Prievarta prieš vaikus

Seksualinė prievarta yra pati yra pati sunkiausia prievartos forma prieš vaikus, turinti skaudžiausias pasekmes visai vaiko raidai. Todėl yra labai svarbu laiku įtarti, kad vaikas patiria seksualinę prievartą ir pasaugoti jį nuo tolimesnė prievartos, suteikti reikiamą pagalbą. Seksualinė prievarta prieš vaikus dažniausiai suprantama taip - tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai nesubrendusio ( seksualinis nesubrendimas - tiek socialinis, tiek fiziologinis) vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas. Apibrėžiant seksualinę prievartą prieš vaikus nėra taikytinas sutikimo kriterijus, nes bet kurio atveju tokiam seksualiniam kontaktui vaikas negali duoti informuoto sutikimo, atsižvelgiant į jo psichosocialinę brandą. Taigi seksualinė prievarta yra ne tik seksualiniai santykiai su prasiskverbimu ( vaginaliniai, analiniai, oraliniai ), bet ir kiti seksualiniai veiksmai

• Seksualaus pobūdžio kalbos vaikui, nepadorių gestų demonstravimas
• Įtraukimas vaiko į pornografinę veiklą ar prostituciją
• Lytinių organų demonstravimas vaikui kartais tuo pat metu masturbuojantis
• Pornografinių leidinių ir filmų rodymas vaikui · Vertimas arba siūlymas vaikui nusirenginėti ir / arba masturbuotis asmens akivaizdoje
• Glostymas ir lietimas, turint seksualinių tikslų
• Prašymas ar vertimas glostyti suaugusio lytinius organus, kūną ar masturbuoti suaugusį · Prašymas ar vertimas glostyti suaugusio lytinius organus, kūną ar masturbuoti suaugusį · Suaugęs kiša pirštą ar daiktą į vaiko makštį ar išangę
• Liepimas bučiuoti, čiulpti, kandžioti suaugusio lytinius organus ar išangę ( kunilingas, feliacija ir anilingas)

Seksualinę prievartą vaikai dažniausiai patiria iš šeimos narių pusės ar jam pažįstamų žmonių pusės. Įvairių tyrimų duomenimis iki 85 procentų vaikų, patyrusių seksualinę prievartą tai patiria iš jam žinomų žmonių pusės ( daugiausiai šeimos narių - tėvo, patėvio, dėdės). Pažįstami ne šeimos nariai dažniausiai būna kaimynai, tėvų draugai, auklės, pedagogai ). Prievartautojai dažniausiai yra vyrai. Iki 5 - 15 procentų atvejų tai būna moterys. Moterys dažniau atlieka prievartinius veiksmus prieš berniukus, negu prieš mergaites. Moterys prievartautojos santykinai rečiau patenka į įvairių specialistų akiratį negu vyrai. Seksualinę prievartą patiria įvairaus amžiaus vaikai. Dažniausiai seksualinės prievartos pradžia dažniausiai yra 6 - 7 m. ir apie 10 metų amžiaus vaikams. Seksualinė prievarta, ypač šeimoje, retai yra vienkartinis reiškinys, o tęsiasi daug metų. Seksualinė prievarta prieš vaikus nėra labai retas reiškinys. Įvairių tyrimų duomenimis nuo 6 iki 62 procentų moterų ir nuo 3 iki 31 procentų vyrų vaikystėje yra patyrę seksualinę prievartą.

