Ginantys tradicinės šeimos instituciją vadinami homofobais

Iš tiesų šiuo metu „homofobija“ (neseniai sukurta sąvoka) nėra aktualiausia tema, nes homoseksualų niekas nebijo (žodis „fobija“ reiškia „baimė“). Šiuo metu didžiajai visuomenės (ir jaunimo) daliai aktuali yra kiek kitokia tema, t. y. tradicinės šeimos išsaugojimo svarba, nes šiuo metu aktualus tapo ir yra kritikuojamas homoseksualizmo propagavimas ir homoseksualų siekis įteisinti jų „santuokas“. To siekia ne tik homoseksualų organizacijos, bet ir Lietuvos liberalus jaunimas bei Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Būtent tai paskatino Jaunųjų konservatorių lygą, Jaunųjų krikščionių demokratų organizaciją, Ateitininkų federaciją ir kitus jaunimo atstovus pasakyti, kad tokie siekiai kelia grėsmę pagrindinių žmogiškų vertybių ir tradicinės šeimos institucijos išsaugojimui. Gaila, kad nelabai suprantant tolerancijos sąvokos ji naudojama bet kokioms akcijoms pateisinti. Aišku, toleruoti gėjus ir lesbietes kaip žmones reikia (ir tikrai kartais tokios tolerancijos trūksta), ir žmogaus teises reikia pripažinti, reikia leisti homoseksualams gyventi, dirbti, bendrauti, kalbėti apie savo pažiūras ir pan., jų nemušant ir nediskriminuojant kaip žmonių.

"Homoseksualai neteisingai suvokia žmogaus teises"

Neuro dizainas: paprastumo principas

Griežtą katalikišką poziciją homoseksualų atžvilgiu palaiko ir stačiatikiai, jėzuitai bei daugelis protestantų bažnyčių. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą Varnos (Bulgarija) merą, uždraudusį rengti gėjų paradą, palaikęs stačiatikių metropolitas pareiškė, kad renginio organizatoriai "skatina jaunimą amoraliai elgtis." Už tokias nuodėmes, anot jo, bibliniai Sodomos ir Gomoros miestai buvo sudeginti. Tuo metu protestantai vieningos pozicijos šiuo klausimu pastaruoju metu nebeturi. Po bažnyčios skilimo Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų liberalai ėmė remti vienalyčių porų sąjungas, o vadinamosios Pietinės Bažnyčios, esančios Azijoje ir Afrikoje, atstovai vadinami konservatoriais, kurie priešinasi bažnytinių dogmų perrašymui. Liberaliais vadinami protestantai homoseksualus iš nuodėmingųjų sąrašo nusprendė išbraukė praėjusią vasarą. Amerikos anglikonų bažnyčios sprendimą laiminti Dievo valiai neprieštaraujančias gėjų santuokas bandė pagrįsti tuo, kad nuomonė, jog homoseksualizmas - nuodėmė, susiformavo tik viduramžiais. Be to, daugelis Šventojo Rašto skyrių esą nebeatitinka šio laikmečio konteksto, todėl kai kuriuos tekstus būtina tobulinti. Tačiau net liberalai susidūrė su sunkumais, bandydami naujai interpretuoti Šventąjį Raštą. Pavyzdžiui, kaip gėjams taikyti štai tokią tezę: "Negulk su vyru kaip su moterimi - tai šlykštu"?

Kas slypi už homoseksualistų reikalaujamų teisių?

