Pirmasis seksas daugeliui žmonių yra svarbus gyvenimo įvykis. Jis gali sukelti įvairiausių emocijų – nuo džiaugsmo ir artumo iki nerimo, abejonių ar klausimų apie tai, kas bus toliau.
Po pirmosios seksualinės patirties gali kilti ir visai kitas klausimas: ar reikia apie tai pasakyti tėvams?
Vieno universalaus atsakymo nėra. Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, santykių su tėvais, šeimos požiūrio į seksualumą ir, svarbiausia, nuo to, ar pati mergina jaučiasi saugiai bei pasiruošusi apie savo intymų gyvenimą kalbėti.
Suaugusio žmogaus seksualinis gyvenimas yra jo asmeninio gyvenimo dalis. Todėl pasakyti tėvams apie pirmąjį seksą galima, jeigu norisi jų palaikymo ar patarimo, tačiau nebūtina dalytis visomis intymaus gyvenimo detalėmis vien todėl, kad tai buvo pirmoji seksualinė patirtis.
Ar pirmasis seksas yra dalykas, apie kurį būtina pasakyti tėvams?
Ne kiekviena asmeninio gyvenimo detalė turi būti pasakojama šeimai.
Santykiai su tėvais gali būti labai skirtingi. Vienose šeimose apie meilę, santykius ir seksualumą kalbama visiškai atvirai. Kitose tokios temos laikomos privačiomis.
Jeigu mergina yra suaugusi, ji pati gali nuspręsti, kiek informacijos apie savo seksualinį gyvenimą nori dalytis su šeima.
Svarbiausias klausimas nėra „ar privalau pasakyti?“, o:
„Ar man būtų geriau, jeigu tėvai apie tai žinotų?“
Jeigu atsakymas yra „taip“, pokalbis gali būti prasmingas. Jeigu atsakymas yra „ne“, nėra būtinybės pasakoti intymaus gyvenimo detalių.
Kodėl mergina gali norėti pasakyti tėvams apie pirmąjį seksą?
Priežasčių gali būti daug.
Kartais norisi pasidalyti svarbiu gyvenimo įvykiu su žmogumi, kuriuo pasitikima. Kartais mergina nori gauti patarimą apie santykius, seksualinę sveikatą ar kontracepciją.
Kai kurioms merginoms svarbu žinoti, kad mama ar tėtis priims jų pasirinkimus be pasmerkimo.
Pokalbis gali būti ypač naudingas, jeigu tėvai yra žmonės, su kuriais galima atvirai kalbėtis ir iš jų tikimasi emocinio palaikymo.
O jeigu tėvai labai konservatyvūs?
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus nedrįsta kalbėti apie savo seksualinį gyvenimą.
Jeigu žinai, kad tėvai į seksą žiūri labai griežtai arba anksčiau neigiamai reagavo į panašias temas, nebūtina pradėti pokalbio nuo visų asmeninio gyvenimo detalių.
Galima pradėti nuo bendresnės temos:
„Norėčiau su tavimi pasikalbėti apie santykius ir suaugusių žmonių gyvenimą.“
Taip galima suprasti, kaip tėvai reaguoja į temą, prieš atskleidžiant daugiau asmeninės informacijos.
Kaip pasakyti mamai apie pirmąjį seksą?
Daugeliui merginų mama atrodo natūraliausias žmogus tokiam pokalbiui. Tačiau net ir artimuose santykiuose galima jausti nejaukumą.
Nereikia ruošti ilgos kalbos.
Galima paprasčiausiai pasakyti:
„Noriu su tavimi pasidalyti vienu asmeniniu dalyku. Aš jau pradėjau seksualinį gyvenimą ir norėjau, kad tu tai žinotum.“
Jeigu norisi patarimo, galima iš karto paaiškinti:
„Nenoriu, kad mane teistum. Tiesiog noriu su tavimi apie tai pasikalbėti.“
Tai padeda pokalbį nukreipti nuo kaltinimų ar vertinimo link tarpusavio supratimo.
Ar būtina pasakyti tėvams, kas buvo pirmasis partneris?
Nebūtinai.
Pasakyti, kad pradėjai seksualinį gyvenimą, nėra tas pats, kas papasakoti visas intymias detales.
