Mano vaikinas, kuriam 19 metų, pasiūlė išmokyti mane masturbuotis, kad nesijausčiau seksualiai susijaudinusi ir nusivylusi, kai jo nėra šalia. Iš pradžių atsisakiau, bet galiausiai sutikau. Jis mane mokė, tačiau staiga paklausė, ar gali „baigti“. Pasijutau išduota.
Su vaikinu susitinkame 3–5 kartus per savaitę.
Kai pirmą kartą susipažinome, prisipažinome vienas kitam, kad patinkame ir norime užmegzti santykius. Tuomet papasakojau jam apie tam tikras ribas, kurių laikausi dėl savo katalikiškų įsitikinimų. Aiškiai pasakiau, kad nenoriu su juo turėti lytinių santykių iki santuokos, ir jis sutiko.
Mes laikomės už rankų, apsikabiname, bučiuojame vienas kitą į skruostus ir kaktą, bet tuo viskas ir apsiriboja.
Esame kartu jau šešis mėnesius. Du kartus aistringai bučiavomės, tačiau po to nieko seksualaus nedarėme, nes pasakiau, kad to nenoriu. Jis sutiko. Jis stengiasi gerbti mano nustatytas ribas. Vis dėlto per tuos du aistringus bučinius pastebėjau, kad tarsi gudriai mane prie jų privedė. Jis priėjo arčiau kitaip nei įprastai, kitaip mane apkabino, švelniai glostė rankomis, kvėpavo man į veidą ir švelniai pūtė į veidą bei lūpas. Visa tai sukėlė norą jį pabučiuoti, ir mes pasibučiavome.
Taigi, vieną dieną susitikome jo namuose. Ten lankausi gana dažnai, kai nusprendžiame likti namuose, o ne kur nors išeiti. Viena diskusija peraugo į kitą ir pradėjome kalbėtis apie tai, ką reiškia merginai jausti seksualinę įtampą ir nusivylimą, ir kaip tai jaučia vaikinas.
Buvome jo kambaryje – ir tai tikrai nebuvo pirmas kartas. Paprastai, kai namuose būna jo šeima, žiūrime filmus jo kambaryje. Tačiau tą dieną šeimos namuose nebuvo. Jis švelniai pasiūlė atsisėsti šalia jo ant lovos, ir aš atsisėdau. Tai irgi nebuvo nieko neįprasto.
Tada jis paklausė, ar masturbuojuosi. Atsakiau, kad ne. Jis paklausė kodėl, o aš paaiškinau, kad tai ne man, kad nesijaučiu patogiai dėl tokio dalyko. Be to, niekada anksčiau nesu masturbavusis, todėl net nežinojau, kaip tai daroma.
Tačiau mano vaikinas jau turėjo lytinių santykių ir apie seksą, tiek vyro, tiek moters seksualumą, žino gana daug. Aš pati dar nesu turėjusi lytinių santykių, todėl ši sritis man yra tarsi nepažinta teritorija.
Jis pasiūlė man išmokti masturbuotis ir paaiškino, kad tai galėtų padėti susidoroti su seksualine įtampa ir būtų sveika. Aiškiai pasakiau, kad nenoriu to daryti ir neketinu tuo užsiimti, be to, nežinau, kaip tai daroma. Tada vaikinas pasiūlė man padėti ir pamokyti.
Atsisakiau. Jis paklausė dar kartą – vėl atsisakiau. Tada pasakė: „Na, gi, pirmyn.“ Jis liovėsi tiesiogiai klausinėti ir pradėjo labiau mane spausti, kol galiausiai vis dėlto sutikau. Taip, aš sutikau.
Jis aiškino, ką turėčiau daryti su savo krūtimis, o paskui – su makštimi. Maniau, kad tuo viskas ir apsiribos, nes jis sakė man padedantis. Tačiau netrukus jis pats pradėjo mane liesti. Nieko nesakiau. Tam tikra prasme man buvo malonu, bet kartu nenorėjau, kad tai vyktų.
Kitas jo veiksmas vėliau mane labai įskaudino. Jis numovė man kelnes ir apžiūrėjo mano kūną – tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Net nepaklausė, ar gali jas numauti. Tačiau tuo metu ir aš nesureagavau, nepasakiau „ne“. Leidau jam tęsti, nes man patiko tai, ką jis darė su mano intymia vieta.
Paskutinis dalykas, kurį jis padarė, privertė mane pasijusti taip, tarsi visa tai būtų buvę suplanuota nuo pat pradžių. Galbūt jam niekada nerūpėjo man padėti, o jis tiesiog norėjo priversti mane padaryti ką nors dėl jo. Jis paklausė, ar gali „baigti“, tai yra patirti orgazmą.
