Biseksualumas — tarsi balansavimas ant peilio ašmenų: labai lengva nuslysti į vieną ar kitą pusę, — teigia Ala. — Kita vertus, tai nuostabi galimybė patirti visą meilės malonumų spektrą! Iš pradžių bandžiau potraukį į moteris užgniaužti, bet paskui supratau, kad prigimties nepakeisi, o nuslopinti instinktai vieną dieną gali sprogti kaip bomba. Be to, gyvenimas tik vienas — kodėl turėčiau jį nugyventi nelaiminga?
“Biseksualumas — tarsi balansavimas ant peilio ašmenų: labai lengva nuslysti į vieną ar kitą pusę, — teigia Ala. — Kita vertus, tai nuostabi galimybė patirti visą meilės malonumų spektrą! Iš pradžių bandžiau potraukį į moteris užgniaužti, bet paskui supratau, kad prigimties nepakeisi, o nuslopinti instinktai vieną dieną gali sprogti kaip bomba. Be to, gyvenimas tik vienas — kodėl turėčiau jį nugyventi nelaiminga?
Esu kilusi iš vieno Aukštaitijos miesto. Mano tėvai išsiskyrę. Su tėvu nebendravau, mane supo moterys. Vaikystėje pasitaikė dalykų, kurie galėjo paveikti orientaciją, tačiau nenoriu apie tai kalbėti. Juolab kad labiau tikiu genų galia nei auklėjimo niuansais. Ne itin mėgau žaisti su bendraamžiais. Gyvenau romantiškų iliuzijų pasaulyje. Jau mokyklos laikais pastebėjau, kad mąstydama apie seksą partnere įsivaizduoju moterį. Pirmoji ir kol kas didžiausia mano meilė — mokytoja. Su bendraamžiais man buvo neįdomu, o ji man patiko: protinga, šmaikšti, tvirto charakterio. Leisdavau sau į mokytojos pašmaikštavimus atsakyti kaip lygiavertė pašnekovė, jaučiausi laisviau nei kiti mokiniai. Tai priminė flirtą. Paskui pajutau, kad į ją žiūriu ne mokinės akimis. Įsimylėjau. Baigusi mokyklą išdrįsau jai užsiminti apie savo jausmus. Jai tai buvo šokas. Mudviejų santykiai nutrūko.
Pirmoji mano seksualinė patirtis susijusi su vyrais, tačiau jie man buvo tik meilužiai, jokie jausmai mūsų nesiejo. Pirmasis buvo vedęs, patyręs — jam nebuvo lygių. Kitus tekdavo pamokyti. Dauguma jų pasiduoda labai lengvai ir pamažu tampa švelniais kačiukais. Tačiau moterys — visai kitas pasaulis. Jos švelnesnės, geriau supranta tavo poreikius. Tikros lesbietės manęs netraukia. Idealus variantas — biseksualės. Kodėl? Lesbiečių tarpusavio santykiai komplikuoti, kupini savininkiškumo. Jos kelia pavydo scenas, išgyvena jausmų audras ir viena dėl kitos pasiryžusios perkąsti gerkles. Jos nesuvokia meilės kaip žaidimo, į viską žiūri pernelyg rimtai. Dauguma lesbiečių yra vyriško tipo: šiurkščios, trumpai kirptos, su jomis sunku bendrauti. Be to, jos netoleruoja partnerės bendravimo su vyrais, niekina kitokios orientacijos moteris. Ir sekse jos elgiasi gana tiesmukai — vengia ilgų žaidimų ir eina tiesiai prie reikalo. Man tai nepriimtina. Tai tikri vyrukai moters kailyje. O man patinka grynuoliai — vyriški vyrai ir moteriškos moterys.
