Neuro dizainas: paprastumo principas
Bendruomenės | Gėjai | Sekso technika ir praktika | Seksualinės mažumos

Ar gėjai - niekadėjai?

Teksto dydis: +1, +2, normalus.

Didelė dalis žmonių negali nė įsivaizduoti, kad galėtų jausti potraukį savo lyties atstovams. Yra ir tokių, kurie nejaučia jokio potraukio priešingai lyčiai. Tretiems nereikia rinktis – patinka jiems ir vyrai, ir moterys....

Seksualinė orientacija yra vienas iš mūsų seksualumo komponentų, pasižyminti patvariu emocionalumu, romantiškumu, seksualumu ar švelnumu kurios nors lyties atstovams, yra neatsiejama nuo savęs suvokimo ir jausmų. Trys kiti seksualumo komponentai yra biologinė lytis, lytinis tapatumas (asmens savęs suvokimas esant moterimi arba vyru), lyties vaidmuo (kultūrinių normų, susijusių su moters ir vyro elgesiui būdingais bruožais, įsisavinimas).

Paprastai išskiriamos trys seksualinės orientacijos: homoseksualai, pasižymintys potraukiu savo lyties atstovams, heteroseksualai, jaučia potraukį tik priešingos lyties atstovams ir biseksualai, kurie intymių ketinimų turėti linkę bet kurios lyties atžvilgiu. Homoseksualius santykius palaikantys vyrai dar vadinami "gėjais", o moterys – "lesbietėmis". Natūraliai kyla klausimas "Kas lemia seksualinę orientaciją? Tačiau mokslininkai negali vienareikšmiškai atsakyti, į šį klausimą. Egzistuoja įvairios teorijos, įrodinėjančios genų, hormonų, ankstyvos vaikystės patirties ar net asmens apsisprendimo įtaką seksualinei orientacijai.

Dauguma mokslininkų linkę apsistoti ties mintimi, jog lytinė orientacija susiformuoja ankstyvame amžiuje, priklausomai nuo biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių sąveikos. Yra atlikti tyrimai, įrodantys, kad vyrų homoseksualų smegenų veikla skiriasi nuo vyrų heteroseksualų. Bandymo metu buvo fiksuojama trijų grupių (vyrai heteroseksualai, moterys heteroseksualės, vyrai homoseksualai) reakcija į feromonus. Rezultatai parodė, kad į feromoną, (iš testosterono išvesta medžiaga, kuri randama vyrų prakaite) ir moterys, ir homoseksualai reagavo vienodai. Labiausiai suaktyvėjo ta smegenų sritis, kuri susijusi su lytiniu elgesiu.

Bijoma to, kas nesuvokiama

Nors dažnai pajuokaujama, kad šiandien mažuma yra tapę heteroseksualai, homoseksualūs santykiai dar daugelyje valstybių yra smerkiami, o gėjai kaltinami ištvirkavimu, įtariami turintys seksualinių ketinimų vaikų atžvilgiu, jiems primetamas tradicinės šeimos niekinimas. Visuomenė blaškosi – vieni smerkia, kiti "gaili ligonių", treti atsiriboja (suprask "ne mano kieme ir bėdos ne mano").

Visuomenės reakcija į homoseksualus dažniausiai yra vienareikšmiška "Atmesti. Priešintis. Neigti". Retas kuris visuomenės narys pasisako toleruojantis kitokią seksualinę orientaciją turinčiuosius. "Man netrukdo, kol prie manęs nelenda, ar kur šalia negyvena" – sako tolerantiškas žmogus. Nesigilinsim kas yra formalioji, o kas turinio tolerancija, tačiau ir be to aišku, kad "tolerantišku" būti labai paprasta, kol homoseksualumo apraiškos nėra tavo akiratyje. Kiek kitaip mąsto jauni žmonės. Jų požiūris dažniau būna atviresnis šios dienos pasauliui, jie lengviau priima kažką kitokio nei įprasta, tačiau kartais net ir jauni žmonės tampa visuomenės nuomonės aukomis. Priešingu atveju jaunimas išvadinamas maksimalistais, norinčiais šokiruoti, paneigti visuomenės normas ir viskam prieštarauti.

