Mano pasitikėjimas savimi ir savęs priėmimas auga
Nuo pat brendimo laikotarpio man buvo gėda ir jaučiausi nesaugi dėl savo vulvos išvaizdos, kvapo ir pan. Vidurinėje mokykloje pradėjau skustis, nes maniau, kad turiu tai daryti, norėdama būti patraukli, nors ir nekenčiau tų trumpų plaukelių bei niežulio.
Man sunku atsipalaiduoti intymiose situacijose. Dėl komplikacijų po gimdymo man susilpnėjo dubens dugno raumenys, o tai nė kiek nepadėjo pagerinti mano savigarbos. Vietoj to aš dar labiau pradėjau jaudintis dėl savo partnerių pojūčių (arba jų trūkumo) lytinių santykių metu. Tai absurdiška, nes mano pačios pojūčių trūkumas ir makšties skausmas yra kur kas svarbesni. Tačiau man prireikė aštuonerių metų, kad prieičiau prie tokios išvados, ir vis dar kovoju su savo prioritetais bei jausmais.
Pirmą kartą pradėjau auginti kūno ir gaktos plaukus maždaug prieš penkerius metus, norėdama parodyti savo dukterėčiai ir vaikams, kad nebūtina prisitaikyti prie visuomenės grožio standartų. Tai leido man pasijusti laisvai ir seksualiai taip, kaip dar niekada anksčiau. Vis dar kartais nusiskutu ar apkarpau, bet tik savo noru. Taip pat surinkau drąsą pradėti lankytis pas urologą, kuris specializuojasi ginekologinių raumenų srityje po gimdymo.
Negaliu pasakyti, kad myliu savo vulvą – nemyliu. Bet mano pasitikėjimas savimi ir savęs priėmimas auga, tad galbūt vieną dieną taip ir bus. Ačiū jums visiems už tai, kad skaitote ir dalinatės savo istorijomis. Tai buvo didelė mano savęs priėmimo dalis. Ir ačiū tau, Hilde, už tai, kad tai padarei įmanoma.
P – 32 metai
Įvertinkite straipsnį