Dažniau pasitaiko seksualinės privartos formos be prasiskverbimo, tačiau neigiamas psichologinis poveikis vaiko psichologinei raidai yra tiks pats, kaip ir formų su prasiskverbimu. Dažniausiai pasitaikančio prievartos yra glostymas ir lietimas, tačiau tai gali būti tik ,, paruošiamasis periodas ", po to seka santykinai sunkesnės prievartos formos. Kaip matome iš seksualinės prievartos formų, dažnai jos negali palikti jokių fizinių žymių vaiko kūne, o jei ir palieka, tai jos greitai išnyksta. Todėl visada pagrindiniai požymiai, pagal kurios galima įtarti, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą yra vaiko elgesio ir nuotaikų pokyčiai, šeimos funkcionavimo ypatumai ir pačio vaiko pasakojimas apie patirtą prievartą. Kaip rodo moksliniai tyrimai ir praktinio darbo rezultatai, vaikai retai meluoja ar sukuria pasakojimą apie patirtą seksualinę prievartą. Tyrimų duomenimis, iš visų vaikų pasakojimų apie patirtą seksualinę prievartą tik 1 -5 procento yra melagingi. Tai dažniausiai yra vienaip ar kitaip įtakoti suaugusių pasisakymai, pvz.: vyksta skyrybos, tėvai negali susitarti, pas ką gyvens vaikai ar vyksta konfliktai tarp vaikų globos įstaigos darbuotojų.Tačiau, jeigu yra nemažai duomenų už tai, kad pasisakymas apie seksualinę prievartą yra melagingas, pats tas faktas, kad vaikas melui pasirinko būtent tokią formą, leidžia įtarti, jog vaikas kažkada anksčiau yra patyręs seksualinę prievartą. Vaikai dažniausiai slepia tai, kad yra patyrę seksualinę prievartą ir niekam nepasakoja. Neretai praeina ne vieneri metai, kol vaikas kam nors papasakoja apie patirtą prievartą ir labai retai apie tai kam nors pasako iš karto po prievartos. Vaikai tai slepia dėl įvairių priežasčių : · gali bijoti prievartautojo grasinimų ir keršto - dažnai prievartautojas grasina, kad ką nors padarys vaikui ar jo artimiems žmonėms, kartai prievartautojas grasina, jei vaikas ką nors pasakys tai prievartautojas tą patį padarys su sesute, mama ar pan.

Vaikui yra labai baisu prisiminti ir pasakoti apie patirtą prievartą, todėl jis vengia bet ko, kas primintų prievartą.

Vaikas nenori pakenkti prievartos kaltininkui, nes dažniausiai tas asmuo yra artimas vaikui žmogus, jį vaikas myli, bijo, kad dėl prievartos išaiškinimo gali suirti šeima.

Vaikas labai dažnai jaučiasi esąs kaltas dėl prievartos fakto, todėl bijo būti nubaustas, pakliūti į bėda.

Vaikas gali būti gėda kalbėti apie patirtą prievartą, vaikas yra išmokytas, kad apie ,, negražius " dalykus kalbėti nedera .

Vaikas galvoja, kad jo pasakojimu vis tiek niekas nepatikės

Mažesnis vaikas gali nežinoti, kaip apie tai papasakoti, gali neturėti savo žodyne reikiamų žodžių prievartai įvardyti.

Vaikai bijo, kad apie prievartą gali sužinoti ir kiti žmonės - bendraamžiai, kaimynai, klasiokai, bijo, kad iš jų juoksis ar juo smerks

Jei berniukas patyrė prievartą iš vyro pusės, jis bijo būti apšauktas homoseksualiu

Taigi, daugiausia sužinoti apie seksualinę prievartą galime iš vaiko, bet vaikas linkęs tai slėpti.Todėl yra labai svarbu tinkamai išklausyti vaiką, jeigu jis pats pradeda pasakojimą apie seksualinę prievartą. Kiekvienas, dirbantis su vaikais, turi būti pasirengęs išgirsti iš vaiko pasakojimą apie patirtą seksualinę prievartą. Šis pasakojimas gali sukelti suaugusiam emocinį diskomfortą, jeigu tai pastebės vaikas, tai jis gali pats sau interpretuoti, kad suaugęs juo netiki, suaugusio pasakojimas jam yra neįdomus ir pan. Tuomet vaikas pasuks kalbą kita linkme, nepapasakos apie prievartą ,ir antrą kartą pabandyti vaikui apie tai papasakoti bus labai sunku.