Neuro dizainas: paprastumo principas

Prasidėjus homoseksualistų sąjūdžiui mūsų šalyje dalis visuomenės pareiškė nesutinkanti su peršama nuostata, kad Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, turi suteikti vienodas teises. Prieš porą metų atlikti sociologiniai tyrimai rodė, kad lietuviai labiausiai nenori gyventi kaimynystėje su narkomanais, alkoholikais, sergančiaisiais AIDS ir homoseksualais. Kas trečias respondentas nurodė, kad problemų Lietuvos visuomenei nekeltų tik visiškas homoseksualų nebuvimas. Praėjusį rudenį, baimindamiesi iš Rygos ir Talino iki Vilniaus galinčių atsiristi gėjų paradų, kai kurie tautos atstovai sukilo ant kojų. "Homoseksualistai puola!", "Netradicinės šeimos nėra tautos ateitis" - tokiais šūkiais į visuomenę kreipėsi Doros ir tautos gynėjais pasivadinusios sąjungos nariai. Jie teigė, kad gėjai, iš savo klubų patraukę į viešumą, kelia pavojų visuomenei. Mitinguotojai, susirinkę į Europos aikštę sostinėje, tvirtino, kad jų tikslas - ne kokios nors visuomenės grupės diskriminacija, bet pasisakymas už sveiką šeimą, sveiką jaunimą. O jų nuostatas remia daugybė politinių ir visuomeninių organizacijų.

A. Jolie neatsisako lesbietiškos meilės?

Neuro dizainas: paprastumo principas

Supermodelis Jenny Shimizu įspėjo Bradą Pittą, kad Angelina Jolie ir ji dar nėra nutraukusios artimų santykių. Maža to, artimiausiu metu tikrai nesiruošia to daryti. "Niekada tarp manęs ir jos pabaigos nebuvo. Manau, jos ir nebus" - "Sky One" kanalo dokumentiniame filme "Angelina - Saint or Sinner?" pasakojo J. Shimizu. Šiame filme ji prisipažino, kad niekada nebuvo sutikusi Brado Pitto asmeniškai, tačiau rimtai abejoja dėl šios įžymybių porelės: "Man atrodo, kad jis ateina iš visai kito pasaulio: nori turėti vaikų, nuostabias vedybas. Ji yra tvirta moteris, padarysianti viską ko tik užsinori. Nemanau, kad yra būtų sutvardyti Angeliną. Ji tikrai nebus namų šeimininke." Kalbama, kad J. Shimizu, be modelio karjeros taip pat užsiimanti ir aktoryste, intymesnius santykius su A. Jolie pradėjo dar 1993 m., kai moterys susitiko dramos "Foxfire" filmavimo aikštelėje.

Dauguma kauniečių purtosi gėjų sostinės vardo

Neuro dizainas: paprastumo principas

Kad gėjų sostinė yra Amsterdamas, kuriame yra galybė gėjų klubų, pripažino 39 proc. respondentų. 29 proc. lankytojai homoseksualų sostine laiko Londoną. Šis miestas, kuriame pastaraisiais dešimtmečiais susimaišė vietos gyventojų ir imigrantų tradicijos bei kultūra, gėjus žavi vis didesnėmis laisvėmis bei pakantumu netradicinės orientacijos žmonėms. Kauną, kuriame prisipažinęs, kad esi netradicinių pažiūrų, ne tik tuoj pat užsitrauksi aplinkinių pasmerkimą, bet ir rizikuosi būti viešai išplūstas necenzūriniais žodžiais, Europos gėjų sostine pavadino 20 proc. apklausos dalyvių. Keturiskart mažiau procentų surinko Paryžius, penkiskart – Berlynas. Į „Laikinosios sostinės“ redakciją paskambinę skaitytojai piktinosi: tokia sociologinė apklausa yra visiška nesąmonė, diskredituojanti Kauno vardą. Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko į klausimą, kaip gana konservatyviu laikomas Kaunas galėjo tapti viena iš Europos homoseksualų sostinių lyderių, atsakė, jog į tai reikėtų pažvelgti su humoru.