Aš sustingau. Negalėjau blaiviai mąstyti ar ką nors pasakyti. Tą akimirką pajutau, tarsi būčiau jam kažką skolinga. Visa situacija, kurioje atsidūriau, sukūrė jausmą, kad privalau jam atsilyginti. Dėl šio jausmo pasakiau „taip“.
Jis mane mokė vos kelias sekundes. Labai greitai pats pradėjo liesti mane visur, o galiausiai numovė man kelnes. Aš niekam iš to nepasakiau „ne“ ir tai suprantu. Tačiau jo paskutinis klausimas, ar gali „baigti“, tarsi staiga atvėrė man akis ir parodė, ko jis iš tikrųjų norėjo. Bent jau taip aš tai pajutau.
Taigi, štai aš – bandau priversti jį patirti orgazmą, nes jaučiausi jam skolinga. Kadangi pati nežinojau, ką tiksliai daryti, jis man nurodinėjo. Visą tą laiką norėjau verkti.
Jis neįsiskverbė į mane. Lytinių santykių neturėjome. Tačiau jis trynėsi į mane per drabužius ir galiausiai išsiveržė ant mano kūno. Jis matė, kad nesu laiminga. Žinau, kad po to, kai paklausė, ar gali patirti orgazmą, jis suprato, kaip jaučiuosi per visą šią situaciją.
Manau, kad jam nepavyko patirti orgazmo dėl to, kad nemokėjau tinkamai atlikti to, ką jis norėjo, todėl jis galiausiai nuo manęs atsitraukė ir pasakė, kad man nereikia to daryti, nes mato, jog jaučiuosi blogai. Tačiau man atrodo, kad jis pasitraukė todėl, jog nesugebėjau priversti jo patirti orgazmo. Manau, kad jam rūpėjo ne mano savijauta, o jo paties nusivylimas. Jis ilgai tęsė viską, nekreipdamas dėmesio į mano jausmus, kol galiausiai jam nepavyko pasiekti to, ko norėjo. Tada pasinaudojo mano emocijomis kaip priežastimi pasitraukti ir sudaryti gerą įspūdį apie save.
Papildymas: Kai jis nuo manęs atsitraukė, išėjau iš kambario ir nuėjau į sodą pakvėpuoti grynu oru. Jaučiausi siaubingai ir išduota. Praėjo šiek tiek laiko, kol jis atėjo pas mane. Mačiau, kad jis verkė. Jis atsistojo šalia, paklausė, ar man viskas gerai, pasakė, kad aš jam labai rūpiu, verkė ir prašė jo nepalikti.
Akivaizdu, kad jis suprato pasielgęs netinkamai. Nežinau, ar viską buvo taip kruopščiai suplanavęs, tačiau jis vis tiek pastatė mane į pažeidžiamą padėtį, kurioje jaučiausi bejėgė. Tyliai pasakiau, kad jo nepaliksiu, ir tuo viską užbaigiau.
Tiesa ta, kad jaučiuosi išduota.
Su juo dar neišsiskyriau. Nuo šio įvykio praėjo dvi dienos.
Nuoširdžiai noriu išgirsti jūsų nuomonę ir patarimus dėl šios situacijos.
Antras papildymas: Kai santykių pradžioje papasakojau jam apie savo ribas, paklausiau, ar jam tai priimtina, ir aiškiai pasakiau, kad jei ne, mes negalėsime būti kartu. Jis primygtinai tvirtino, kad manęs nori, mane myli ir jam tai tinka. Po to dar kelis kartus jo klausiau, ar jis vis dar nori būti su manimi, ir kiekvieną kartą jis sakė, kad nori manęs ir neprieštarauja mano nustatytoms riboms.
Eva
Atsakymas ir patarimas
Šioje situacijoje svarbiausia atskirti du dalykus: tai, kad galiausiai sutikai su kai kuriais jo veiksmais, ir tai, kaip prie to sutikimo buvo prieita. Sutikimas neturėtų būti išgaunamas spaudžiant, įkalbinėjant ar sukuriant jausmą, kad kitam žmogui esi kažką skolinga.
Tu kelis kartus pasakei, kad nenori masturbuotis ir kad tau tai nepriimtina. Jis vis tiek tęsė įkalbinėjimus, kol sutikai. Vėliau situacija peraugo į veiksmus, kurių iš pradžių, regis, nesitikėjai. Tai, kad kai kurie prisilietimai tau buvo malonūs, dar nereiškia, kad norėjai visko, kas vyko. Galima vienu metu jausti fizinį malonumą ir emocinį diskomfortą. Vienas jausmas nepanaikina kito.
Ar jis viską suplanavo iš anksto?
Iš pateikto pasakojimo negalima patikimai žinoti, ar jis sąmoningai suplanavo visą situaciją, ar pradžioje iš tiesų manė padedantis, o paskui peržengė ribas. Jo ketinimų negalime nustatyti vien iš šio įvykio aprašymo.
Tačiau tau nebūtina įrodyti, kad jis viską suplanavo, kad galėtum pripažinti, jog jo elgesys tave įskaudino. Svarbu tai, kad jis žinojo tavo aiškiai išsakytas ribas, kelis kartus tave įkalbinėjo po atsisakymo ir situaciją nukreipė į seksualinius veiksmus, kuriems nebuvai iš anksto išreiškusi noro.
Tai, kad jis vėliau verkė, atsiprašinėjo ar prašė tavęs nepalikti, gali reikšti, kad jis suprato, jog pasielgė netinkamai. Tačiau vien ašaros neįrodo, kad jis iki galo supranta, ką tau sukėlė, ir negarantuoja, kad elgesys nepasikartos.
Ar esi kalta, kad galiausiai sutikai?
Ne. Tu neprivalėjai iš anksto numatyti, kaip situacija pasisuks. Galėjai sutikti su vienu dalyku, o kitam nepritarti. Galėjai iš pradžių mėgautis prisilietimais ir vėliau suprasti, kad jautiesi nejaukiai. Galėjai sustingti ir nebežinoti, kaip reaguoti.
Net jei pasakei „taip“ jo klausimui apie orgazmą, verta atkreipti dėmesį į aplinkybes: tu jau jauteisi spaudžiama, sutrikusi ir skolinga jam. Sutikimas, duotas dėl baimės nuvilti žmogų, kaltės jausmo ar spaudimo, nėra tas pats, kas laisvas ir nuoširdus noras. Tau nereikia savęs kaltinti dėl to, kad tuo metu buvo sunku apginti savo ribas.
Ką daryti dabar?
Neskubėk priimti sprendimo vien todėl, kad jis verkė, atsiprašė ar kad tu jį myli. Taip pat neprivalai išsiskirti šiandien, jeigu dar nesi tam pasirengusi. Gali kuriam laikui sustabdyti intymų bendravimą ir susitikimus, ypač dviese jo namuose, kol pati suprasi, ko nori.
Jei nuspręsi su juo pasikalbėti, gali pasakyti:
„Aš jaučiuosi išduota dėl to, kas įvyko. Iš pradžių aiškiai pasakiau, kad nenoriu masturbuotis, bet tu mane įkalbinėjai, kol sutikau. Paskui viskas peraugo į seksualinius veiksmus, kurių nenorėjau taip, kaip jie vyko. Jaučiausi taip, tarsi būčiau tau skolinga, ir tai mane labai sukrėtė. Man dabar reikia laiko ir erdvės. Nenoriu, kad mane įkalbinėtum ar spaustum apsispręsti, ar liksime kartu. Jei ateityje kalbėsime apie santykius, man svarbu, kad suprastum, jog mano ribos nėra derybų objektas.“
Jei jis tikrai nori prisiimti atsakomybę, jis turėtų išklausyti tavęs nesiteisindamas, nespausti tavęs atleisti ir gerbti tavo prašymą suteikti erdvės. Tau nereikia jo guosti ar įtikinti, kad jis nėra blogas žmogus, kai pati esi įskaudinta.
Ar turėtum su juo likti?
Tai tavo sprendimas. Tačiau vien tai, kad jis turi daug gerų savybių, nepanaikina to, kas nutiko. Gali mylėti žmogų ir kartu suprasti, kad jo elgesys pažeidė tavo pasitikėjimą. Gali nuspręsti tęsti santykius, bet taip pat gali juos nutraukti net jei jis nuoširdžiai gailisi.
Jeigu svarstysi likti kartu, žiūrėk ne vien į jo pažadus, o į tai, ar jis iš tiesų gerbia tavo ribas net tada, kai jos nesutampa su jo norais. Svarbu, kad tau nereikėtų nuolat kartoti „ne“, teisintis ar jaustis kalta dėl to, kad nenori seksualinės veiklos.
Jei šis įvykis sužadino ankstesnės traumos prisiminimus ar stiprų pasibjaurėjimą savimi, pasikalbėk su patikima drauge ar psichologu. Tau nereikia vienai išnarplioti visų šių jausmų. Jei bijai jo reakcijos, nesusitik su juo viena ir pasirūpink, kad šalia būtų žmogus, kuriuo pasitiki.
Svarbiausia: tu neprivalai įrodyti, kad jis turėjo blogų ketinimų, ir neprivalai ignoruoti savo skausmo vien todėl, kad jis atsiprašė. Tavo ribos yra svarbios, tavo jausmai pagrįsti, o sprendimą dėl santykių gali priimti tada, kai būsi pasirengusi.
Įvertinkite straipsnį