Prostitucijos prevencija

"Aš niekada netikėjau tuo, kad prostitutės yra savanorės, ir dabar netikiu. Taip, tai yra pasirinkimas, mes kiekvienas renkamės, tos moterys irgi, bet kas yra už to pasirinkimo arba prieš jį?.." - su Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros dėstytoja Dalia Puidokiene kalbamės apie tai, kas verčia moteris leistis išnaudojamomis. Jūsų disertacijos tema - "Moterų prostitucijoje patirtis: traumos ir stigmos pasekmės jų reabilitacijos procese." Kodėl jus domina ta tema? Dirbdama Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre, pradėjau gilintis į smurto problemas šeimoje. Mano pirmoji klientė buvo prekybos žmonėmis auka. Nuo tada ėmiau domėtis, iš kur kyla seksualinė prievarta. Sakoma, kad jūreiviui, einančiam teisinga linkme, pučia palankus vėjas. Suomiai pasiūlė studijuoti aspirantūroje. Tuomet ir pasirinkau šią temą disertacijai. O kaip realiai, praktiškai prisidedate prie šios problemos sprendimo Lietuvoje? Esame parengę jau trečią programą šalies organizacijoms, teikiančioms pagalbą šioms moterims, bet nė viena jų šiais metais negavo valstybės paramos. Kažkam naudinga nematyti šios problemos. O ji jau tokio masto, kad spręsti sunku. Tariamas "socialinio saugumo" laikotarpis, kai pas mus neva nebuvo sekso, o prostitutes uždarydavo psichiatrinėse ligoninėse, dabar atsiliepia sunkiomis pasekmėmis. Reikia prevencijos mokyklose, ypač vaikų globos namuose, visur, kur yra rizika.

Stupid slut. Slutty stupidity. Kada tampi kekše, klausė vienas virtualus vyriškos lyties pažįstamas Facebooke? Su kiek asmenų turi permiegoti, kad pasidarytum kekše? Klausimas kilo kalėdinio ir naujametinio pirkinių bei vienišų žmonių sezono metu. Pasipylė komentarai. Kažkas aiškino, kad gali užsiimti seksu su šimtais nepažįstamųjų, vis tiek nepasidarysi kekše. Kekše tampi tik permiegojęs su dauguma iš savo pažįstamų žmonių rato. Tada tu - stupid slut. Visa diskusija buvo persmelkta akivaizdaus pasišlykštėjimo kekšėmis ir kekšiškumu. Pats žodis „slut" buvo nuspalvintas itin neigiamais pustoniais. Diskusijoje galėjai justi aistros ir pasišlykštėjimo dialektiką: ir vyrai, ir moterys tarsi ir norėjo būti kekšėmis, bet žinojo, kad visa kultūra nusistačiusi prie kekšes. Gėda būti slut. Žvelgiau į diskutuojančių veidus ir norėjosi klausti: Ar kvaila kekšė negali būti laiminga? Kaip atsikariauti patį žodį „slut" iš neigiamo žodyno ir pavesti jį komplimentu? Kaip pasakyti savo pažįstamam: „You‘re a cool slut!" ir padaryti jį laimingu nors vienai dienai? Amerikietė slut aktyvistė Dossie Easton teigia, kad kekšė - tai asmuo, aukštinantis seksualinius santykius su daugybe partnerių. Tačiau šie santykiai turi būti grįsti atvirumu, komunikacija, sąžiningumu ir derėjimusi. Tai žmogus, kuris demokratiškai ir egalitariškai kuria nemainstreamo seksualines, erotines, pornografines praktikas nepaisydamas hegemoninių socialinių pastangų jas patologizuoti, jomis šlykštėtis.