Lesbiečių apvaisinimas sukėlė diskusijas

Pagal naujuosius Švedijos įstatymus dirbtinai gali būti apvaisintos ne tik heteroseksualios, bet ir homoseksualios poros. Tačiau Švedijos lesbiečių poros, norinčios turėti vaikų, mieliau ieško pagalbos užsienyje. Švedijoje dirbtinio apvaisinimo reikia laukti du su puse metų. Užsienyje jas gali dirbtinai apvaisinti greičiau. Švedijos vaisingumo klinikų darbuotojai baiminasi, kad liepos 1 dieną išėjęs įstatymas, pagal kurį lesbiečių poros turi teisę į dirbtinį apvaisinimą, gali sukelti spermos trūkumą. Medikų nuomone, dėl visuomenėje vyraujančio neigiamo požiūrio į homoseksualius žmones vyrai gali neduoti spermos, nes ji gali būti panaudota lesbiečių apvaisinimui. Dar neįsigaliojus įstatymui, vaisingumo klinikų medikai neįsivaizdavo, kaip jį reikės taikyti praktikoje. Iškilo daugybė klausimų: ar spermos donorai galės pasirinkti, ar jie sutinka duoti spermą lesbiečių poroms? Ar jau užšaldytos spermos galės būti panaudotos lesbiečių apvaisinimui? Paaiškėjo, kad pagal įstatymus donorai negali rinktis, kaip bus panaudota jų sperma. Tai sukėlė prieštaringas reakcijas. Vieni mano, kad donorai neturėtų būti homofobais ir jiems neturėtų rūpėti, kas jų sperma bus apvaisinta.

Absurdo invazija

Neuro dizainas: paprastumo principas

Dėl referendumo pritariant ES Konstitucijai pralaimėjimo itin džiūgavo Europos homoseksualai, ypač Olandijoje. Prieš balsavusiųjų netradicinės seksualinės orientacijos šaukliai gąsdino, kad naujoji ES Konstitucija gali apkarpyti jų „teises“, nors šiame Konstitucijos projekte nieko apie tai nesakoma. Viskas vyksta priešingai. Gėjai ir lesbietės jau stumia į neviltį daugelį normalios seksualinės orientacijos Europos žmonių. Ir ne tik į moralinę, bet ir į teisinę neviltį. Štai Švedijoje nuo 2003 m. birželio 1-osios įsigaliojo įstatymas „Apie diskriminaciją“, gėjai ir lesbietės pasijuto vos ne padėties viešpačiai ir jų akiplėšiškumas peržengė visas ribas. O tą akiplėšiškumą skatina pirmiausia teisėsaugos ir teisėtvarkos sergėtojai. Dar prieš jam įsigaliojant, Švedijos teismus tiesiog užplūdo homoseksualų ir lesbiečių skundai dėl jų „teisių pažeidinėjimų“. Daugeliui ne tik švedų, bet ir kitų europiečių tai sukėlė, švelniai tariant, nuostabą, nes Švedijoje suteiktos visos įmanomos teisės gyventi ir veikti seksualinėms mažumoms, kurios, anot vieno švedų žurnalisto, gali virsti dauguma. Gėjams ir lesbietėms Švedijoje suteikta teisė užregistruoti ne tik santuokas, bet dargi įvaikinti vaikus. Švedijos sostinės Stokholmo gatvėse jau gana dažnai galima išvysti tokias „šeimas“, kai tėvelis ir „mamytė“ – t.y. du vyrai vedasi už rankos mažą dukrytę arba dvi išsidažiusios lesbietės veža vežimėlyje „įsūnytą“ berniuką. Kaip teigia Švedijos žiniasklaida, dabar „žydrųjų“ diskotekų Stokholme yra daugiau nei tų, kuriose šoka ir linksminasi normalus jaunimas.