Tėvams nebūtina žinoti:
- kaip tiksliai vyko intymus susitikimas;
- kokios buvo visos aplinkybės;
- ką konkrečiai darė partneriai;
- kitų asmeninių seksualinio gyvenimo detalių.
Galima pačiai nuspręsti, kur yra privatumo riba.
Pavyzdžiui, galima pasakyti:
„Noriu, kad žinotum, jog turiu vaikiną ir mūsų santykiai tapo intymesni, tačiau detales norėčiau pasilikti sau.“
Tai visiškai normalus būdas nustatyti asmenines ribas.
Pirmasis seksas ir kaltės jausmas
Kartais po pirmojo sekso žmogus jaučiasi kaltas net tada, kai pats seksualinis pasirinkimas buvo savanoriškas ir sąmoningas.
Tokį jausmą gali sukelti šeimos auklėjimas, visuomenės nuostatos, ankstesni įsitikinimai arba baimė, kad tėvai nusivils.
Svarbu atskirti du dalykus:
„Aš padariau kažką, dėl ko jaučiuosi nepatogiai“
ir
„Aš bijau, kad kiti žmonės nepritars mano pasirinkimui.“
Tai nėra tas pats.
Jeigu seksualinė patirtis buvo abipusė, savanoriška ir žmogus pats jautėsi pasiruošęs, vien tai, kad apie ją nemalonu pasakyti tėvams, nereiškia, kad buvo padaryta kažkas blogo.
Kada pokalbis su tėvais gali būti naudingas?
Pokalbis gali būti prasmingas, kai reikia emocinio palaikymo arba praktinės informacijos.
Pavyzdžiui, galima pasikalbėti apie:
- santykius su partneriu;
- kontracepciją;
- seksualinę sveikatą;
- atsakomybę santykiuose;
- emocijas po pirmosios seksualinės patirties;
- nerimą ar abejones;
- šeimos santykius.
Tačiau nebūtina atskleisti daugiau, nei pačiai patogu.
Ar normalu apie pirmąjį seksą tėvams nieko nesakyti?
Taip.
Asmeninis gyvenimas nėra privaloma šeimos ataskaita.
Kai žmogus tampa savarankiškas, jis pats sprendžia, kokias savo gyvenimo detales dalytis su artimaisiais. Net ir labai artimi santykiai su tėvais nereiškia, kad jie turi žinoti kiekvieną intymaus gyvenimo detalę.
Privatumas nėra melas.
Galima mylėti ir gerbti tėvus, turėti su jais artimą ryšį ir kartu turėti asmeninę erdvę.
Ką daryti, jeigu tėvai supyks?
Tai viena didžiausių baimių, susijusių su tokiu pokalbiu.
Jeigu tėvai sureaguoja stipriai, verta prisiminti, kad jų pirmoji emocinė reakcija nebūtinai atspindi galutinę jų nuomonę.
Jie gali išsigąsti, nustebti arba pradėti nerimauti. Kartais tėvams reikia laiko priprasti prie minties, kad jų vaikas jau yra suaugęs ir priima savarankiškus sprendimus.
Jeigu pokalbis tampa konfliktinis, galima ramiai pasakyti:
„Suprantu, kad tau sunku apie tai kalbėti. Aš nenoriu ginčytis. Tiesiog norėjau būti su tavimi atvira.“
Tai leidžia išlaikyti pokalbio ribas.
Pirmasis seksas nėra šeimos „pranešimas“
Kai kurioms merginoms atrodo, kad pirmasis seksas yra toks svarbus įvykis, jog apie jį būtina informuoti tėvus.
Tačiau nėra vienos taisyklės, kuri tiktų visiems.
Vienai merginai gali būti labai svarbu pasidalyti šia patirtimi su mama. Kitai gali būti daug patogiau apie tai kalbėtis su partnere, drauge, psichologu ar gydytoju. Dar kitai gali visai nereikėti apie tai kalbėti.
Visi šie pasirinkimai gali būti normalūs.
Ką iš tikrųjų verta aptarti po pirmojo sekso?
Nors pasakoti tėvams apie pirmąjį seksą nėra privaloma, po seksualinės patirties verta pasirūpinti savo seksualine sveikata ir emocine savijauta.
Svarbu apmąstyti:
Ar buvo naudojama apsauga?
Kontracepcija ir prezervatyvai gali būti svarbi seksualinės sveikatos dalis. Jeigu kyla klausimų dėl apsaugos nuo nėštumo ar lytiškai plintančių infekcijų, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ar abu žmonės to norėjo?
