Žalinga informacija viešoje erdvėje – kaip apsaugoti vaiką?

Straipsnyje analizuojamos prevencinės priemonės, padedančios apsaugoti vaikus nuo neigiamo spaudos, interneto ir kitų viešosios informacijos priemonių daromo poveikio. Nurodomi praktiniai patarimai, kaip suaugusiesiems (pedagogams, tėvams) įspėti vaikus apie viešoje erdvėje tykančius pavojus. Straipsnyje įvardijamos teisinės galimybės apriboti ar uždrausti smurtinio, pornografinio turinio sklaidą šeimos ar ugdymo įstaigos kompiuteriuose, visuomenės informavimo priemonėse, prekybos centruose ir kt.

Šiais laikais dažnai net ikimokyklinio amžiaus vaikas jau moka naršyti internete, naudotis televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu ir pan. Jeigu vaikui atsiranda galimybės naudotis šiais gebėjimais be suaugusiųjų priežiūros, tai gali tapti problema. Ar vaikai tikrai yra apsaugoti nuo viešoje erdvėje šmėžuojančios pornografinio, smurtinio ar kitokio pobūdžio vaiko psichinę būklę, protinę bei dorovinę raidą žalojančios informacijos? Pasitaiko, kad net ankstyvo vakaro metu visai šeimai kartu žiūrint laidas ar filmus, tėveliai nespėja ar negali paprašyti vaiko „nubėgti pažiūrėti ar palaistytos gėlės kitame kambaryje“. Taip pat daugelis suaugusiųjų pritaria, kad reikia apsaugoti vaikus nuo erotinio bei smurtinio turinio produkcijos, esančios prekybos centrų lentynose, tačiau ne visi žino, kaip tai padaryti.

Daugelyje ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų numatyta tėvų ir pedagogų pareiga – rūpintis vaiku, ruošti jį savarankiškam gyvenimui, auklėti jį doru žmogumi bei koreguoti jo elgesį priemonėmis, kurios nepažeistų nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų. Taip pat numatyta, kad tėvai ir pedagogai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad pašaliniai asmenys, viešoje erdvėje skleidžiama informacija nepažeistų vaiko interesų, o jeigu taip atsitinka, kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas.

Visų pirma kviečiame tėvelius ir pedagogus susipažinti, kokio turinio informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį vaikų psichinei sveikatai, fiziniam ir doroviniam vystymuisi. Kitaip tariant, kas yra draudžiama viešoje erdvėje?

Remiantis LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, tokiai informacijai priskiriama: 1) smurtinio pobūdžio, skatinanti agresyvumą ir nepagarbą gyvybei; 2) kai skatinamas turto naikinimas ar gadinimas, 3) kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti; 4) erotinio pobūdžio; 5) sukelianti baimę ar siaubą; 6) skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis; 7) kuria palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas; 8) skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes; 9) kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar detalizuojami nusikaltėliai; 10) susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu; 11) skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys; 12) iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais; 13) demonstruojami inscenizuoti paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį; 14) kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir jų išnaudojimas, nepilnamečių lytiniai santykiai; 15) kuria skatinami lytiniai santykiai; 16) niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata; 17) vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar nepadorūs gestai, 18) patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus; 19) skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai; 20) kai demonstruojami masinės hipnozės seansai, kurių poveikio objektas yra visuomenės informavimo priemonės auditorija.

Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sąvokos turinį išplečia ir aptariamame įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti viešąją informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, įstatyme draudžiama neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikti nepilnamečių nuotraukas ar filmuotą medžiagą apie juos, jei pagal tai galima nustatyti asmens tapatybę.

Remdamiesi išvardytais punktais, toliau straipsnyje analizuosime keletą pavyzdžių televizijoje, internete ir viešosiose vietose, susijusių su įvardinta tema. Pavyzdžiuose pateikiama informacija yra skirta tam tikram konkrečiam atvejui aptarti (tarkime, erotinių vaizdų televizijoje transliavimas ir pan.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose situacijose informacijos viešoje erdvėje kontrolės mechanizmas yra analogiškas ar panašus.

