Tikriausiai kiekvieno didžiausia svajonė surasti savo antrąją pusę ir laimingai kartu nugyventi iki paskutinių dienų. Tačiau kas laukia įsimylėjėlių, kai paaiškėja, kad antroji širdies pusė – artimas giminaitis, pusbrolis ar net sesuo. Pas mus tokia meilė pasmerkta ir neatneša nieko daugiau, tik skausmą, patyčias ir užgauliojimus. O juk dar visai neseniai pačiose galingiausiose Egipto, Sirijos, Mesopotamijos ir kitose civilizacijose santuoka tarp brolio ir sesers buvo įprastas dalykas. Kraujomaiša (incestas) egzistuoja ir mūsų dienomis. Ir ne tik tolimose nuo pasaulio atskirtose bendruomenėse, bet ir šalia mūsų. Tik mes apie tai labai mažai žinome, nes tokia meilė slepiasi po paslapties ir apgaulės šydu.
Skirtingi pasauliai – skirtingi ir požiūriai
Remiantis Senuoju testamentu, pirmoji kraujomaiša įvyko tarp Ievos ir Adomo vaikų. Atidžiau pastudijavę, kraujomaišos atvejų Biblijoje galime aptikti ir daugiau. Istorikų teigimu, žydų protėvis Abraomas, suvaidinęs svarbų vaidmenį krikščionybės, judaizmo bei islamo religijose, buvo vedęs savo pusseserę. Senovės Mesopotamijoje, pagimdžiusioje raštą, vedybos tarp pusbrolių ir pusseserių buvo net privalomos. Tik daug vėliau žydai tokius papročius uždraudė. Šį draudimą perėmė ir krikščionybė. Tačiau, nepaisant griežtų draudimų, kraujomaiša gana dažna buvo ir viduramžiais. Kilmingieji, norėdami išsaugoti „gryną kraują“, galėjo tuoktis tik su savo luomo atstovais. Gydytojos genetikės Evelinos Dagytės teigimu, kraujomaiša nulemdavo vienų ar kitų ligų paplitimą uždarose religinėse ar kitose bendruomenėse.
Plačiai ištirta „karalių liga“– hemofilija. Hemofilijos geną perduoda moterys, o serga tik tos šeimos berniukai. Sergant šia paveldima liga sutrinka kraujo krešėjimas ir susižeidus kraujavimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ankščiau tokie žmonės galėdavo mirti nuo menkiausio įbrėžimo.
Skirtingose bendruomenėse – skirtingi požiūriai į incestą. Kinijos bendruomenėse draudžiamos vedybos tarp tos pačios pavardės asmenų. Tuo tarpu Polinezijos salyno bendruomenėse griežtai draudžiami lytiniai santykiai tarp motinos ir sūnaus, o leidžiami tarp tėvo ir dukters. Tai yra todėl, kad tų salų gyventojai giminystę sieja pagal moterišką liniją.
Tai, ko nematome
Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad incesto atvejai yra gana dažni ir šių dienų pasaulyje. Dauguma kraujomaišos atvejų taip ir lieka paslaptyje. Teigiama, kad polinkį į incestą pirmiausia turi psichiniai ligoniai ar protiškai atsilikę asmenys, alkoholikai, pedofilai. Tačiau ne taip jau retai meilė gali gimti ir tarp artimų kraujo ryšiu giminaičių. Viename iš labiausiai paplitusių mitų apie kraujomaišą teigiama, kad vaikai, gimę iš kraujo ryšiu susietų giminaičių meilės, gimsta fiziškai ar psichiškai nesveiki. Gyd. E. Dagytė skuba paneigti šį mitą. „Nėra nustatyta, kad artimiems giminaičiams dažniausiai gimsta apsigimę kūdikiai. Tiesiog artimiems giminaičiams yra didesnė rizika susilaukti sergančio vaiko. Vaikams, gimusiems iš giminingos santuokos, rizika sirgti retomis paveldimomis ligomis yra didesnė. Kadangi mes visi esame bent kelių recesyvinių (nedominuojančių) vieną ar kitą ligą lemiančių genų nešiotojai, tai, tuokiantis giminaičiams, padidėja tikimybė, kad vaikas gaus du tokius pat genus ir liga pasireikš. Jeigu žinoma, kad genealogijoje niekuomet nebuvo gimusių asmenų, turinčių didžiųjų raidos anomalijų, rizika, kad iš giminių santuokos gims vaikas, sergantis paveldimosiomis ligomis, yra tik apie 6 proc.”
Išsigelbėjimas – genetinė konsultacija
Ilgą laiką apie tai, ar gimsiantis vaikas bus sveikas, ar nesirgs kokiomis nors ligomis, buvo galima sužinoti tik „iš kavos tirščių“. Šiuolaikinė medicina sugebėjo perskaityti genus, kuriuose užkoduota visa informacija apie gimsiantį žmogų. Galbūt netolimoje ateityje galėsim „sutaisyti“ nesveikus genus ir taip gimsiantį vaiką apsaugosime nuo sunkiausių ligų.
Gyd. E. Dagytės teigimu, genetiniai tyrimai tokie pat svarbūs, kaip ir visi kiti tyrimai. Šiais laikais visi norime žinoti, kas su mumis darosi. Jei sergame, tai svarbu, kokia tai liga, koks gydymas, kokia prognozė. Lygiai taip pat žinoti nori ir nėščia moteris: ar sveikas jos vaisius, jei serga, tai kokia liga, kokios jos prognozės.
Genetinis tyrimas rekomenduojamas moterims, priklausančioms didesnės rizikos grupei. Tai moterys, kurios gimdo būdamos labai jauno ar vyresnio amžiaus, kurių ankstesni nėštumai baigėsi persileidimais, kurių giminėje yra sergančiųjų Dauno ar kitomis genetinėmis ligomis, moterys, pastojusios po incesto atvejų. Pirmiausia atliekamas trimatis ultragarsinis tyrimas ir, jei yra būtinybė, kiti (išsamesni) tyrimai.
Deja, net ir nustačius anksti, daugumos paveldimų ligų gydymo dar nėra. Tačiau tai leidžia tėvams apsispręsti, ar leisti vaikui gimti ir pasmerkti save bei nekaltą vaikutį kančioms. Vis dar nesiliauja diskusijos apie genetinės atrankos etiškumą. Greičiausiai tai kiekvienos poros individualaus apsisprendimo reikalas.
Įvertinkite straipsnį