Sveikas seksualinis gyvenimas grindžiamas abipusiu sutikimu. Abu partneriai turi laisvai norėti intymumo ir turėti galimybę bet kuriuo metu persigalvoti.
Kaip jautiesi po pirmosios patirties?
Pirmasis seksas gali sukelti įvairių emocijų. Galima jaustis laimingai, įsimylėjusiai, sumišusiai, nejaukiai ar net nusivylusiai.
Nėra vienos „teisingos“ emocinės reakcijos.
Ar pirmasis seksas pakeičia santykius su tėvais?
Nebūtinai.
Tėvai gali išmokti priimti tai, kad jų dukra užaugo ir pati priima sprendimus dėl savo santykių.
Kita vertus, dukrai taip pat gali būti keista suvokti, kad seksualinis gyvenimas yra viena iš suaugusio žmogaus gyvenimo dalių.
Tokiose situacijose padeda atviri, tačiau pagarbaus privatumo ribas išlaikantys pokalbiai.
Kiek informacijos apie seksualinį gyvenimą verta pasakyti tėvams?
Geriausia taisyklė – tiek, kiek pati nori ir kiek yra naudinga konkrečiam pokalbiui.
Jeigu reikia patarimo dėl santykių, galima pasakyti daugiau.
Jeigu tiesiog norisi pranešti, kad turi partnerį ir santykiai tapo intymesni, gali užtekti vieno ar dviejų sakinių.
Pavyzdžiui:
„Mes su vaikinu esame kartu jau kurį laiką ir mūsų santykiai tapo intymesni. Norėjau, kad žinotum.“
Tai suteikia tėvams informaciją, tačiau išlaiko tavo intymias ribas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mergina privalo tėvams pasakyti, kad turėjo pirmąjį seksą?
Ne. Suaugusi mergina pati sprendžia, kokią informaciją apie savo intymų gyvenimą nori atskleisti tėvams.
Ar normalu slėpti pirmąjį seksą nuo tėvų?
Jeigu kalbame apie suaugusį žmogų ir jo privatų gyvenimą, visiškai normalu neaptarinėti seksualinio gyvenimo su šeima.
Kaip pasakyti mamai, kad jau turėjau seksą?
Geriausia kalbėti paprastai ir ramiai. Galima pasakyti, kad santykiai tapo intymesni ir kad norisi apie tai pasikalbėti, tačiau detales galima pasilikti sau.
Ar reikia tėvams papasakoti apie pirmąjį vaikiną?
Nebūtinai. Tai priklauso nuo santykių su tėvais ir nuo to, kiek informacijos nori dalytis.
Ar tėvai turi teisę žinoti apie dukros seksualinį gyvenimą?
Artimas ryšys su tėvais nereiškia, kad jie turi teisę į visas suaugusio žmogaus intymaus gyvenimo detales. Privatumo ribas galima nustatyti pačiai.
Ką daryti, jeigu po pirmojo sekso kyla nerimas?
Jeigu neramu dėl nėštumo, kontracepcijos, lytiškai plintančių infekcijų ar savo fizinės sveikatos, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jeigu kyla emocinių abejonių, galima pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki.
Išvada: ar verta pasakyti tėvams apie pirmąjį seksą?
Nėra vieno atsakymo, kuris tiktų kiekvienai merginai.
Jeigu tėvai yra artimi, supratingi ir gali suteikti palaikymą, pokalbis apie pirmąją seksualinę patirtį gali būti naudingas. Tačiau jeigu apie intymų gyvenimą kalbėti nesinori, suaugusi mergina neprivalo pasakoti tėvams kiekvienos savo privataus gyvenimo detalės.
Svarbiausia yra ne tai, ar tėvai žino apie pirmąjį seksą, o tai, kad pati mergina jaustųsi saugi, gerbtų savo ribas, galėtų priimti savarankiškus sprendimus ir žinotų, kur kreiptis pagalbos ar patarimo, jeigu jo prireiktų.
Pirmasis seksas yra asmeninė patirtis. Apie ją galima kalbėti su tėvais, jeigu norisi, tačiau privatumas taip pat yra visiškai teisėta pasirinkimo dalis.
Įvertinkite straipsnį
Jūsų įvertinimas: