Senovės Graikijoje homoseksualumas buvo visiškai įprastas ir toleruojamas reiškinys. Visuotinai priimtas buvo santykių modelis, vadinamas pederastija – paauglio ryšys su vyresniu partneriu, kuris jį mokydavo, perduodamas savo žinias ir patirtį. Tokie ryšiai siedavo ne tik mokytojus ir mokinius, bet ir karius. Istorikas Plutarchas rašo, kad „į šią meilės rūšį linko ne tik pačios karingiausios tautos, ... Skaityti toliau
Senovės Romoje požiūris į homoseksualius santykius buvo nevienareikšmis. Suaugę Romos piliečiai vyrai, atliekantys pasyvųjį vaidmenį ar besielgiantys „moteriškai“, dažniausiai buvo smerkiami ir rizikavo mažų mažiausiai netekti pilietybės. Antra vertus, buvo toleruojami santykiai, kuriuose pasyvus vaidmuo tekdavo ne piliečiams, vergams, o kartais ir paaugliams. Kai kurie imperatoriai, pavyzdžiui, Komodas, turėjo homoseksualių meilužių, o Heliogabalas net viešai ... Skaityti toliau
Pirmajame mūsų eros amžiuje antikiniame pasaulyje ėmė plisti krikščionybė. Ji greitai populiarėjo: 306 metais Konstantinas I tapo pirmuoju imperatoriumi krikščioniu, o 380 metais Teodosijus I paskelbė krikščionybę valstybine religija. Naujoji religija buvo nepakanti viskam, kas neatitiko jos mokymo. Žydams buvo uždrausta eiti valstybines pareigas, laikyti pamaldas hebrajų kalba ir švęsti Velykas tą pačią dieną kaip ... Skaityti toliau