Madas diktuoja...biseksualai

Neuro dizainas: paprastumo principas

Vakarų šalyse šiandien įsimylima ne vyrą ar moterį, o žmogų. To rezultatas - smarkiai padaugėjo biseksualų. Minėtos seksualinės orientacijos gerbėjai dažnai turi vyrą ir meilužę arba žmoną ir meilužį. Viskas prasidėjo nuo to, jog kai kurios merginos suvokė, kad gali įsimylėti tiek vyrus, tiek moteris. O dar tos pačios gudruolės suprato, kad pasibučiavus ar pasimylėjus su kita mergina automatiškai nevirsi prisiekusia lesbiete ar vyrų nekenčiančia feministe. "Kartais man labai malonu jausti ant savęs sunkų, raumeningą savo meilužio kūną, pasiduoti jo vyriškų rankų stiprybei. Tačiau retsykiais užsigeidžiu savo glėbyje suspausti ir ploną taliją, jausti jautrios moters odos prisilietimus", - šitaip apie savo pojūčius vienoje iš amerikiečių pokalbių laidų pasakojo biseksualios orientacijos moteris. Mada būti biseksualiam plinta neįtikėtinu greičiu. Ir ne vien savo pakantumu seksualinėms mažumoms garsėjančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Vakarų Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, netgi katalikiškomis tradicijomis garsėjančiose Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje. Reikia pažymėti, kad sparčiai biseksualumas plinta ir buvusiose komunistinio bloko šalyse. Tiesa, mūsų šalyje gyvenantys biseksualios orientacijos žmonės vis dar nepaprastai bijo viešumos, vengia atvirai reikšti nuomonę ir dėstyti savo pažiūras. Amerikos psichologų manymu, šis reiškinys masiniu tapo dėl kilnios kovos su bet kokia seksualinių mažumų ar rasine diskriminacija.

Interviu su Vladimiru Simonko

Neuro dizainas: paprastumo principas

- Didesnė dalis žmonių homoseksualumą laiko pasileidimu. Kaip, jūsų nuomone, yra iš tikrųjų: tai prigimties ar žmogaus pasirinkimo dalykai?

- Patys mokslininkai dėl šito nesutaria. Yra dvi teorijos: viena - jog lemia genai, kita socializacija. Manyčiau, yra ir to, ir to.

- Kai kurie skaitytojai mano, jog tolerancija netradicinės orientacijos žmonėms visuomenei gali būti pražūtinga.

- Noriu pasakyti viena: homoseksualūs žmonės tikrai nekalti dėl to, kad visuomenė nepagimdo daugiau vaikų. Blogai, kai dauguma savo problemas ir kaltes suverčia mažumoms. Tai absurdas.

- Kaip jūsų pakraipos žmonės jaučiasi darbo vietose? Koks yra darbdavių požiūris?

- Jie jaučiasi puikiai, kol yra laikomi normaliais žmonėmis. Tol, kol tyli, neturi jokių problemų. Orientaciją Lietuvoje reikia griežtai slėpti. Pastarųjų savaičių skandalas dėl ponios Grybauskaitės tik paryškino, kokia pas mus vyrauja neapykanta. Kilo toks ažiotažas, spaudimas, nė neįsitikinus, kaip yra iš tikrųjų. Galbūt visai niekuo dėtam žmogui suduotas šitoks smūgis. Tai baisu.

Vaidotas ir lesbietės

Pripažinkime iškart - Vaidoto Žuko komentaras per Lietuvos radijo laidą apie Europos Parlamento komisarės Dalios Grybauskaitės tariamą homoseksualinę orientaciją buvo idiotiškas, kaip yra idiotiškas jo pasiteisinimas: esą Lietuvos piliečiai privalo žinoti, kokie veiksniai galėtų lemti tokios pareigūnės sprendimus. Šie pareiškimai, atrodo, siejami su Lietuvoje sklindančiais gandais, esą Europos Sąjungą valdo “pedofilų mafija” (pedofilai, žinoma, Lietuvoje tapatinami su homoseksualais). Kaip bet kokios sąmokslo teorijos (pasaulį valdo masonų/žydų/katalikų mafijos), taip ir šios neverta mėginti paneigti, nes sąmokslų teoretikų neįtikinsi. Neigdamas sąmokslą paprasčiausiai esi laikomas jo dalyviu. Mėginti paneigti sąmokslų teorijas tiesiog neverta, bent jau kol sąmokslų teoretikai nenurodo, kuriomis sąlygomis arba kokių įrodymų užtektų jų teorijai paneigti. Jei sąmokslų teoretikai išvis leidžiasi į tokias kalbas, dažniausiai keliamos neįmanomos sąlygos, reikalaujama neįmanomų įrodymų. Geriausia – kai reikalaujama įrodyti, jog sąmokslo nėra, nes kitu atveju jis yra. Logikos taisyklės čia niekuo dėtos.

