Homoseksualai – homoseksualūs žmonės, kuriuos emociškai, romantiškai ar seksualiai traukia tos pačios lyties asmenys. Homoseksualumas yra viena iš natūralių žmogaus seksualinės orientacijos formų ir savaime nėra liga ar psichikos sutrikimas. Šios temos nagrinėjimas apima homoseksualių žmonių gyvenimo patirtis, santykius, savęs pažinimą ir jų padėtį visuomenėje. Seksualinė orientacija kiekvienam žmogui gali būti svarbi skirtingai, todėl nėra vieno universalaus būdo ją išgyventi ar išreikšti. Atvirumas apie savo orientaciją gali padėti kurti artimesnius santykius, tačiau žmogus pats sprendžia, kam ir kada apie ją pasakoti. Pagarba, lygybė ir teisė į privatumą yra svarbūs kiekvieno žmogaus orumo principai. Visuomenėje vis dar pasitaiko stereotipų ir klaidingų įsitikinimų apie homoseksualumą, todėl patikima informacija padeda juos paneigti. Svarbu atskirti faktus nuo išankstinių nuostatų ir vertinti žmones pagal jų elgesį, o ne seksualinę orientaciją. Šioje rubrikoje aptariami homoseksualių žmonių santykiai, savijauta, socialiniai iššūkiai ir seksualumo klausimai. Atviras ir pagarbus požiūris padeda geriau suprasti seksualinės orientacijos įvairovę bei stiprinti tarpusavio supratimą.
Senovės Graikijoje homoseksualumas buvo visiškai įprastas ir toleruojamas reiškinys. Visuotinai priimtas buvo santykių modelis, vadinamas pederastija – paauglio ryšys su vyresniu partneriu, kuris jį mokydavo, perduodamas savo žinias ir patirtį. Tokie ryšiai siedavo ne tik mokytojus ir mokinius, bet ir karius. Istorikas Plutarchas rašo, kad „į šią meilės rūšį linko ne tik pačios karingiausios tautos, ... Skaityti toliau
Senovės Romoje požiūris į homoseksualius santykius buvo nevienareikšmis. Suaugę Romos piliečiai vyrai, atliekantys pasyvųjį vaidmenį ar besielgiantys „moteriškai“, dažniausiai buvo smerkiami ir rizikavo mažų mažiausiai netekti pilietybės. Antra vertus, buvo toleruojami santykiai, kuriuose pasyvus vaidmuo tekdavo ne piliečiams, vergams, o kartais ir paaugliams. Kai kurie imperatoriai, pavyzdžiui, Komodas, turėjo homoseksualių meilužių, o Heliogabalas net viešai ... Skaityti toliau
Pirmajame mūsų eros amžiuje antikiniame pasaulyje ėmė plisti krikščionybė. Ji greitai populiarėjo: 306 metais Konstantinas I tapo pirmuoju imperatoriumi krikščioniu, o 380 metais Teodosijus I paskelbė krikščionybę valstybine religija. Naujoji religija buvo nepakanti viskam, kas neatitiko jos mokymo. Žydams buvo uždrausta eiti valstybines pareigas, laikyti pamaldas hebrajų kalba ir švęsti Velykas tą pačią dieną kaip ... Skaityti toliau
Homoseksualių žmonių patirtys skiriasi priklausomai nuo asmenybės, aplinkos, kultūros ir gyvenimo aplinkybių. Kai kurie žmonės apie savo orientaciją kalba atvirai, o kiti ją laiko privačia savo gyvenimo dalimi. Sprendimą atsiskleisti gali lemti šeimos palaikymas, saugumo jausmas ir visuomenės požiūris. Neigiamos reakcijos, diskriminacija ar patyčios gali turėti įtakos emocinei savijautai, todėl priimanti aplinka yra itin svarbi. Homoseksualūs žmonės, kaip ir visi kiti, gali kurti ilgalaikius santykius, patirti meilę ir siekti abipusio pasitikėjimo. Sveiki santykiai grindžiami pagarba, nuoširdžiu bendravimu, lygiavertiškumu ir abipusiu sutikimu. Seksualinė orientacija savaime neapibrėžia žmogaus charakterio, gebėjimų ar vertybių. Informacija apie homoseksualumą taip pat padeda geriau suprasti seksualinės sveikatos, saugių santykių ir emocinės gerovės klausimus. Kilus sunkumų dėl atstūmimo ar diskriminacijos, gali padėti patikimi artimieji, psichologai ar palaikymo organizacijos. Pagarba žmogaus tapatybei ir teisėms yra svarbi kuriant saugią, įtraukią ir nediskriminuojančią visuomenę.