Savigarba - savęs gerbimas, garbės jausmas. Be jos žmogus nieko vertas. Ispanijos pakelėse kiekvienas vyriškis gali rasti sau tinkančią moteraitę vienai nakčiai. Nuo juodaodės storomis šlaunymis iki baltaodės nukąrusia krūtine. Šiame intervale galime įterpti įvairių medžiagos skaitelių detalių, plaukų spalvą, apimtis ir t.t. Esmė tame, kad šios dirbančios moterys pardavinėja savo kūna ir savo savigarbą. Kai kurioms tai gal net gi hobis - pasidulkinti su kuo daugiau ir kuo įvairesniais vyrais. Tiksliai nepasakysiu kiek kainuoja tokia maloni moteriškė nuo kelio, bet ir nenorėčiau sakyti, net jeigu ir žinočiau. Kažkas baisaus yra, kai moteris turi įsivertinti savo kūną, save, kažkokia pinigų suma. Nujaučiu, kad ši kaina dažnai būna įkandama net labai prastai gyvenantiems vyrams, kurie mielai nusipirktų sekso, kuris turbūt būtų ir oralinis, ir analinis, ir be abejo labai kokybiškas. "Putas club" - skambus ir daug ką pasakantis klubas, kurio stovėjimo aikštelėje beveik visada stovi bent viena mašina. Koks skirtumas tarp "pūtų" dirbančių klube ir gatvėje? Nedidelis, tik tiek, kad pakelės mergina gali būti nužudyta bet kurio kliento, gali būti išprievartauta, nors kaži ar galima išprievartauti taip užsidirbančią moterį. Svečiuodamasis Ispanijoje, sužinojau, jog šią šalį atakuojantys marokiečių ir rumunų tautiečiai (atakuojantys savo imigravimu) dažnai pasismagina, tikrąja ta žodžio prasme, tvarkydami vienos nakties draugę, kuri po dar vieno nuotykio daugiau jų nebeturės.

Žiūrėjau į apsiverkusį mano virtuvėje sėdinčios draugės Mildos veidą ir nežinojau, ką pasakyti. O ji jau šimtas septynioliktą kartą klausė: „Ką man dabar daryti?“ Paradoksali situacija: anksti ryte skubėdama į darbą ir nenorėdama žadinti iš draugo gimtadienio vėlai grįžusio vyro Milda norėjo paimti iš jo piniginės šimtinę, šalia kupiūrų rado rusiškai parašytą lapelį: „Tavo meilė iki grabo lentos – Kristina“ ir mobiliojo telefono numerį. Pasipiktinusi, kad kažkas kėsinasi į jos sutuoktinį, draugė nusprendė paskambinti tai Kristinai ir išdėti į šuns dienas. Tačiau atsiliepusi moteris išklausė piktą tiradą ir piktai atkirto: „Ko tu, kvaile, nori? Aš tik priimu užsakymus. Tų Kristinų pas mus – kas antra. Čia prostitučių firma!“ Tokio įvykių posūkio Milda niekaip nesitikėjo. Net nepažadinusi vyro ji išbėgo iš namų, paskambino į darbą, kad neateis, ir sukėlusi dvi avarines situacijas šiaip ne taip verkdama atvairavo iki manęs. Išgėrusi raminamųjų vaistų Milda šiek tiek nusiramino ir abi nusprendėme, jog visų pirma reikia išsiaiškinti tokio jos vyro elgesio priežastis. O kas geriau gali paaiškinti vyro elgesį, jei ne patys stipriosios lyties atstovai. Paprašėme gero draugo, kad jis prie alaus bokalo pasikalbėtų su kuo daugiau ir kuo įvairesnio amžiaus, visuomeninio statuso bei materialinės padėties žmonių.

Pirmiausia reikia suvokti skirtumą tarp profesijos ir tiesiog veiklos arba užsiėmimo. Kai Adomas ir Ieva buvo išspirti iš rojaus, akivaizdu, kad jie negalėjo sėdėti rankas sudėję. Akivaizdu, kad jie kažką veikė, kažkuo užsiėmė, kažką dirbo. Kaip ten parašyta: "Savo veido prakaitu valgysi duoną... skausme gimdysi vaikus". Bet ar Adomas ir Ieva turėjo profesijas? Aišku, ne. Žmonės kažką veikia ir dirba nuo pat savo rūšies atsiradimo. Regis, jūsų Karlas Marxas yra pasakęs, kad žmogus iš beždžionės virto žmogumi tada, kai pradėjo dirbti. Bet profesijos atsirado daug vėliau. Ar Naujosios Gvinėjos čiabuvis, kuriam istorija yra toje pačioje vietoje, kurioje buvo prieš penkis tūkstančius metų, su medine ietimi tykantis grobio, turi medžiotojo profesiją? Turbūt ne. Prostitucija juk nėra šiaip sau dulkinimasis ar tiesiog ištvirkimas – dalykai nuo pat pradžių lydėję jūsų padermę. Tai dulkinimasis už pinigus. Tai parsidavimas. Prostitucija negalėjo atsirasti anksčiau už galimybę pirkti ir parduoti. Ši profesija, kaip ir kitos senosios profesijos, galėjo atsirasti tik pakankamai sudėtingoje ir pažengusioje visuomenėje, pagrįstoje darbo pasidalijimu ir abipusiais mainais.