Aš nuolat galvoju apie tai, kad mano vaikinas masturbuojasi be manęs, ir dėl to jo nekenčiu

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš (27 m.) nuolat galvoju apie tai, kad mano vaikinas (22 m.) masturbuojasi be manęs, ir dėl to jo nekenčiu.

Su savo vaikinu esame kartu maždaug metus ir viskas klostosi tikrai puikiai. Mus sieja santykiai per atstumą, todėl galime susitikti ir praleisti kartu po kelis mėnesius, tačiau ne nuolat. Kai esame kartu, seksualinis gyvenimas yra puikus! Arba bent jau toks puikus, koks tik gali būti. Po kurio laiko pradedu jausti, kad mano lytinis potraukis pernelyg stiprus, ir dėl to jaučiuosi tarsi izoliuota. Vis dėlto mes labai daug mylimės ir vienas kito labai trokštame. Kai esame kartu, nė vienas iš mūsų nesimasturbuojame.

Kai fiziškai nesame kartu, bendraujame internetu: per „Google Hangouts“, „Skype“, „Discord“ ar kitas platformas. Užsiimame virtualiu seksu - stebime vienas kitą per kamerą ir masturbuojamės kartu. Tai puiku, tačiau vyksta ne taip dažnai, kaip norėčiau. Tai ir yra pirmoji mano problema. Tiesą sakant, jaučiuosi labai nesaugiai net pradėdama apie tai kalbėti. Man nepatinka masturbuotis prieš jį taip, stebint kamerai. Apsimetu, kad patiriu orgazmą, kad jis galėtų baigti, tačiau pati tuo metu visiškai nesimėgauju. Nesijaučiu pakankamai užtikrinta, kad galėčiau leisti jam mane taip stebėti. Na, bet turbūt nukrypstu nuo pagrindinės temos...

Be to, kai neužsiimame seksu per „Skype“ - o tai nutinka maždaug kartą per dvi savaites, - visiškai nežinau, kada jis masturbuojasi, ir ši mintis mane tiesiog graužia. Įsivaizduoju įvairiausius būdus, kaip jis tai daro, kokią pornografiją žiūri, ar galvoja apie mane, ir mane apima didžiulis įniršis.

Kai vėlai vakare jis neatsako į mano žinutes, įsivaizduoju, kad tuo metu liečia save, ir viduje labai stipriai susijaudinu iš pykčio. Arba kai jis sako, kad eina miegoti, bet po valandos ar dviejų vėl man parašo, iškart įsivaizduoju, kad pasimasturbavo ir tada sugrįžo prie pokalbio. Jaučiuosi atstumta ir nemylima. Man seksualiniai santykiai labai susiję su artumu, todėl man sunku mintyse atskirti šiuos dalykus.

Nekenčiu minties, kad jis patiria seksualinį malonumą dėl kažko, kas nesu aš, kai pati nieko negaliu padaryti. Nekenčiu to bejėgiškumo jausmo ir to, kad nežinau, kas vyksta. Labiausiai mane žudo būtent nežinomybė. Ir aš iš tikrųjų ant jo pykstu. Labai stipriai, kai tik pagalvoju, kad jis tai daro.

Keisčiausia tai, kad pati masturbuojuosi gana dažnai. Tiesą sakant, masturbuojuosi net dažniau nei jis, ir mes apie tai esame kalbėję. Man visiškai netrukdo masturbuotis pačiai ir aš gebu atskirti tai nuo meilės jam, tačiau netikiu, kad jis sugeba taip atskirti savo masturbaciją nuo meilės man. Kartais man pačiai sunku pasiekti orgazmą, nes masturbacijos metu per daug galvoju apie jį. Negaliu patirti orgazmo be pornografijos ir man neužtenka vien galvoti apie jį.

Nežinau, ką daryti. Kalbėti apie tai su juo atrodo siaubinga mintis. Nenoriu, kad jis ant manęs supyktų arba pamanytų, jog bandau jį kontroliuoti ar elgiuosi vaikiškai. Man labai gėda dėl savo masturbacijos. Jis apskritai žino, kad masturbuojuosi, tačiau nemanau, kad kada nors esu tai dariusi jo akivaizdoje būdama visiškai savimi. Kai jis šalia, tai mane blaško ir trikdo. Negaliu pasinerti į savo mintis ir atsipalaiduoti taip, kaip norėčiau, todėl man sunku pasiekti orgazmą. Apsimetu, kad jį patyriau, vien tam, kad galėčiau baigti, o tada laukiu, kol jis užmigs, kad galėčiau masturbuotis viena.

Negaliu nustoti slėpti savo masturbacijos ir nejaučiu, kad galėčiau apie ją atvirai kalbėti. Man šiek tiek gėda ir nejauku dėl to, kad apskritai masturbuojuosi, tačiau kartu jaučiu panieką dėl to, kad jis taip pat masturbuojasi.

Vis dėlto nekenčiu, kad jis tai daro. Beveik jo nekenčiu dėl to. Nekenčiu, kad taip stipriai jį myliu, bet kartu kaltinu jį dėl šio dalyko. Dėl to man kartais pasikeičia nuotaika, o jis net nesupranta, kas nutiko.

Trumpai: man sunku susitaikyti su tuo, kad mano vaikinas masturbuojasi, nors pati tai darau, ir kartu jaučiu gėdą dėl savo seksualumo. Man reikia pagalbos, kaip pakeisti požiūrį į masturbaciją ir išmokti ją priimti.

Miglė

Kaip priimti partnerio masturbaciją ir nustoti ją sieti su meilės trūkumu?