Dauguma pasisakančiųjų prieš homoseksualius santykius, arba jais besižavinčių, nuoširdžiai galvoja, kad galima laisva valia pasirinkti kuriai lyčiai jausti potraukį. Jų nuomonė yra pagrįsta... nežinojimu, kas išties lemia seksualinę orientaciją.

Nesuvokiama tai, kas nežinoma

Mokslininkai teigia, kad seksualinė orientacija išryškėja ankstyvosios brandos etape, dar neturint jokios seksualinės patirties. Reiškia pirma atsiranda potraukis, lemiantis homoseksualią arba heteroseksualią patirtį. Tiek gėjai, tiek lesbietės, prieš identifikuodami save su seksualine mažuma, išbando ir heteroseksualius santykius. Kai kurie homoseksualai netgi sukuria šeimas su priešingos lyties partneriu. Yra žinomas ne vienas atvejis, kuomet žmonės daugelį metų bando save įtikinti, kad įmanoma atsisakyti potraukio savos lyties atstovams ir pradėti "normalų" gyvenimą. Ką gi – mokslininkų duomenimis, tokie bandymai yra pasmerkti nesėkmei. Būtent dėl šios priežasties psichologai atmeta sąmoningo seksualinės orientacijos pasirinkimo galimybę. Dar vienas patvirtinimas, kad žmogus negali pats pasirinkti seksualinės orientacijos yra jau minėti smegenų skirtumai.

Visgi seksualinė orientacija kartais sumaišoma su seksualiniu elgesiu ir iš šio nesusipratimo atsiranda nepagrįstos nuostatos. Juk kartais asmuo dėl neigiamų visuomenės nuostatų, ar kitų, jam svarbių priežasčių, gali savo elgesiu neatskleisti seksualinės orientacijos ir gyventi neigdamas tikrąjį save. Taip pat galimas variantas, jog heteroseksualus žmogus elgsis homoseksualiai vedinas smalsumo, tačiau tai bus vienkartis nuotykis.

Homoseksualumas – ne liga

Tie visuomenės nariai, kurie nesmerkia ir nesityčioja, gailisi. "Juk ligoniai tie vargšai gėjai. Vargšiukės tos lesbietės. Na kaip galima vyrui vyrą, ar moteriai moterį mylėt? Na tai gi smegenėlės susisukusios jų vargšelių." – nustebtumėt kiek yra panašiai mąstančių. O gal išties neblogas paaiškinimas? Juk homoseksualų vyrų smegenų veikla pakitusi... Tai gal tikrai gėjai turi protinę negalią? Kad netektų pasimesti išvadų daryme į pagalbą, pasitelkę tyrimus, ateina mokslininkai.

Pasirodo, kad praeityje homoseksualumas buvo laikomas protine liga, gėjai ir lesbietės buvo gydomi terapijų metodu. Tačiau ištyrus terapijose nedalyvaujančius homoseksualus, buvo suvokta, kad seksualinių mažumų priskyrimas protiniams ligoniams buvo klaida.

1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija, patvirtino atliktus tyrimus ir išbraukė homoseksualumą iš oficialaus protinių sutrikimų žinyno. Po dviejų metų Amerikos psichologų asociacija išplatino rezoliuciją paremiančią, psichiatrų asociacijos žingsnį. Abi asociacijos švietė visuomenę, stengdamosi panaikinti homoseksualumo, kaip protinės ligos etiketę.

Taigi nors psichinės sveikatos specialistai, atlikę daugybę tyrimų per pastaruosius dešimtmečius, sutinka, kad homoseksualumas nėra liga, psichinės negalios forma ar emocinis sutrikimas, visuomenės nariai dėl informacijos stokos dar gyvena aštunto dešimtmečio idėjomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *