės brandos procesui, kenčia dėl dvejonių, kokios gi seksualinės orientacijos esąs. Tai gali sukelti nerimą ir depresiją. Tai paauglystės bėda, suaugus praeinanti, bet tokiems žmonėms būtina padėti", - sako psichoterapeutas.

Pedofilija

JAV kunigų pedofilijos skandalo atgarsiai atsimušė ir į Lietuvą. Amerikoje nepilnamečių tvirkinimu kaltintas ir teistas 76 metų kunigas Raymondas Lauzonas 1993 m. išvyko iš JAV. Į užsienį tuomet jam buvo leista išvykti su sąlyga, jog jis nelaikys mišių ir nemėgins bendrauti su vaikais. Tačiau šiam kunigui Kretingos vienuolyne leista laikyti mišias vaikams.

Prieš keletą metų nuskambėjo su Pabradės internatu susijęs skandalas, kai į Vroclavo pedofilų rankas buvo pakliuvę keletas šios mokyklos auklėtinių. Tai - taip pat ženklas, kad tokios "meilės" užvaldyti pedofilai stengiasi įsitrinti į vaikų būrį.

Kodėl kunigyste arba gero mokytojo įvaizdžiu mėginama dangstyti lytinį nukrypimą? Atsakymas gana paprastas: dėl to, kad ieškoma tokios profesijos ar veiklos, kad būtų kuo daugiau santykių su vaikais ir kad tie santykiai būtų kuo artimesni. Be to, nuo išorinės publikos pridengti paslapties skraiste. Savaime suprantama, kad pedagogas turi mylėti vaikus, kaip ir savaime suprantama, kad kunigas turi kelti kiekvieno žmogaus pasitikėjimą. Taigi tokios profesijos ir maskuoja, ir suteikia lengvesnių galimybių prieiti prie vaikų.

E.Laurinaitis, vertindamas pedofiliją, linkęs įžvelgti tris skirtingus šios problemos aspektus, kurių svarbiausias - pedofilo psichikos patologija (sutrikimas).

Pedofilai dažniausiai yra vyrai. Vienus traukia tik mergaitės, kitus - tik berniukai, trečius domina abi lytys. Tačiau visiškai akivaizdu, kad vaikų tvirkinimas - tai veiksmas, kurį mūsų visuomenė draudžia. Pas mus, kaip ir daugumoje valstybių, lytiniai santykiai su nepilnamečiais baudžiami įstatymo.

Pasak E.Laurinaičio, pedofilas su savo potraukiu negali kovoti - tai faktas. Tačiau kaip ir kodėl susiformuoja toks potraukis, psichiatrija bei psichologija į šį klausimą atsakyti nepajėgia.

Akivaizdu tik tai, kad pedofilai nejaučia pasitenkinimo su suaugusiais partneriais.

Tarp mažųjų - didžiausi

Štai čia reikia stabtelėti. Homoseksualumas - dažniausias lytinės orientacijos sutrikimas, tačiau, skirtingai nuo kitų sutrikimų, iškrypėlio etiketės homoseksualui nedera klijuoti. "Jie kitokie, nes homoseksualumas apima visą asmenybę, pakeičia jos savivoką, tuo tarpu esant daugumai kitų seksualinės orientacijos sutrikimų žmonės savo suvokimu bei elgesiu niekuo neišsiskiria, ir tik seksualumo sferoje tampa visiškai kitokie", - sako psichoterapeutas. Be to, mano gydytojas, dauguma lytinės orientacijos sutrikimų sietina ir su visuomenės kultūra. Nes tai, kas vienoje kultūroje - nukrypimas, kitoje gali būti norma.

Istoriškai lytinio brendimo amžiaus riba skirtingose kultūrose yra skirtinga. Viduramžiais 10-12 metų mergaitės laikytos subrendusiomis, pas mus už suaugusiųjų lytinius santykius su jomis, be jokios abejonės, būtų teisiama kaip už pedofiliją.

Prieš 20-30 metų ir homoseksualumas buvo laikomas iškrypimu, kurį reikia gydyti. Pamažu atsirandant vis didesnei žmogaus pasirinkimo laisvei, atsirado ir kitas požiūris į šios seksualinės orientacijos žmones. Dabar jau žinoma, kad homoseksuali orientacija yra įgimta arba įgyta vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje.

"Vakarų visuomenė pakankamai tolerantiška kitokios lytinės orientacijos žmonėms, mūsiškė - mažai pakanti. Homoseksualistai nėra ligoniai, jie negali tos orientacijos pakeisti, ir jiems mūsų visuomenėje labai sunku.

Psichologinė pagalba jiems turėtų padėti susigyventi su savimi pačiais", - akcentuoti linkęs E.Laurinaitis.

