Uždraustos atrimųjų meilės paslaptys
Tikriausiai kiekvieno didžiausia svajonė surasti savo antrąją pusę ir laimingai kartu nugyventi iki paskutinių dienų. Tačiau kas laukia įsimylėjėlių, kai paaiškėja, kad antroji širdies pusė – artimas giminaitis, pusbrolis ar net sesuo. Pas mus tokia meilė pasmerkta ir neatneša nieko daugiau, tik skausmą, patyčias ir užgauliojimus. O juk dar visai neseniai pačiose galingiausiose Egipto, Sirijos, Mesopotamijos ir kitose civilizacijose santuoka tarp brolio ir sesers buvo įprastas dalykas. Kraujomaiša (incestas) egzistuoja ir mūsų dienomis. Ir ne tik tolimose nuo pasaulio atskirtose bendruomenėse, bet ir šalia mūsų. Tik mes apie tai labai mažai žinome, nes tokia meilė slepiasi po paslapties ir apgaulės šydu. Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad incesto atvejai yra gana dažni ir šių dienų pasaulyje. Dauguma kraujomaišos atvejų taip ir lieka paslaptyje. Teigiama, kad polinkį į incestą pirmiausia turi psichiniai ligoniai ar protiškai atsilikę asmenys, alkoholikai, pedofilai. Tačiau ne taip jau retai meilė gali gimti ir tarp artimų kraujo ryšiu giminaičių. Viename iš labiausiai paplitusių mitų apie kraujomaišą teigiama, kad vaikai, gimę iš kraujo ryšiu susietų giminaičių meilės, gimsta fiziškai ar psichiškai nesveiki. Gyd. E. Dagytė skuba paneigti šį mitą. „Nėra nustatyta, kad artimiems giminaičiams dažniausiai gimsta apsigimę kūdikiai. Tiesiog artimiems giminaičiams yra didesnė rizika susilaukti sergančio vaiko.