Moterų skeksualumas ilgainiui keičiasi kur kas labiau nei vyrų: kartu su pažiūrų, pomėgių supanašėjimu, socialinių sąlygų, visuomeninės padėties, išsilavinimo, auklėjimo lygio pasikeitimu. Moteris vis labiau tampa lygiateisė, ekonomiškai nepriklausoma, teigiamai žiūri į seksą, turi patikimų apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, didėja jos reikalavimai vyrui ne tik kaip sekso partneriui, bet ir kaip asmenybei. Moterims didesnės reikšmės nei vyrams turi socialinės vertybės – partnerio asmenybė, charakteris, elgesys, tarpusavio santykiai, meilė. Būtina normalaus moterų seksualumo išsivystymo sąlyga – meilė partneriui, emocinis prisirišimas. Daugelis moterų dažniau patiria nepasitenkinimą dėl šaltų, abejingų santykių iš partnerio pusės, o ne dėl nesėkmingo seksualinio kontakto. Intelektualinė vyro raida, jo vidaus pasaulis, emocionalumas moteriai turi didesnės reikšmės negu jo išvaizda. Vyrui, atvirkščiai, stipresnis seksualinis stimulas yra moters grožis, išvaizda. Vyrų seksualinė vaizduotė labiau išvystyta. Moterys rečiau domisi pornografija, o kai kurioms ji netgi slopina seksualumą. Moterų seksualiniai sutrikimai dažniau nei vyrų susiję su griežtu auklėjimu vaikystėje: jos daugiau girdi draudimų negu berniukai. Be to, jų stipresnis romantinis, platoniškas, erotinis, o ne seksualinis potraukis. Mergaitės lytiškai bręsta 1-2 metais anksčiau už berniukus. Šis procesas vyksta ramiau, tolygiau.