Skaistumas yra sąmoningas pasirinkimas saugoti savo kūną ir jausmus kaip neįkainojamą dovaną, kurią siekiama dovanoti tik esant giliam, stabiliam ir įsipareigojusiam ryšiui. Šioje rubrikoje nagrinėjame, kaip skaistumo dorybė padeda ugdyti savigarbą, moko kantrybės ir leidžia kurti meilę, grindžiamą ne tik fizine aistra, bet ir dvasiniu vientisumu. Tai kelias į vidinę laisvę, padedantis jaunam žmogui atsispirti socialiniam spaudimui ir ruoštis pilnaverčiam, atsakingam intymumui ateities šeimoje.
Skaistybė – sąvoka, kurią apibrėžti nėra lengva. Ji gali būti suprantama kaip fizinė nekaltybė, tačiau dažniau asocijuojasi su moraline švara, tyrumo ir nekaltumo jausmu. Šiandien, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, skaistybės samprata tampa vis sudėtingesnė ir daugiasluoksnė. Ką ji reiškia mums šiuolaikiniame kontekste? Ar skaistybė vis dar svarbi, ar tai tik praeities reliktas? Skaistybės samprata istorijos kontekste ... Skaityti toliau
Senovės Lietuvos visuomenėje skaistybė, ypač mergaičių ir jaunų moterų, buvo itin vertinama ir turėjo didelę socialinę bei religinę reikšmę. Ji buvo siejama su moraliniu grynumu, šeimos garbe ir bendruomenės gerove. Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į skaistybės sampratą ir jos vaidmenį senovės Lietuvos kultūroje, remiantis istoriniais šaltiniais ir etnografiniais duomenimis. Skaistybės sąvoka ir jos interpretacijos ... Skaityti toliau
Skaistybė – sąvoka, kurią dažnai suprantame skirtingai. Vieniems tai reiškia seksualinę nepatirtį, kitiems – moralinį tyrumą, dar kitiems – vidinę ramybę ir dvasinį tobulėjimą. Šiandien, kai visuomenėje vyrauja seksualizacija ir spaudimas atitikti tam tikrus standartus, skaistybės samprata tampa ypač aktuali ir reikalauja išsamesnio aptarimo. Skaistybės sampratos raida istorijos kontekste Istorijos tėkmėje skaistybės supratimas kito. Senovės ... Skaityti toliau
Vakar apsilankiau kino teatre. Rodė romantinę komediją, visi atėjo porelėmis. Prislinkau prie kasų nusipirkti bilieto. „Tikrai vieną bilietą?“ – nesupratusi klausė kasininkė. Kita, plėšdama bilietą prie salės durų, taip pat „bedė į paširdžius“. „Filmas prasideda už penkių minučių, paskubėkit“. Atėjau į filmą viena, stoviu prie salės durų taip pat viena ir tu man sakai „paskubėkit“? Ar būtinai į filmą turiu atsivesti su savimi vaikiną? Atšok! Galbūt tas kvailas nusistebėjimas, kad mergina viena, bet galbūt visai ne vieniša, yra viena iš priežasčių, dėl ko merginos skuba mylėti(s), draugauti, įsipareigoti ir įpareigoti. Tu turi, noriu ir aš? Žinoma, jei šiandien viena mergina turi vaikiną, tai nereiškia, kad ji turės jį ir ryt. Didžiausia blogybė, kad merginos nevertina pačios savęs, jei mano, jog yra kaip nukainuotos barbės, kurioms trūksta, tarkime, vienos kojos, jei jos neturi vaikino. Tu esi Tu, su rankomis ir kojomis! Tai turi įvertinti! Nieko gero… Nuo neatmenamų laikų žmonės bandė išvengti vienatvės jausmo. Gentys keldavo sekso orgijas, vartodavo kvaišalus, hipnotizuojantį būgnų gaudesį, šokdavo šokius. Žmogus ir dabar bando išvengti atskirtumo ir vienatvės jausmo. Tai jis gali daryti 2 būdais: taikydamasis prie visuomenės arba nuo jos atsiribodamas taip, kad nebeliktų, prie ko taikytis. Žinoma, vienatvės bijo ir vaikinai, tačiau ypač jos bodisi merginos. Jos nori jaustis saugios, globojamos, nori išvengti atskirtumo jausmo.