Kodėl žmonės netoleruoja homoseksualistų, nors jie, skirtingai nei pedofilai, kitiems pavojaus nekelia? Juk, užsinorėjęs pabandyti homoseksualių santykių, homoseksualistu netapsi? Pasak psichoterapeuto, biologiniu požiūriu, homoseksualumas yra gamtos aklagatvis: tokios santuokos negali pratęsti giminės. Kai kalbame apie mūsų laikus, neretai tokia nuostata yra diktuojama gana paprastų, instinktyvių pojūčių, t.y. to, kas yra gerai ir kas blogai mūsų - homo sapiens - rūšiai. Šia prasme neigiamas požiūris į homoseksualumą gali būti suprastas kaip biologinio reagavimo būdo psichologinė išraiška.

"Kita vertus, reikia skirti homoseksualių santykių praktikavimą izoliacijos vietose (laivuose, kalėjimuose) nuo tikrojo homoseksualumo, - sako pašnekovas. - Priverstiniai lytinai santykiai su jokia psichologija ar genetika ryšio neturi. Tai sekso instinkto patenkinimas tokiais būdais, kurie prieinami toje aplinkoje. Išprievartauti žmonės, kurie yra pasyvūs partneriai lytinių santykių metu, nėra homoseksualistai. Jie - išnaudojamieji".

Hipotezė

Atsakydami į klausimą, kur prasideda kelias homoseksualumo link, medikai gali pateikti tik hipotezę. Pasak E.Laurinaičio, ankstyvoje vaikystėje formuojasi vaiko lytinė identifikacija - susitapatinimas. Ypač sudėtingas yra berniuko vyriškumo formavimasis. Pirmiausia, jis turi atsiriboti nuo motinos, su kuria buvo susitapatinęs pirmuosius trejus ketverius metus, kol dar nesuvokė esąs vyras. Po to jis turi susitapatinti su tėvu, o čia ir kyla klausimas, ar tas tėvas yra.

"Yra daugybė šeimų, kur tėvo nėra, nors šeima nebūtinai išsiskyrusi. Tai galbūt labai daug dirbantis vyras, ir vaikai tėvo nemato, arba, atvirkščiai, mažai dirbantis, bet neturintis paprasčiausio supratimo, kad jis savo vaikui yra nepakeičiamas žmogus, - taip kelią kitokios seksualinės orientacijos link tiesia psichoterapeutas. - Kita problema, kad berniukas, susitapatinęs su tėvu, pajunta potraukį prie motinos. Tai ir yra tas periodas, kurį S.Freudas pavadino edipine stadija, kai pasąmonėje atsiranda noras pašalinti konkurentą - tėvą. O juk vaikui - tai pats brangiausias žmogus! Tad kartu kyla ir baisus kaltės jausmas, o noras išpirkti tą kaltę gali baigtis savo vyriškumo neigimu. Atsiminkit, kad visa tai vyksta vaiko galvoje, ir vienas iš svarbių tėvo elgesio variantų - švelniau nustatyti ribas, kad vaikas jaustųsi ramus būdamas ir su motina, ir su tėvu".

Tad ką daryti žmonėms, jaučiantiems savo kitoniškumą ir manantiems, kad jiems būtina pasikeisti? "Galima bandyti juos gydyti, - sako E.Laurinaitis. - Nuoširdžiai sakau: turėjau keletą tokių pacientų, bet juos gydant ištiko absoliuti nesėkmė. Tai labai gilūs, sudėtingai susiformavę poreikiai, ir suvokti, kas iš tikrųjų yra įvykę, nelengva. Medicinos literatūroje taip pat rašoma, kad lytinės orientacijos sutrikimus gydyti nepaprastai sunku, ir net nurodoma, kad tai netikslinga. Tokiems žmonėms geriau reikėtų padėti priimti save tokius, kokie jie yra".

Seksualinio pasirinkimo sutrikimai

Fetišizmas - kaip stimulas seksualiniam sujaudinimui naudojamas negyvas objektas.

Fetišinis transvestizmas - priešingos lyties drabužiai dėvimi siekiant lytiškai sujaudinti.

Ekshibicionizmas - polinkis apnuoginti lyties organus prieš nepažįstamus žmones viešose vietose, nesiekiant artimesnio kontakto.

Vojerizmas - polinkis stebėti seksu užsiimančius žmones.

Pedofilija - lytinis potraukis prie vaikų.

Sadomazochizmas - seksualinės veiklos tipas, kai naudojamos skausmą ir pažeminimą sukeliančios procedūros.

Zoofilija - santykiai su gyvūnais.

Nekrofilija - santykiai su negyvais partneriais.