Pornografija: naudinga ar žalinga?

Kartais mane aplanko mintis, kad rašau apie savaime suprantamus dalykus - juk, atrodytų,  kas galėtų to nesuprasti. Tačiau kartais, dažnai visai atsitiktinai, perskaitau straipsnelį - ir akivaizdu tampa priešinga: dažnam mano mintys vis dar yra šokiruojančios, piktinančios, akis atveriančios...

Suprantama, problema ne pornografijoje, o tame, kaip su ja elgiamasi. Slapukavimas nėra sveikas reiškinys jokiems santykiams, juolabiau santuokai. Tačiau nebūtų net prielaidos slapukauti, jei kitos pusės požiūris į pornografiją nebūtų toks negatyvus. Savo ruožtu, jei moteris labiau pasitikėtų savimi ir nebūtų tokia kompleksuota, jos požiūris natūraliai būtų lankstesnis. Tad, kaip dažnai būna, priežasčių ieškome toli nuo ten, kur jos slypi.

Užrašas ant sienos: "Vadinti porno paprasčiausiu filmų žiūrėjimu ir prilyginti kavos gėrimui pas mamą - juokinga. Kai kas neskiria kairės ir dešinės, užjaučiu…"

Atsakymas: Bet ar tikrai pornografiniai filmai tokie "skirtingi" nuo visos kitos filmuotos vaizdinės medžiagos? Ir jeigu ne, kodėl taip  "išskirtinai" į juos žiūrite?

Skirtingai nuo kitų žinduolių (pvz. skirtingai nuo mano šuns), žmogui patinka matyti save ekrane. Holivudas seniai tapo multi milijardine industrija, o būti aktoriumi - viena prestižiškiausių profesijų JAV. Mes kuriame filmus ir serialus apie nusikaltėlius, (neegzistuojančius?) ateivius, sunkiai sergančius ligonius ir t.t. Siaubo filmai turi savo gerbėjų klubus. Komedijos stabiliai užima vietą populiariausių filmų sąraše. Vieniems patinka rožinėm spalvom piešiamas gyvenimas, kitiems jo tamsioji pusė... Tam nėra galo. Panašu, kad tikrai negalime atsižiūrėti į save...

Tad iš kur tas išankstinis priešiškumas seksui kine? Jei, aišku, mes nelaikome pačio sekso kažkuo nenatūraliu ir gėdingu? Koks autoritetas ir pagal kokius kriterijus staiga nustatė, kad "teisinga" filmuoti viską, išskyrus seksą... Turėkim galvoj, kad serijiniai žudikai, prievartautojai, narkomanai, karai, kitokia privarta - visa tai yra priimtina: juk mes nelaikome iškrypėliais žiūrinčių tokius filmus, nebijom pasipasakoti, jei patys juos žiūrime...

Jei mums nebūtų įdomu - mes nežiūrėtume. Net tada, pasisakyčiau prieš pornografijos smerkimą, nesvarbu kokiam siauram ratui ji būtų aktuali.  Bet porno indutrija klesti kaip niekada. Akivaizdu, kad tai mes žiūrim - nors ir nesame linkę apie tai pasakotis, o dažnas atsargiai slepiasi net nuo savo antrosios pusės. Kokia veidmainystė!

Užrašas ant sienos: "Mano įsitikinimu, pornografija yra asmenį bukinantis ir niekinantis blogis, kaip ir bet koks kitas ištvirkimas."

Atsakymas: vieno "blogio" prilyginimas kitam tik pabrėžia loginių argumentų stoką

Nors absoliuti dauguma filmų ar programų skirtos malonumui - ne tobulumui -retas išsiverčiame be jų. Trumpai pamirškime ką kiekvienas manome apie televiziją (ar kiną) apskritai. Juk akivaizdu,  kad nėra teisinga kaltinti "bukinimu" ar "intelektualumo trūkumu" pornografijos, nebent tuo pačiu kaltintume ir visas kitas temas. Žiūrėti kelias valandas kaip suaugę vyrai bėgioja paskui kamuolį (ar vėliau dėl to susipyksta) - gali nebūti labai mūsų protą lavinančiu užsiėmimu, tačiau tai, be abejonės, sužadina mūsų emocijas.

Užrašas ant sienos: "Porno yra riboto intelekto dykaduonių ir jų artimųjų nelaimė."

Atsakymas: asmeniškai pažįstu visą eilę intelektualų, kurie mėgsta pornografiją; iš tiesų, turėčiau labai pasistengti, norėdamas prisiminti nors vieną, jos nekenčiantį

Bet fanatizmas nėra logiškas. Jis gali būti apibūdintas kaip beatodairiškas atsidavimas idėjai. Kai  reiškinys netiriamas objektyviai, o veikiau, tik aklai įrodinėjama viena istorijos pusė. Fanatikus išduoda net jų kalba.

Užrašas ant sienos: "bet didžiai daugumai ji visiškai nenaudinga, tuščias laiko gaišimas, minčių nukreipimas nereikalinga linkme, o dar kitiems ir žalinga. Kam kurstyti tuos savo geismus, negi natūralių negana?"

Atsakymas: kam nenaudinga, tas nenaudoja - pasakos pabaiga; kas yra "reikalinga linkmė" ir nuo kada seksualinis potraukis nustojo būti natūraliu?

Kiekviena pramoga stimuliuoja mūsų jausmus, tokia jos paskirtis. Niekas nesame verčiamas pramogauti, jei tai mums nemalonu. Natūralu, kad mūsų skoniai skiriasi, o todėl ir mūsų pasirinkimai. "Nereikalinga" ir "nenaudinga" tiesiog nėra pramogoms taikintini vertinimai. Man gali atrodyti pavojinga (ir nemalonu - kam dar labiau kurstyti tą baimę?) šokti su parašiutu, tačiau tuo pat metu tūkstančiai žmonių tuo mėgaujasi. Skraidyti asmeniniu lektuvu ar kopti į kalnus yra pavojinga, žmonės susižeidžia ir žūsta (pakalbėkim apie to įtaką šeimai) - tačiau mes (pagrįstai) nekabiname tam jokių etikečiu.

Užrašas ant sienos: "Tai sąmonės nuodas, tik ne toks akivaizdus kaip narkotikai, beto, vyras besidomintis pornografija įžeidžia mylimą moterį, nes ji jaučiasi atstumta ir negeidžiama, iškeista į išvaizdesnes, tobulesnių linijų, seksualesnes moteris"

Atsakymas: teisinga nebent tik savim nepasitikinčios ir kompleksuotos moters atveju - bet ir tada, pornografija tik išryškina tai kas objektyviai egzistuoja, ji to nesukuria; nustokime kitus kaltinti dėl savų problemų

Pornografija, patinka mums tai ar ne - yra mūsų kultūros dalis. Ji nėra (tik siaurai) žiūrima vien "iškrypėlių" (ar net žiūrima vien vyrų) - kaip to benorėtų mūsų puritoniška vaizduotė. Kartais seksologai rekomenduoja ją kaip vaistą savo pacientams, kartais ji gali padėti neturintiems patirties jaunuoliams (abiejų lyčių), kartais ji gali atgaivinti meilės aistrą šeimoje, etc. Aš pats rekomenduočiau ją be išankstinių nuostatų pažiūrėti kiekvienam. Kas blogo gali atsitikti? Pornografija (pati savaime) nieko nežemina, nėra blogis ar nuodas - nebent mūsų kompleksai ją tokia padaro.