Seksualinės mažumos

Vykstant šeimos transformacijai mūsų visuomenėje jau nieko nestebina tokie šeimų tipai kaip bevaikės šeimos, vienišos motinos ar tėvai ir nesusituokusios poros. Tačiau, kai kalbama apie meilę ir seksualinį gyvenimą, į bendras normas "netelpantys" asmenys išstumiami iš daugumos gretų. Taigi homoseksualumas - lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui - yra problema pati savaime. Lietuvoje egzistuoja daugybė neigiamų homoseksualumą stereotipų: gėjai yra vaikų tvirkintojai, jie nekontroliuoja savo seksualinio potraukio, nesugeba sukurti ilgalaikių santykių ir pan. Skaitant lietuvišką periodiką, susidaro įspūdis, kad nepakankamai dėmesio skiriama homoseksualų problemoms, visuomenė labiausiai susirūpinusi tuo ar gali homoseksualūs žmonės egzistuoti mūsų visuomenėje, o toks klausimas kaip vaikas homoseksualioje šeimoje iš viso nediskutuojamas arba kategoriškai atmetamas: "Ypatingą pasibjaurėjimą kelia leidimas homoseksualioms "šeimoms" įvaikinti kūdikį. Kas gresia vaikui? Geriausiu atveju - psichinis suluošinimas, blogiausiu - "įtėviai" jį paprasčiausiai ištvirkins" (13). Taigi mūsų visuomenę galima laikyti homofobiška. 1999 metais atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis Lietuva užima priešpaskutinę vietą iš 32 šalių pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius (mūsų šalyje šis rodiklis yra tik 1,86, Olandijoje - 7,83, Švedijoje - 7,72). Net 67,8 % Lietuvos gyventojų atsakė, jog nenorėtų homoseksualios orientacijos kaimynų. Kodėl ši nuomonė tokia negatyvi? R. Mikalajūnaitės (15) teigimu, homofobiją palaiko neigiami stereotipai ir neigiama nuomonė apie seksualines mažumas, o ji yra susijusi su informacijos trūkumu. Todėl labai svarbu apie tai kalbėti: teigiamo požiūrio formavimas, švietimas ta tema padės suvokti egzistuojančius stereotipus ir integruotis homoseksualams į visuomenę, sumažins visuomenės homofobiškumą.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta informacija, kad Olandijos pedofilai steigia politinę Labdaros, laisvės ir įvairovės partiją (NVD), kurios programoje numatyta siekti sumažinti amžių, nuo kurio teisiškai galima turėti lytinių santykių iki 12 metų ir prastumti įstatymą dėl vaikų pornografijos bei zoofilijos. Partijos narių manymu, 16 metų ir vyresniems jaunuoliams turėtų būti leista užsiimti prostitucija, rodytis pornografiniuose filmuose. Be to, anot jų, pornografija be smurto per televiziją turėtų būti rodoma ir dieną. Tiesa, NVD narių manymu, smurtingą pornografiją derėtų rodyti tik vėlyvu metu. Olandų pedofilai pasisako už lytinių santykių su gyvūnais įteisinimą, tačiau pažymi, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir toliau turi būti draudžiamas. Be to, jog partija pasisako už tai, kad visiems būtų leidžiama viešumoje rodytis nuogiems, kad būtų įteisintas visų narkotikų legalizavimas, NVD taip pat nurodo sieksianti, kad ateityje būtų panaikintas bet koks amžiaus cenzas, nuo kurio teisiškai leidžiami lytiniai santykiai. Apie tai, ar tokiu būdų nėra paniekinama pati bet kokių moralinių normų galimybė, pasitelkus liberalizmo iškabą, išniekinama pati liberalizmo tradicija, kalbamės su kunigu pranciškonu Arūnu Pranciškumi Peškaičiu.

Ar kovodamos už savo teises seksualinės mažumos neperžengia ribų? Ar tai netampa mados dalyku ir tam tikra prostitucija? Ar lyties keitimo operacijos išspręs jų problemas? Prie apskrito stalo su žurnaliste Loreta Glebavičiūte kalbasi: gėjų klubo “Men’s factory” savininkas Aleksejus Terentjevas, gydytoja Julija Rakickienė, Katalikių moterų sąjungos pirmininkė Gražina Paliokienė. Aleksejau, kokios Jūsų teisės pažeidinėjamos? Aleksejus: Nė vienas darbdavys neprisipažins, kad atleido darbuotoją dėl seksualinės orientacijos. Visuomenė dar nesubrendusi mūsų priimti kaip lygiaverčių narių. Prisimenate skandalą, kai mane sumušė prie klubo? Kai į prokuratūrą padaviau pareiškimą dėl smurto, prieš mane sufabrikavo baudžiamąją bylą, kuri subyrėjo į šipulius. Esu visiškai nekaltas, todėl padaviau į teismą ieškinį dėl moralinės skriaudos kompensavimo. Kai aukšti valdininkai per televiziją pareiškia tyliai susodinsią “pedikus”, tai liudija visuomenės ligą.

Pastarosiomis savaitėmis Kuršių nerija ir vėl visuomenės dėmesį pritraukė ne savo grožiu, bet, regis, paprastu įvykiu Juodkrantėje. Neringos miesto Juodkrantės parodų namų kuratorė Kristina Danilevičienė atsisakė eksponuoti fotografijų parodą pavadinimu „Gyvenimas kartu: šiuolaikinė tradicinė/netradicinė šeima“. Lietuvoje kasdien rengiama keli šimtai įvairių parodų, na, o norinčiųjų jų surengti skaičius dar kelis kartus didesnis. Taigi, regis, K. Danilevičienės sprendimas neturėtų sukelti triukšmo. Juk viena iš parodų namų kuratorės pareigų ir yra atrinkti tai, kas tinka eksponuoti, o kas - ne. Deja, toliau prasidėjo gana keisti įvykiai. Pirmiausia K. Danilevičienė buvo apkaltinta, jog minėtą parodą atmetė ne dėl estetinių, bet dėl vertybinių motyvų. Beje, tai, kad taip pat buvo nepriimtinas ir pats parodos pavadinimas, pripažįsta ir K. Danilevičienė. Nuotraukų, kuriose įamžintos tos pačios lyties asmenų gyvenimo kartu akimirkos, paroda pristatoma kaip šiuolaikinės netradicinės (?) šeimos portretas. Juodkrantėje dirbanti menotyrininkė parodą įvertino taip pat kaip nepagarbą šeimai. Deja, Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė kovo 27 dieną įspėjo K. Danilevičienę, esą ji nusižengė Lietuvos įstatymams, ir jos veiksmai pažeidė seksualinės mažumos teises.

Anglijos katalikų vyskupai pasmerkė gruodžio pradžioje Didžiojoje Britanijoje įsigaliojusį Civilinės partnerystės aktą, pagal kurį homoseksualų poros įgijo juridinį pripažinimą ir beveik visas teises, kurias turi tradicinėje vyro ir moters santuokoje gyvenantys žmonės. Pagal naująjį įstatymą, šešiolikos metų sulaukę homoseksualai gali sueiti į teisėtą „partnerystę“, pasirašydami atitinkamai užregistruojamą dokumentą, tiesa, be santuokos ceremonijai būdingų abipusių pažadų ir įsipareigojimų. Vis dėlto, kaip ir tradicinėje santuokoje, taip patvirtinta homoseksualų poros sąjunga gali būti užbaigta tik įprastame skyrybų procese, kurį nagrinėja teismas. Tokioje partnerystėje gyvenantys gėjai ir lesbietės taip pat įgauna teisę į tradicinei santuokai būdingas mokesčių nuolaidas, galimybę paveldėti mirusio partnerio turtą ir pan. Gruožio 6 dieną paskelbtame pareiškime Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos Krikščioniškosios atsakomybės ir pilietiškumo komisijos pirmininkas Kardifo arkivyskupas Piteris Smitas pažymėjo, kad naujasis Civilinės partnerystės aktas iš esmės yra „homoseksualų santuokos pripažinimas, tik kitu vardu“.