Jeigu vaikas pats papasakoja apie patirtą prievartą svarbu, kad jis žodžiu ir nežodžiu gautų tokią informaciją - vaiku tikima, vaikas labai gerai padarė, kad pasakė apie prievartą, kad suaugęs apie vaiko žodžius pasakys tik tiems žmonėms, kurie padės, kad suaugęs stengsis apginti vaiką ( tačiau nereikia duoti bereikalingų pažadų )

Seksualinės prievartos požymiai

Šeimos funkcionavimo ypatumai ( jeigu vaikas patiria prievartą šeimoje ) Tai nėra požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, kad vyksta šeimoje seksualinė prievarta, bet tai požymiai, kurie kartu su kitais požymiais leistų įtarti seksualinės prievartos galimybę.

Šeima yra uždara, vengia socialinių kontaktų, ribojami socialiniai kontaktai vaikui, stengiamasi kad vaikas kuo mažiau yrėtų kontaktų su kitais, nedalyvaujant tėvams/ Vaikas, patiriantis prievartą, turi daug nevaikiškų pareigų ir atsakomybių.Pvz.: mergaitei, patiriančiai seksualinę prievartą, neleidžiama eiti į svečius, kviesti draugių, bendrauti su vaikinais, vykti į ekskursijas su klase, užkraunamos papildomi namų ruošos darbai. Tėvas prievartautojas sunkiai užmezga socialinius santykius už šeimos ribų.

Psichosocialiniai seksualinės prievartos požymiai

Seksualiniai požymiai vaikams iki 10 metų

Žinios seksualinėje sferoje, neatitinkančios vaiko amžiaus ( savais žodžiais nupasakoja, koks spermos skonis ir konsistencija ar pan. ), neįprastai didelis susidomėjimas seksualiniais dalykais, daug kalba apie seksą, komentuoja filmų meilės scenas ( ,, o dabar jis turbūt įkiš pirštą jai į pūtę"). Piešiniai, turintys seksualinių detalių, simbolių ( piešia žmones su labai išryškintais lytiniais organais, lytinius kontaktus tarp žmonių ar gyvūnų ) Seksualiai agresyvus elgesys ( numauna vaikams kelnaites, kiša pirštus į jų išangę, lytinius organus, liepia čiulpti, laižyti savo lytinius organus )

Siūlo vaikams ar suaugusiems dalyvauti seksualinėje veikloje

Išreiškia savo dėmesį suaugusiems glaustydamiesi prie jų,siekdami fizinio kontakto, stengdamiesi paliesti tų žmonių lytinių organų, sėdmenų, krūtų sritis. Elgiasi su suaugusiu seksualiai gundančiai, rodo seksualius gestus, demonstratyviai vaikšto kitų žmonių akivaizdoje nuogi ar vien apatiniais drabužiais. Vaikai, patyrę seksualinę prievartą taip elgiasi, nes yra išmokę, kad toks jų elgesys patinka suaugusiam.

Seksualinė veikla atsispindi vaikų žaidimuose - sustato lėles lytinio akto pozomis, imituoja tokius seksualinius žaisdamas su lėlėmis domisi tik jų genitalijų sritimis.

Šie seksualizuoto elgesio požymiai tokio amžiaus vaikams yra aukšto patikimumo požymis, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą, nes yra labai maža tikimybė, kad tokio amžiaus vaikais kitais būdais gali įgyti tokią seksualinę patirtį. Yra kita galimybė,kad kad vaikas tą patirtį įgijo žiūrėdamas pornografinius leidinius ar filmus, bet ir tai , iš esmės, yra seksualinė prievarta.

Kitas seksualizuoto elgesio tipas, atsirandantis dėl seksualinės prievartos yra masturbacija. Masturbacija yra normalus reiškinys, tačiau dažniausiai pradedama masturbuotis paauglystės amžiuje. Jeigu masturbacija yra atsiradusi dėl patirtos seksualinės prievartos ji atsiranda jaunesniame amžiuje ir būna daug intensyvesnė ( perdėta ):

Masturbuojamasi daug kartų per dieną, negali baigti masturbuotis, masturbuojasi iki pažeidimų atsiradimo lytinių organų srityje Gali masturbuotis kitų vaikų akivaizdoje Masturbuojantis leidžia garsus, primenančius lytinį aktą ( dejonės, atodūsiai ) Masturbuojasi panaudodamas daiktus

Seksualiniai požymiai, vyresnių kaip 10 metų vaikų

Šie požymiai nėra toks ryškus rodiklis kaip jaunesniems vaikams, nes vaikai virš 10 metų gali įgyti seksualinių žinių iš įvairių šaltinių, paauglytėje visiems vaikams yra būdingas vienoks ar kitoks seksualinis aktyvumas. Išvardyti požymiai leidžia tik įtarti seksualinės prievartos galimybę.

Netvarkingas lytinis gyvenimas, labai dažnas seksualinių partnerių ar priešingos lyties draugų keitimas.

Vaikai ir paaugliai, patyrę seksualinę prievartą savo šeimoje, dėl savo elgesio ypatumų, dažniau tampa seksualinės prievartos iš bendraamžių ir ne šeimos narių pusės, aukomis.

Paauglių (vaikinų ir merginų ) prostitucija. Šis požymis yra pats stipriausias šioje grupėje. Tyrimų duomenimis iki 90 procentų paauglių prostitučių yra patyrusios seksualinę prievartą.

Su suaugusiais ir ypač su autoritetiniais asmenimis elgiasi seksualiai provokuojančiai ir gundančiai.

Lytinio identiteto formavimosi sutrikimai. Mergaitėms būdinga vyriškų elgesio formų pasireiškimai, yra nepatenkintos, kad yra mergaitės. Berniukai gali save suvokti kaip ,, nepilnavertį " vyrą, vaikiną, tačiau tai parodyti bijo, ,, nepilnavertiškumą stengiasi ,, kompensuoti "agresyviu elgesiu. Jeigu berniuko prievartautojas yra vyras, auka gali save priskirti homoseksualistų grupei ir dėl to vengti kontaktų su merginomis.

Seksualinių stimulų baimė ir vengimas, tos lyties žmonių kaip ir prievartautojas baimė.

Neseksualiniai prievartos požymiai

Šie požymiai yra mažesnio patikimumo, negu seksualiniai požymiai. Tai yra bendri požymiai, kad vaikas patyrė ar patiria psichotraumuojančią situaciją ar patiria kokią nors prievartą, nebūtinai seksualinę.

Baimingumas

Vaikas pradeda bijoti tam tikros išvaizdos ar lyties žmonių, tą trauminę situaciją primenančių dalykų ( vietos, laiko ar pan. ). Labai išsigąsta, krūpčioja dėl netikėtų garsų ar kitų dirgiklių.Padidėja bendras dirglumas. Suintensyvėja anksčiau buvusios ar atsiranda naujos baimės - tamsos, pasilikti vienam, nepažįstamų žmonių ir pan. Atsiranda nemalonūs, dažnai pasikartojantys, nevalingi, baisūs prisiminimai apie prievartos situaciją. Šie prisiminimai gali būti tiek intensyvūs, kad vaikais pasijaučia lyg vėl išgyventų prievartos situaciją iš naujo. Mažesniems vaikams šie prisiminimai gali pasireikšti žaidimų forma - nuolat ir pasikartojančiai žaidžia prievartos situaciją.

Elgesio regresas ( daugiau būdinga vaikams iki 10 metų )

Atsiranda elgesys, kuris vaikui augant jau buvo išnykęs - šlapinasi ar tuštinasi į lovą ar kelnaites, kalba kaip mažas vaikas, negali užmigti ar eiti į mokyklą be mėgiamo žaisliuko

Miego sutrikimai

Vaikas sunkiai užmiega, sapnuoja košmariškus sapnus, bijo vakare gultis, per miegus kalba, blaškosi. Dažnai vengia pasakoti apie baisius sapnus

Nepasitikėjimas

Prievartą vaikai dažniausiai patiria iš artimiausių žmonių pusės, todėl pradeda jais nepasitikėti, šis nepasitikėjimas išplinta ir kitų žmonių atžvilgiu ( ,, jeigu negalima pasitikėti net tėvu, tai kaip aš galiu pasitikėti kitais " ). Labiausiai nepasitikima autoritetinėmis figūromis - policininkais, mokytojais, gydytojais ir pan. Išsako įvairius kaltinimus šiems asmenims, kad jiems jis /ji visai nerūpi ir pan.