Televizijos laidų ir interneto svetainių apsauga nuo mažamečiams neigiamą poveikį turinčios informacijos

Remdamiesi LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, sumodeliuokime situaciją: ką daryti, jei per televiziją rodomoje laidoje dienos metu pateikiamos, pavyzdžiui, erotinio ar pornografinio pobūdžio scenos be jokių apribojimų, įspėjimo ženklų (N-7, N-14.)? Ko gali imtis tėveliai, pedagogai, kiti asmenys, kad vaikų aktyvaus laiko metu tokios laidos nebūtų rodomos? Kas atsakingas už dienos metu rodomų laidų kontrolę?

Jau minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi erotinio pobūdžio viešąja informacija laikoma: kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ir pan. Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokio ar panašaus turinio programos ir laidos gali būti transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojamos techninės priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ir laidų pasiūlą nepilnamečiams.

Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žiniasklaidos kanalų savininkai ir žurnalistai privalo patys įvertinti, ar jų skleidžiama informacija gali būti žalinga nepilnamečiui. Nustatę, kad informacija priklauso informacijos, kurią ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, ją viešai platindami ar kitaip skelbdami, jie privalo laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 buvo patvirtintas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašas. Jame numatyta, kad filmai, serialai ir laidos, kurių turinyje yra neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, turi būti žymimi specialiais indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą: „N-7“ – skirta žiūrovams nuo 7 metų, „N-14“ – skirta žiūrovams nuo 14 metų; „S“ – skirta suaugusiems žiūrovams nuo 18 metų.

Pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, žurnalistų etikos inspektorius įgyvendina ir prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų. Už minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą pagal savo kompetenciją taip pat yra atsakingos: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir kitos institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 žmonių), kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas inspektoriui. Remiantis pateiktomis išvadomis, žurnalistų etikos inspektorius ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija už minėtų įstatymų nuostatų pažeidimus gali taikyti administracinę atsakomybę.

Taigi, pastebėjus galimus minėtų įstatymų nuostatų pažeidimus, tėveliams patartina kreiptis tiesiogiai į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją arba į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė turi teisę dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Dažnai tėveliai sau užduoda klausimą: ar nepilnamečiai, tarp jų ir mažamečiai, gali talpinti nuotraukas bei kitą asmeninę informaciją internete? Ar tai savo iniciatyva gali daryti tėvai? Kokios institucijos turi teisę tai kontroliuoti?

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į minties, žodžio laisvę, galimybę laisvai reikšti savo pažiūras ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai pabrėžia, kad vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, pažiūras, todėl jam negali būti taikomas joks spaudimas, suvaržymas ar įtaka, galintys sukliudyti tai daryti. Kiekvienas vaikas turi teisę į komunikaciją internete, saviraiškos laisvę ir jos įgyvendinimo būdų pasirinkimą, kol tai neperžengia teisės aktų (Visuomenės informavimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kt.) reikalavimų.

Kas turėtų prižiūrėti ar kontroliuoti nepilnamečio vaiko „žaidimus“ internete? Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte taip pat įvardinta analogiška tėvų (globėjų, rūpintojų) pareiga. Todėl tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, privalo rūpintis ir užtikrinti, kad jis, naudodamasis internetu, būtų saugus.

Šiuo metu labai populiarios įvairios pažinčių svetainės, socialiniai tinklai („one.lt“, „Facebook", „My Space" ir kt.). Remiantis Europos Sąjungos tyrimu, 50 proc. Europos nepilnamečių internete pateikia asmeninę informaciją, kuri ten gali likti visam laikui ir kurią visi gali matyti. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ar pavojaus, kad kiti asmenys piktavališkai pasinaudos pateiktomis privataus gyvenimo detalėmis, asmens duomenimis, visados būtina įvertinti, ar minėtus duomenis (asmens nuotraukas, gimimo metus, asmens kodą, ir pan.) tikrai reikia skelbti internete. Pažymėtina, kad dauguma bendrovių, teikiančių socialinių tinklų ir pan. paslaugas, leidžia nepilnamečiams patiems įveikti interneto pavojų: jie gali lengviau pakeisti privatumo nuostatas, blokuoti vartotojus arba ištrinti nepageidaujamus komentarus ir informaciją ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galima įdiegti interneto turinio filtravimo priemones, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo žalingo viešosios informacijos turinio. Pavyzdžiu gali būti naršymo internete laiko ribojimo programos ir pan. Tačiau visų pirma patys tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad bendraujant internetu nereikėtų atskleisti informacijos, susijusios su asmens duomenimis. Tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas skaitmeninėje erdvėje bendrauja tik su pažįstamais asmenimis, nes internete ypač lengva suklysti dėl pašnekovo asmenybės ir ketinimų. Patarimų vaikams, jų tėvams apie saugų internetą galima rasti šiuose interneto tinklalapiuose: http://www.draugiskasinternetas.lt/, http://www.esaugumas.lt/ ir kt.