Pirmąsyk iki galo pasimylėjau prieš porą metų su viena pažįstama, ištekėjusia moterimi. Ji man nepatiko, tačiau asistavo taip atkakliai, kad ilgainiui nebebuvo kaip atsitraukti. Su ja pasimylėjau tiesiog iš gailesčio. Man reikia emocinio ryšio. Gal todėl pirmąja normalia partnere tapo geriausia draugė. Beviltiškai įsimylėjau. Ją užlaužiau girtą. Rytą supratusi, kas atsitiko, pasibaisėjo. Du mėnesius nenorėjo su manimi bendrauti, tačiau paskui mudvi vėl atsidūrėm lovoje. Dabar mylimės kokį kartą per mėnesį. Lovoje ji būna fantastiška, tačiau vos atsikėlusi apsimeta, kad nieko neįvyko, tikina, jog daugiau tai nepasikartos. Matyt, ją pernelyg graužia sąžinė, ji nedrįsta pripažinti savo biseksualumo. Kita vertus, ji turi vyrą.
Lankausi gėjų ir lesbiečių klubuose. Pastaruoju metu čia ateina ir heteroseksualių moterų. Ne kartą bandžiau tokią užkalbinti ir patyriau fiasko. Tačiau tai vienintelė vieta, kur gali atskleisti jausmus: bučiuotis, glamonėtis, atvirai flirtuoti — niekas nevarstys smerkiamais žvilgsniais.
Padaviau skelbimą į laikraštį. Dauguma siūlė seksą trise. Kartą pabandžiau. Vyras atrodė nekaip, o moteris buvo fantastiška. Mes porą kartų susitikom, pabendravom, ir aš nutariau pabandyti. Nepatiko. Nors, atrodytų, kaip biseksualė turėjau jausti kone pilnatvę, bet tai virto chaosu. Moteris, matyt, nežinojo, kad esu biseksuali — ji laikė mane lesbiete. Kai pernelyg užsižaidžiau su jos vyru, pasijuto atstumta. Iškart buvau nurašyta. O gaila — ta moteris man labai patiko. Tačiau nuo tada porų pasiūlymus kategoriškai atmetu.
Moterys? Buvo tokių, kurios skambino norėdamos tik pabandyti. Nenoriu vesti žmonių iš kelio. Ji pabandys, patiks, o po poros metų susitikusi ims šaukti, kad sugrioviau jai gyvenimą. Neprasidedu ir su jaunutėmis — nenoriu daryti įtakos jų orientacijai. Tegul pačios viską išbando ir nusprendžia, ko joms trūksta. Bijau, kad pasimylėjusios su moterimi nebenorės vaikinų. Tarp atsiliepusiųjų tik viena kita yra išties patraukli. Kai myliesi be jausmo, jautiesi kaip prostitutė, nes prievartauji pati save. Ir pati su prostitute nesusidėčiau. Geriau jau žaisti su sekso žaisliukais, nors ryšys su gyvu žmogumi, kuris tirpsta tavo glėbyje, su niekuo nepalyginamas.
Pastebėjau, kad dažniausiai lesbiečių meilę išbando tos, kurių santuoka nesusiklostė. Tokia meilė — kaip narkotikas: kartą pabandžiusi gali nebenorėti vyrų. Ne veltui moterys, grįžusios iš įkalinimo įstaigų, meta šeimas ir bendrauja tik su savo lyties atstovėmis. O aš nenorėčiau gyventi be vyrų. Jau vien dėl to, kad trokštu šeimos, vaikų. Tačiau ir santykių su moterimis negalėčiau atsisakyti. Ištikimybė — toks tuščias žodis! Iš biseksualės reikalauti ištikimybės — tas pat, kaip uždrausti kvėpuoti. Lesbietiškos santuokos man nepriimtinos. Tapus lesbietės gyvenimo dalimi kelio atgal nėra. Vaikinai tampa tabu visam gyvenimui. Be to, būtų sunku tokioje santuokoje auginti vaikus. Man nepriimtinas lesbiečių požiūris į pasaulį, tačiau nežinau, kaip gali keistis mano poreikiai — jaučiu, kad viena koja stoviu tarp jų.
Niekam nepasakoju apie savo polinkius. Kam gadinti santykius su savo draugais, skaudinti mamą? Gali pasirodyti, kad aš tik eksperimentuoju. Netiesa — eksperimentą išbandai tik kartą ar du. Nenoriu įvairovės. Trokštu vienos moters, kuri mane trauktų ne tik seksualiai, bet ir suvirpintų širdį.”
Įvertinkite straipsnį