Šeimos problema globalizmo epochoje

Šiandien šeima palaipsniui tampa izoliuota, be stipresnio ryšio su visuomene. Daugelyje valstybių pusė santuokų išyra, stiprėja tendencija kurti nesantuokines šeimas. Pati šeimos samprata devalvuojama. Taigi šeima tampa atskira problema, ji ir pati šeimos egzistencija ateities projekcijoje tampa neaiški. Nebe naujiena reikalavimai įteisinti vienos lyties asmenų santuoką, kas jau padaryta, pavyzdžiui, Ispanijoje, neseniai – Didžiojoje Britanijoje. Stiprėja homoseksualistų įtaka vyriausybėse. Europos Parlamente susidariusi homoseksualistų dauguma jau primeta Europos šalių vyriausybėms reikalavimus suteikti išimtinių teisių vadinamosioms seksualinėms mažumoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau suteikė milijoninę subsidiją homoseksualistams, kurie jau senokai yra įsteigę pirmąjį savo klubą Vilniaus centre. Nestipri šeima sukuria naujas tautos ir valstybės problemas. Kalbant apie šeimą ir jos problemą, pirmiausia reikia atsižvelgti į laikotarpį, kuriame gyvename. Būtent laikotarpis ir jame slypinčios problemos mums gali duoti raktą rimtai jų analizei, nes laikotarpio problemos paliečia kiekvieną žmogų.

Lyties išsilaisvinimas iš uždarumo gniaužtų

Sexy (143)

Šiandieninę Lietuvos ir Europos kultūrą pripildo daugelis anksčiau išstumtų ar net užgniaužtų, laikytų marginaliais, periferiniais sąjūdžių. Taip kuriamas įvairesnis, dinamiškesnis, originalesnis ir kūrybingesnis pasaulis. Didesne kultūros formų įvairove savo pasaulėžiūrą dabar reiškia etninės mažumos, nepripažintos tautos (čigonai, karaimai, kurdai, JAV indėnai, Australijos aborigenai ir pan.), subkultūros (pankai, hip-hopo fanai, metalistai, senieji hipiai), neįprastos religinės ir ezoterinės bendruomenės (dažniausiai vadinamos New Age vardu), neo-gentys (pvz., gentinę savivaldą prikeliantys žemaičiai, žemgaliai, kuršiai, sėliai ir t. t.), kai kurios subtilias problemas atstovaujančios NVO (nevyriausybinės organizacijos), pagaliau – ir atstumtosios lyties grupės. Šiai grupei priklauso vadinamoji „keistuolių“ – Kvir (Qweer) nacija. Kvir nacijai priskiriami pirmiausiai vyriškos ir moteriškos giminės homoseksualai (gėjai ir lesbietės), taip pat transseksualai, transvestitai (asmenys, siejantys lytį su persirengimo reiškiniu), įvairūs fetišistai. Ilgą laiką šios asmenų grupės patyrė vienokį arba kitokį struktūrinį spaudimą, ribojusį jų pasaulėjautos ir pasaulėžiūros raidą, o iš „normaliesiems“ priskiriamų asmenų pusės patyrė žeminimą, jų žmogiškojo orumo niekinimą. Etniniu požiūriu, vieni pirmųjų dėl savo teisių pradėjo kovoti žydai, ilgainiui iš persekiojamos, niekinamos ir ribojamos tautos virtę visaverčių, laisvų asmenų bendruomene. Analogiškos struktūrinės priespaudos lemtį patyrė ir moterys. Feministinės kritikos banga nurodė patriarchalinės savivaldos ribas ir perversijas.