Fetišizmas

Fetišizmas yra seksualinio susijaudinimo forma, kai pagrindinį malonumą teikia specifiniai objektai, kūno dalys ar situacijos, kurios tradiciškai nelaikomos lytinėmis. Tai itin plati sritis – nuo pėdų ar rankų dievinimo iki žavėjimosi tam tikromis medžiagomis, pavyzdžiui, lateksu, oda ar šilku. Svarbiausia fetišo praktikoje yra abipusis sutikimas ir atviras komunikavimas, leidžiantis partneriams saugiai tyrinėti savo fantazijas ir suteikti intymiam gyvenimui unikalaus intensyvumo.

Fetišistai – kas jie?

pagal
2148690342

Fetišas (iš pranc.žodžio fetiche - amuletas, talismanas) - tai pirmiausia daiktas, neva turintis stebuklingų galių, antra - aklo atsidavimo objektas. Fetišizmas - paslėptas seksualinis iškrypimas, su kuriuo galima susidurti pačiu netikėčiausiu būdu ar momentu. Tarkim, kai vyriškis pavagia merginos kelnaites, liemenėlę, prisegamas kojines arba perpildytame troleibuse nupjauna jos plaukų kuokštą. Nesuprantantiems to, gali kilti klausimas: nejaugi pavogta liemenėlė mielesnė už gyvą moterį? Kai kuriems - taip. Juk fetišistai seksualiai susijaudina tik uostydami ar glostydami įsivaizduojamo sekso partnerio daiktus. Šie daiktai paprastai padėti prieš akis masturbuojantis, taip pat - tradicinio lytinio akto metu, norint sustiprinti seksualinius pojūčius. Paprastai fetišistai sutinkami vyrų tarpe ir labai retai - moterų. Todėl fetišistų kolekcijose dažniausiai dominuoja moterų tualetas: apatinis trikotažas, liemenėlės, kelnaitės, pėdkelnės, bateliai, zamšas, šilkas, kailis ir t.t. Seksologijos specialistų nuomone, fetišizmui galima priskirti ir kitas seksualines anomalijas. Pavyzdžiui, pedofilams būdingas lytinis potraukis vaikams, fetišu laikomas kūdikis ar vaikas. Nekrofilams (seksualinis potraukis lavonams) fetišas - negyvas kūnas. Kai kurie vyrai fetišuoja atskiras kūno dalis. Gali labai stipriai lytiškai traukti, pavyzdžiui, moterys su amputuota koja. Psichoanalitikų manymu, homoseksualistus taip pat galima įtraukti į fetišistų gretas.

Fetišizmas

pagal
Pexels ron lach

Fetišizmu pasižymi gerokai dažniau vyrai nei moterys. Kaip lytinis nukrypimas fetišizmas paprastai vertinamas tuomet, kai tai trukdo asmens lytiniam gyvenimui - pvz., jis ieško gyvenimo partnerio tik pagal savo fetišistinius kriterijus, ima slapčia vogti drabužius, nesugeba pasiekti lytinio susijaudinimo be fetišinių objektų ir pan. Tai vienas labiausiai paplitusių lytinių nukrypimų. Manoma, kad tikro fetišizmo atvejais asmuo netgi nepaiso jokių žmogaus, turinčio tam tikrą fetišą, asmeninių savybių. Reiškinys kaip toks yra žinomas nuo senovės, tačiau terminą pagal dabartinę prasmę 1887 m. pirmą kartą pavartojo prancūzų gydytojas Alfredas Binė (Alfred Binet). Iš pradžių fetišo žodžiu buvo vadinamos Afrikos tautelių figūrėlės, kurioms buvo teikiama magiška galia, jos buvo didžiai vertinamos ir garbinamos. A. Binė pastebėjo, kad kai kurie vyrai moters savybėms, daiktams ar drabužiams teikia tokias pat magiškas ypatybes ir garbina taip pat, kaip Afrikos gentys savo fetišus, todėl lytinį nukrypimą pavadino fetišizmu. Fetišizmo apraiškų galima pastebėti įvairiose tautose ir kultūrose, jis yra paplitęs įvairiu mastu ir kai kur yra gana plačiai toleruojamas. Pavyzdžiui, Viktorijos laikų Anglijoje moters čiurna (kojos dalis tarp blauzdos ir pėdos) buvo vertinama beveik kaip intymi kūno vieta. Iki 1911 m. Kinijoje trumpos moters kojos taip pat buvo vertinamos kaip erotiškos ir patrauklios, ir mergaitėms nuo mažumės buvo slopinamas kojų augimas.