Atsižvelgiant į vaiko psichosocialinio vystymosi ypatumus (amžių ir kt.), tėvai privalo kontroliuoti, kokia informacija naudojasi vaikai (kokiose svetainėse lankosi ir t.t.), reguliuoti naršymo internete laiką ir pan. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, „Facebook" ir „My Space“ iš vartotojų reikalauja, kad jie būtų ne jaunesni nei 13 metų, tačiau šie interneto puslapiai neturi jokių galimybių patikrinti užsiregistruojančiųjų tikrojo amžiaus. Pažymėtina, kad dėl vaiko duomenų pašalinimo galite kreiptis į konkrečios interneto svetainės valdytoją ar tinklalapio administratorių. Tačiau labai svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, juk jis gali netrukdomas vėl užsiregistruoti kitoje interneto svetainėje ir pan.

Ar Lietuvoje yra nustatytos prekybos erotinio ir pornografinio turinio produkcija taisyklės? Ar galima prekybos centrų lentynose išdėlioti pornografinę produkciją taip, kad visas leidinių turinys būtų puikiai matomos ir mažamečiams vaikams?

Jau minėtas Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio Įstatymo 4 straipsnis draudžia platinti pornografinę medžiagą. Visuomenės informavimo priemonėse neleidžiama naudoti vaikų fotografijas pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijoje, draudžiama propaguoti ir reklamuoti pornografiją ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybė imasi visų teisinių ir organizacinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias pornografinio turinio medžiagos platinimui visuomenės informavimo priemonėse bei nusikalstamoms veikoms, susijusioms su pornografinio pobūdžio medžiagos disponavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už pornografinio turinio medžiagos disponavimą (BK 309 straipsnis). Informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra laikoma erotinio pobūdžio, draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams ir ji gali būti skelbiama tik vietose, į kurias jie negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.

Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 patvirtinto Viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, platinimo tvarkos 20 punktas nustato, kad erotinio arba kitokio neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančio turinio smulkūs spaudiniai, vaizdo ir garso įrašai, kuriuose yra ribojamos, tačiau nedraudžiamos skelbti ir platinti viešosios informacijos, turi būti platinami specialiuose įdėkluose ar pakuotėse. Ant šių įdėklų ar pakuočių turi būti aiškiai įskaitomas įspėjamasis užrašas: „Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams“.

Remiantis anksčiau pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad valstybė turi sukūrusi teisines ir organizacines priemones, įrankius, kaip kontroliuoti viešoje erdvėje prieinamą ir neigiamą poveikį vaikams darančią informaciją. Tačiau yra skirtingų nuomonių apie šio mechanizmo praktinį realizavimą. Žiniasklaidos, viešojo informavimo priemonės dažniausiai yra komercinio pobūdžio, pelno siekiančios organizacijos, kurios, kartais pamindamos prigimtines vaikų teises (teisė būti apsaugotam nuo viešai prieinamos žalingos informacijos), siekia savo materialinių tikslų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kartais neturi finansinių galimybių pasisamdyti labiausiai kvalifikuotus teisininkus, kurie padėtų kovoti su šia situacija, kita vertus, realūs teigiami pokyčiai jau matyti ir šios srities teisminiuose procesuose.

Viršutinis paveikslėlis: © Vardan Papikyan