Uždek lemputę, įžiebk mąstymą. Kartu su bendraminčiais Asmenybės sąmoningumo centro vadovė Nerija Kondratenko gaudo praeivius gatvėje ir kviečia juos pasitikrinti sąmoningumo laipsnį. Tai ne sekta – tiesiog akcija, skirta paskatinti tikrinti savo kasdienio gyvenimo sprendimus prieš juos išbandant savo kailiu.
Sąmoningumas leidžia atsirinkti
„Pokomunistinėje Lietuvoje Vakarų šalys buvo stipriai demonizuojamos. Susižavėjimas sumišęs su baime, pagarba turėjo smerkimo ir nepritarimo prieskonį. Pagrindinė dilema buvo – ar turėtume sekti Vakarais, ar puoselėti savąsias vertybes ir identitetus, ieškoti savojo, lietuviško kelio“, – nagrinėdama pokomunistinį sąmoningumą Lietuvoje, rašė studentė Rasa Baločaitė.
Tuo tarpu N. Kondratenko įsitikinusi, kad lietuviai siekia įgyti kuo geresnį išsilavinimą, bet įgytų žinių nesugeba panaudoti praktikoje, sugeria visas iš Vakarų ateinančias madas, kaip maitintis, sportuoti, spręsti problemas, ir jas pritaiko nebandę apmąstyti.
„Kuo didesnis žmogaus sąmoningumas, tuo lengviau jam priimti racionalius sprendimus. Jis yra vidinis: tinkamiausius sprendimus dažniausiai priimame negalvodami, žmogus net nesusimąstydamas tikslingai panaudoja savo turimas žinias – juk, panorę atsigerti, natūraliai atsukame čiaupą ir įsipilame į stiklinę vandens“, – pasakojo N. Kondratenko.
Taip, kaip nuo kiekvieno patiekalo ingrediento priklauso valgio skonis, taip ir kiekvienas individas lemia galutinį pasaulio tvarkos rezultatą. Taigi ar neturėtume kiekvienas gilintis į save?
Ir gilintis ne bet kaip, o klausiant savęs, ar tam tikri veiksmai nėra tik svetimos kultūros imitacija, ar iš tiesų jie mums naudingi. Asmenybės ugdymo specialistė pateikia ir pavyzdį – vegetarizmą, kuris lietuviams tampa vis labiau priimtinas.
„Vegetarizmas yra ne mitybos forma, o dieta – iš prigimties žmonėms tokia mitybos forma nebūtų tinkama. Dauguma vegetarų nepasitikrina, kad tai yra dieta, tinkama tik kai kuriems žmonėms. Tenka kalbėtis su medikais, jie pateikia faktų, kaip vegetarizmas kenkia žmogaus organizmui. Taigi reikia gilintis į informaciją, mąstyti: štai kad ir ekologinis gyvenimo būdas, siekis, kad maistas būtų be jokių „E“ priedų – juk to pasiekti beveik neįmanoma“, – sako N. Kondratenko.
Nudistai nepasižymi pagarba aplinkiniams?
Moteris pastebi, kad Lietuvoje daugėja ir nudistų – kai kurie žmonės, atėję į vandens parkuose, pirtyse vykstančius renginius, sutrinka, pamatę, kad vieni svečiai apsirengę, kiti – nuogi.
„Žmonės sako, kad Vakaruose tai įprasta – o kur mūsų pačių mąstymas? Jei masės rūko, vartoja narkotikus, tai ir mes turime tai daryti? Sakyčiau, tai dar vienas bandos principas. Rūbų nusimetimas viešose vietose, riaugėjimas, oro gadinimas, nosies rakinėjimas – ar tai nėra panašu į gyvūnų elgseną? Sutinku, kad tai natūralu, įgimta, bet žmogaus tobulėjimo kelias yra sąmoningumo siekimas. Mes visi esame žmogiški, bet ar visada žmogiški? Kur tada pagarba sau ir aplinkai?
Aš manau, kad tai sąmoningumo stoka, kuri veda mus link nužmogėjimo, kai ne mes, o mumyse esantys įgimti instinktai ima viršų. Žinoma, nudistai sako, kad jie natūralūs kaip gamta, bet tuomet iškyla klausimas – ar galima viešai demonstruoti taip pat natūralų gamtinių reikalų atlikimą?“, – kritiškai lietuvių mąstymo ypatumus įvertino ji.
Susirūpinti savo sąmoningumu asmenybės tyrinėtoja siūlo ne šiaip sau – potencialių darbuotojų sąmoningumu vis labiau domisi darbdaviai. Jiems svarbu, kokį žmogų priims į darbą, kaip jis sugebės pritaikyti turimas žinias praktikoje. „Tautiečiams darbuotojams iš vakariečių reikėtų pasimokyti meilės darbui, ieškoti tokio, kuris patiktų, kuriame galėtų save realizuoti, atskleisti“, – palinkėjo N. Kondratenko.
Įvertinkite straipsnį