Turint omenyje prieštaravimus, kuriuos sukelia tema apie seksualumą, kaip krikščioniškas tikėjimas padeda juos spręsti, kokias gaires jis duoda? Visų pirma, krikščionybė nesiekia nubrėžti ribas tarp to, kas galima, ir to, kas draudžiama. Krikščioniškas tikėjimas visada kreipia į tai, kas tobuliau ir žmogiškiau, kas skatina labiau mylėti Dievą ir artimą. Tikėjimas mus visada įkvepia tam, kas pozityviau ir geriau. Ir Dievas tarė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir mūsų panašumą, ir jis tevaldo jūros žuvis, ir dangaus paukščius, ir žvėris, ir visą žemę, ir visus roplius, kurie kruta ant žemės. Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal savo paveikslą jį sutvėrė; sutvėrė juodu, vyriškį ir moteriškę. Dievas juodu palaimino ir tarė: Aukite ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją užvaldykite, ir viešpataukite jūros žuvims, ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės. Ir Dievas tarė: Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums ir visiems žemės gyvuliams, ir visiems dangaus paukščiams, ir visiems, krutantiems ant žemės, kuriuose yra gyvybės dvasia, kad turėtų ko ėsti. Ir taip įvyko. Ir Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir buvo labai gera (Pr 1, 26-31).
