Seksualinės mažumos

Seksualinės mažumos – tai žmonių grupės, kurių seksualinė orientacija skiriasi nuo visuomenėje vyraujančios heteroseksualios orientacijos. Šiai sąvokai dažnai priskiriami gėjai, lesbietės, biseksualūs žmonės ir kitos seksualinės orientacijos asmenys. Seksualinė orientacija apibūdina, kam žmogus jaučia romantinį, emocinį ar seksualinį potraukį. Kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali, todėl seksualinių mažumų bendruomenė pasižymi didele įvairove. Žmonės gali skirtingai suprasti savo orientaciją, ją įvardyti arba pasirinkti apie ją viešai nekalbėti. Pagarba asmens tapatybei ir privatumui yra svarbi kuriant saugią bei palaikančią aplinką. Seksualinės mažumos aptariamos žmogaus teisių, psichologijos, sveikatos, kultūros ir visuomenės santykių kontekste. Šioms grupėms priklausantys žmonės, kaip ir visi kiti, kuria šeimas, palaiko draugystes, siekia profesinių tikslų ir dalyvauja visuomenės gyvenime. Informacija apie seksualinę įvairovę padeda geriau suprasti skirtingas žmonių patirtis ir mažinti klaidingus stereotipus. Atviras, pagarbus dialogas sudaro sąlygas visuomenei būti įtraukesnei ir užtikrinti lygias galimybes visiems.

Homoseksualumas katalikų bažnyčios požiūriu

paskelbė
lgbt community, lgbt comunity, lgbt couple, love is love, sweet love, adult couple, colors in india, india, abhijeet gourav, asian fashion, indian boy, fashion, model man, model photoshoot

Žvelgiant į šiandienos laikus, moralinis potraukio tai pačiai lyčiai vertinimas pateikiamas dviejuose Katalikų Bažnyčios dokumentuose, paskelbtuose 1975 ir 1978 metais. 1975-ųjų Deklaracijoje dėl kai kurių seksualinės etikos klausimų Persona humana („Žmogaus asmuo“) kalbama, jog lytinės galios naudojimas turi gerbti jos pagrindinį tikslą pradėti kūdikį ir yra leistinas tik santuokoje, kada sutuoktiniai pilnai save vienas kitam dovanoja tikroje ... Skaityti toliau

Ar himno kūrėjas buvo gėjus?

paskelbė
Neuro dizainas: paprastumo principas

Pilnai gali būti, kad Lietuvos himno kūrėjas V.Kudirka buvo užsimaskavęs gėjus. Sekant Z. Freudo psichoanalitine teorija, iš jo darbų paaiškėja, kad analiniam charakterio tipui yra būdingas homoseksualumas. Žvelgdami į V. Kudirkos gyvenimą galime pasakyti, kad „Kudirka moterų mėgstamas, bet į jas gilesne emocija neraguoja...“ (Kavolis1997:31). Galima pasakyti, kad yra ir aršiai užsipuolęs moteriškąją giminę „... žmonos jam pasirodo (...) tautinio darbo trukdytojomis“ (Kavolis1997:32) arba kalbėdamas apie davatkas, Kudirka sako, kad „...davatkų armiją (...) reikalinga (...) visai išdildyti“ (Kavolis1997:76). Kudirką nuo pat vaikystės kamavo kažkoks nusižengimo, kaltės jausmas, nemeilės, neapykantos sau jausmas. Kavolis tai bando paaiškinti, kaip Vincuko kaltės jausmą dėl edipinių jausmų pamotei. (Kavolis1997:89). Žinoma, gal tai ir galėtų būti tiesa, bet vėlesniame Kudirkos gyvenime mes nesutinkame jokių erotinių gadelių santykiuose su moterimis, tad gal tai vis dėlto kaltė dėl užslėpto homoseksualumo?

Pusė nakties kvailiojome nuogos, vaidindamos lesbietes

paskelbė

Šio straipsnio tikslas – parodyti skirtumą tarp moteriškos draugystės ir lesbietiškų santykių. Lietuvoje šios sąvokos dažnai painiojamos. Nors ir vieno, ir kito pagrindas – moteriškos prigimties bendrumas (ir tuo bendrumu pagrįstas vienos moters potraukis kitai), vis dėlto tai visiškai skirtingi dalykai. Moteriška draugystė ir lesbietiška meilė yra labai skirtingi dalykai. Tikrosios lesbietės – tai visada seksualinė pora! Vaida C. (33 metai, modeliuotoja) rašo: „Kai man buvo dvidešimt ketveri, turėjau keletą intymių susitikimų su savo drauge. Tas įvyko kažkaip savaime, neplanuotai. Kaip tik buvau susipykusi su savo vaikinu, o ji prieš metus išsiskyrė su vyru, nieko neturėjo. Buvome vienos dvi bute, kalbėjomės apie kažką labai svarbaus, nepamenu apie ką. Gėrėme šampaną. Nežinau, kaip tas nutiko, kad mes palinkome viena prie kitos: abi buvome labai vienišos. Pirmąkart gyvenime sužinojau, kad moters kūnas gali teikti tokį malonumą, sužadinti geismą. Vaikinas, su kuriuo intymiai bendraudavome, nebuvo man švelnus, o čia… Net nežinau, kas tai buvo: tiesiog apsikabinome, glamonėjome viena kitą... Paskui tas pasikartojo dukart. Vėliau mano gyvenime atsirado vyriškis. O po metų ištekėjo ir draugė. Dabar turime normalias šeimas. Dėl to, kas buvo, nesigailiu ir lesbiete savęs nelaikau. Su drauge iki šiol palaikome artimus ryšius, bet tik dvasinius. Abi prisimename tas minutes, bet jų kartoti neketiname“.

Seksualinių mažumų gyvenimo patirtys gali skirtis priklausomai nuo šeimos aplinkos, kultūros, šalies įstatymų ir visuomenės nuostatų. Kai kurie žmonės sulaukia artimųjų palaikymo, o kiti gali patirti atstūmimą, patyčias ar diskriminaciją. Dėl šių priežasčių saugios bendruomenės, psichologinė pagalba ir patikima informacija gali būti svarbios gerai savijautai. Niekas neprivalo atskleisti savo seksualinės orientacijos, jeigu nenori arba nesijaučia saugus. Sprendimas pasidalyti šia asmenine informacija turėtų priklausyti pačiam žmogui. Seksualinė orientacija savaime nėra liga ar sutrikimas ir neturėtų būti laikoma žmogaus vertės ar charakterio rodikliu. Santykiuose, šeimoje ir darbe svarbūs tie patys principai – pagarba, lygybė, atsakomybė ir abipusis sutikimas. Seksualinės sveikatos klausimais naudinga remtis patikimais medicinos šaltiniais, o ne mitais ar išankstinėmis nuostatomis. Bendruomenių organizacijos gali suteikti informacijos, socialinę paramą ir galimybių susipažinti su panašios patirties žmonėmis. Gilesnis seksualinės įvairovės supratimas padeda kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis gerbiamas ir saugus.