Pilnai gali būti, kad Lietuvos himno kūrėjas V.Kudirka buvo užsimaskavęs gėjus. Sekant Z. Freudo psichoanalitine teorija, iš jo darbų paaiškėja, kad analiniam charakterio tipui yra būdingas homoseksualumas. Žvelgdami į V. Kudirkos gyvenimą galime pasakyti, kad „Kudirka moterų mėgstamas, bet į jas gilesne emocija neraguoja...“ (Kavolis1997:31). Galima pasakyti, kad yra ir aršiai užsipuolęs moteriškąją giminę „... žmonos jam pasirodo (...) tautinio darbo trukdytojomis“ (Kavolis1997:32) arba kalbėdamas apie davatkas, Kudirka sako, kad „...davatkų armiją (...) reikalinga (...) visai išdildyti“ (Kavolis1997:76). Kudirką nuo pat vaikystės kamavo kažkoks nusižengimo, kaltės jausmas, nemeilės, neapykantos sau jausmas. Kavolis tai bando paaiškinti, kaip Vincuko kaltės jausmą dėl edipinių jausmų pamotei. (Kavolis1997:89). Žinoma, gal tai ir galėtų būti tiesa, bet vėlesniame Kudirkos gyvenime mes nesutinkame jokių erotinių gadelių santykiuose su moterimis, tad gal tai vis dėlto kaltė dėl užslėpto homoseksualumo?