Sekso skandalas sužlugdė jaunos mokytojos karjerą

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atmetė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinės mokyklos mokytojos Kristinos Apanavičiūtės skundą, kuriuo seksualiniu priekabiavimu kaltintas penktos klasės mokinys. Jau pradėjus nagrinėti skundą, K.Apanavičiūtė jį papildė dar vienu epizodu.

Pareiškėja nurodė, kad darbo vietoje su ja nepadoriai elgėsi ne tik mokinys, bet ir toje pat mokykloje dirbantis pradinių klasių mokytojas, įgnybęs jai į sėdmenis. Grybštelėjusiam mokiniui K.Apanavičiūtė skėlė antausį, kolegai "atsilygino" spyriu į koją.

Už abu vyrus, mokytoją ir penktoką, mūru stojo visas mokyklos kolektyvas - vertintas ir pasmerktas tik K.Apanavičiūtės "neadekvatus" atsakas. Lygių galimybių tarnybai nepavyko paskatinti mokyklos vadovybės paanalizuoti kolektyve tvyrančios nesveikos atmosferos. Tiesioginės pagalbos nesulaukė ir K.Apanavičiūtė. Jai paaiškinta, kad jos kolegos elgesys, nors įžeidžiantis ir nepadorus, vis dėlto negali būti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas. Mokytoja informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Į mokyklą nebegrįžo

Paprašyta pakomentuoti jos skundą tyrusios Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadas, K.Apanavičiūtė susijaudina - vos prieš dieną ji grįžo iš kelionės po Vakarų Europą, trukusios pusantro mėnesio, ir buvo beveik pamiršusi ją lydėjusius nemalonumus Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinėje mokykloje.

Šių mokslo metų pradžią ji pasitiko tik kaip Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ketvirtakursė. Su Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokykla, kurioje dirbo vienus metus, atsisveikino dar vasaros pradžioje. Birželį baigėsi vieniems metams su mokykla pasirašyta darbo sutartis. Išvarginta nesusipratimų, jos pratęsti nesiryžo.

"Spėjau įsimylėti ir Šalčininkus, ir mokyklą. Ypač graudu prisiminti paskutinę mokslo metų dieną - išėjau paskendusi gėlėse. Vadinasi, buvau mokiniams reikalinga, mylima. Drįstu manyti, kad buvau mėgstama ir administracijos, puikiai sutarėme, kol neprasidėjo tie įvykiai. Vadovybė lyg ir suprato mane, tačiau oficialiai laikėsi savo, ir tiek", - apgailestauja K.Apanavičiūtė.

Mokykloje patirtos nesėkmės neatšaldė merginos nuo pedagoginio darbo - savo ateitį ji tebesieja su mokykla, nors įsitikino, kad tarp senosios kartos pedagogų, dominuojančių ne vienoje mokymo įstaigoje, tebevyrauja sovietinis mentalitetas ir šiais laikais tik juoką keliančios pažiūros. "Kai kurios mokytojos mane ragino džiaugtis, kad esu kibinama, o labiausiai pyko dėl to, kad išdrįsau viešai prabilti apie mokyklos negeroves", - prisimena K.Apanavičiūtė.