Nepasitikėjimas savimi

Esant ilgalaikei prievartai, vaikai pradeda savęs nevertinti, laikyti blogais, nevykusiais, niekam nereikalingais. Dėl to sunkiau bendrauti su kitais vaikais, dalyvauti bet kokioje veikloje.Dažnai šis nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu ( daugiau berniukams ). Daugelį pasakymų jiems supranta kaip pažeminimą, pasijukimą.

Pažemėjusi nuotaika ir bandymai nusižudyti, save žaloti

Vaikai atrodo liūdnesni nei įprasta, nedalyvauja linksmuose žaidimuose, nebendrauja su bendraamžiais, didelę dalį laiko praleidžia vieni, kalba, kad gyventi nėra prasmės, viskas atsibodo, gerai būtų,kad susirgtų ir numirtų. Labai greitai keičiasi nuotaikos. Nejaučia jausmų,yra tuštumo pojūtis, norėdamas atgauti pojūčius, žaloja save. Šiais atvejais būna sumažėjęs ir skausmo pojūtis.

Blogiau sekasi mokykloje

Pradeda gauti blogesnius pažymius, negali susikaupti, atrodo lyg užsisvajoję, sunkiau mokytis taip pat yra dėl pablogėjusios nuotaikos ir pažemėjusio pasitikėjimo savo jėgomis.

Gyvenimas svajonėse

Vaikai labai daug fantazuoja, kartais negali atskirti fantazijas nuo realybės, turi įsivaizduojamus draugus, ,,iškrenta " iš atminties ištisi laiko tarpai, negali tiksliai pasakyti, kas kada vyko, negali net pasakyti, kada įvyko prievarta.

Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis

Alkoholio ar narkotikų vartojimas padeda trumpam pašalinti nerimą, baimę, blogus prisiminimus, leidžia greičiau užmigti. Pastebėję tai paaugliai pradeda psichoaktyvias medžiagas vis dažniau vartoti.

Elgesio pasikeitimai

Tampa agresyvesni, kartais destruktyvaus elgesio.

Apetito sutrikimai

Vaikai netenka apetito,mažiau valgo, paaugliai ( daugiau mergaitės) gali atsisakyti valgyti iki pilno išsekimo.

Somatiniai nusiskundimai

Nesant medicininių priežasčių vaikais skundžiasi galvos, pilvo, galūnių skausmais, nuolatiniu pykinimu, bendru silpnumu.

Nė vienas iš čia išvardintų visų požymių nėra toks, kad jį pastebėjus, galima sakyti, kad vaikas tikrai patyrė seksualinę prievartą. Žymiai labiau informatyvūs yra seksualiniai požymiai. Tik esant požymių grupei galima įtarti, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą. Esant

Vaikai retai patys pasako, kad patiria prievartą. Tačiau reikia būti visada pasiruošus išklausyti vaiką - jeigu vaikas pamatys, kad tie žodžiai, kuriuos jis pasakė, suaugusįjį privertė pasijausti labai nemaloniai, išgąsdino, tada vaikas greitai kalbą pasuks kitur ir nekalbės apie prievartą. Bet vaiko žodžiai gali būti vienintelis informacijos šaltinis apie jo patiriamą prievartą. Išklausius, pasistenkite vaikas suprastų, kad -

Jūs tikite vaiku

Manote, kad labai gerai, kad vaikas papasakojo apie patirtą prievartą. · · Suprantate, kad vaikui yra labai sunku

Jūs pasistengsite vaikui padėti, stengsitės padaryti, kad daugiau prievarta nesikartotų ( tik nereikia duoti vaikui neįvykdomų pažadų )

Jeigu jūs įtariate, kad vaikas yra patyręs prievartą, manote, kad jam reikalinga psichologinė pagalba, galite kreiptis profesionalios pagalbos tel . 8 288 19 113

Taip pat, jeigu Jūs vaikystėje patyrėte prievartą ir skaudūs vaikystės prisiminimai neleidžia gerai jaustis, galite kreiptis profesanalios pagalbos tel . 8 288 19 113