Panašu, kad tave kankina ne vien mintis, jog vaikinas masturbuojasi. Daug giliau slypi baimė, kad tuo metu, kai jis gali rinktis seksualinį malonumą be tavęs, tu jam nebesi tokia reikalinga, geidžiama ar svarbi. Santykiai per atstumą šį jausmą gali dar labiau sustiprinti, nes negali būti šalia jo ir tiesiogiai patirti jūsų fizinio artumo.

Tačiau svarbu atskirti du dalykus: tai, ką vaikino masturbacija tau reiškia emociškai, ir tai, ką ji iš tikrųjų reiškia jo jausmams tau. Šie dalykai nebūtinai sutampa.

Masturbacija nėra tas pats, kas atstūmimas

Tu pati rašai, kad gali masturbuotis ir kartu mylėti savo vaikiną. Vadinasi, jau žinai, kad seksualinis malonumas nebūtinai reiškia, jog partneris tau tapo mažiau svarbus.

Pabandyk pripažinti, kad tas pats gali galioti ir jam.

Jis gali masturbuotis todėl, kad jaučia seksualinį potraukį, nori atsipalaiduoti, lengviau užmigti ar tiesiog nori seksualinio malonumo. Tai savaime nereiškia, kad jis tavęs netrokšta, kad jam tavęs neužtenka ar kad jis mieliau rinktųsi ką nors kitą.

Kai jis vėlai vakare neatsako į žinutes, tu įsivaizduoji, ką jis galėtų veikti, o tavo mintys šią galimybę paverčia beveik tikru įrodymu, kad esi atstumta. Tačiau tu nežinai, ką jis tuo metu iš tikrųjų daro. Net jei jis masturbuojasi, iš to negalima automatiškai spręsti, ką jis jaučia tau.

Kai pastebėsi, kad prasideda toks minčių ratas, pabandyk sau pasakyti: „Aš bijau, kad jam manęs neužtenka, bet vien jo masturbacija to neįrodo.“

Kodėl sau leidi tai, ko nenori leisti jam?

Ši tavo istorijos dalis ypač svarbi. Tu pati masturbuojiesi dažnai, tačiau jo masturbacija tau sukelia pyktį ir pavydą.

Tai nebūtinai reiškia, kad esi veidmainė. Gali būti, kad savo atveju aiškiai jauti skirtumą tarp seksualinio malonumo ir meilės, o jo atveju šį skirtumą sunku pajusti, nes negali žinoti, ką jis galvoja ar įsivaizduoja.

Gali atrodyti, kad tavo masturbacija yra tiesiog tavo asmeninis poreikis, o jo masturbacija kelia grėsmę jūsų santykiams. Tačiau kol neturi konkrečių priežasčių manyti, kad jis pažeidžia jūsų susitarimus ar slepia kitą santykį, būtų neteisinga automatiškai priskirti jo veiksmams blogesnę prasmę nei saviesiems.

Pabandyk sau užduoti klausimą: ko konkrečiai bijau, kai jis masturbuojasi?

Ar bijai, kad jis nustos tavęs norėti? Kad pornografijoje pamatys ką nors patrauklesnį? Kad jūsų virtualus seksas jam taps nebereikalingas? O gal tau skaudu, kad tuo metu, kai pati ilgiesi jo ir norėtum artumo, jis gali patirti malonumą vienas?

Skirtingoms baimėms reikia skirtingų sprendimų. Pavyzdžiui, jei tau trūksta artumo, gali padėti daugiau bendro laiko ir švelnaus bendravimo. Jei bijai būti pakeista, svarbiau dirbti su saugumo jausmu santykiuose, o ne mėginti kontroliuoti jo seksualinį gyvenimą.

Tau nereikia masturbuotis jo akivaizdoje

Rašai, kad apsimeti patirianti orgazmą, nes nori, kad jis baigtų, o tu galėtum nustoti. Tai rodo, kad virtualus seksas šiuo metu tau nėra toks malonus, kaip galbūt atrodo jam.

Tu neprivalai masturbuotis prieš kamerą, jeigu tau tai nepatinka. Taip pat neprivalai patirti orgazmo vien tam, kad jis jaustųsi patenkintas ar kad virtualus seksas būtų laikomas pavykusiu.

Galite kalbėtis, flirtuoti, būti seksualiai artimi ir kitais būdais. Galite net kurį laiką atsisakyti virtualaus sekso, kol išsiaiškinsi, kas tau iš tikrųjų patinka. Tavo seksualinis komfortas toks pat svarbus kaip ir jo.

Ir dar vienas dalykas: nereikia siekti, kad masturbacija taptų visiškai atvira ar kad galėtum tai daryti jo akivaizdoje. Galima mylėti žmogų ir vis tiek norėti tam tikro privatumo. Tikslas nėra panaikinti visas asmenines ribas, o išmokti nebesigėdyti savo poreikių ir gerbti partnerio teisę į savuosius.

Kaip apie tai pasikalbėti su vaikinu?

Tavo baimė, kad jis palaikys tave kontroliuojančia ar vaikiška, gali trukdyti pasakyti, kaip iš tikrųjų jautiesi. Tačiau atviras pokalbis nebūtinai turi tapti reikalavimu, kad jis nustotų masturbuotis.

Gali pradėti nuo savo jausmų, nekaltindama jo dėl veiksmų, kurių jis galbūt nelaiko problema.

Pavyzdžiui:

„Noriu tau papasakoti apie tai, kas vyksta mano galvoje, nes nenoriu, kad dėl to pradėčiau pykti ant tavęs, tau net nežinant kodėl. Kai esame atskirai, kartais pradedu įsivaizduoti, kad masturbuojiesi, ir man kyla jausmas, kad esu nereikalinga ar atstumta. Suprantu, kad pati masturbuojuosi ir ka

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 12

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą