Nekaltybės aktualumas trečiajame tūkstantmetyje (2 dalis)

Kas tapo fizine siena tarp reakcingojo islamo ir pavojingų bedieviškų Vakarų? Ar tai gali būti musulmonai, mėginantys apsaugoti save nuo viso blogio, apsistatydami uždengtais moterų kūnais? Ar jų pačių reikšmingumas bus pažeistas pajutus, kad jų bendruomenės skaistybė sukompromituota? Ar todėl jaunų merginų šeimų nariai žudo jas įtarę, kad jos riba (jų riba) buvo pažeista įsilaužėlio? Vėlgi neturiu jokių empirinių duomenų šioms mintims paremti, bet vėl man įdomu. Baimė, instinktyvus siaubas dėl užteršimo, išniekinimo: toks gėdingas, toks negarbingas, toks netoleruotinas, kad šios problemos sprendimas turi būti galutinis ir neatšaukiamas. Jaunos musulmonės kartkartėmis išleidžiamos į viešumą. Jokio viešo balso, bet ar jų, uždangstytais veidais, buvimas prekyvietėje nėra regima uždanga nuo tų įsivaizduojamų godžių maldaujančių vakariečių akių? Problema galbūt ta, kad uždanga iš audinio, iš kūno taip lengvai perplėšiama pusiau. Kad išlaikytų tikrumą savo paties reikšmingumu, jis turi būti dar atidesnis, dar budresnis, ir net pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą, jei tik kiltų bent grėsmė uždangai. Kad išlaikytų visą blogį, visą siaubą išorėje, ar tik jis nesutelkė viso savo reikšmingumo, tikėjimo pasauliu, jo pasauliu, už jos gležnos mergystės plėvės? Hipersaitas. Kažkada Japonijoje tvarkinga Konfucijaus įtakota kapitalistinė pasaulėžiūra užtikrino kiekvieno vyro reikšmingumą. Motinos pakluso sūnaus autoritetui.

Darbas - atimti nekaltybę

Close-up of hand holding condom, emphasizing safe sex in an intimate bedroom environment.

Afrikoje didelis dėmesys skiriamas jaunuolių nekaltybei. Pietų Afrikoje akylai ir reguliariai tikrinama mergaičių skaistybė. Tos, kurios dar nesimylėjo, gauna tai patvirtinančias pažymas. Kai kuriose kitose Afrikos šalyse yra priešingai - nekaltoms merginoms griežtai draudžiama tekėti. Po kaimus keliauja vyrai, kurių pareiga - atimti nekaltybę. Tai jiems yra tiesioginis darbas. Kartais nekaltybė atimama viešai, šventės, kurioje garbinami įvairūs meilės dievai, metu. Afrikoje praktikuojama gausybė įvairių užkalbėjimų, ritualų. Pavyzdžiui, Zambijoje atliekamas lytinio apsivalymo ritualas. Čia tikima, kad, mirus vyrui, jo brolis, pusbrolis ar kitas artimas giminaitis turi atlikti lytinį aktą su našle, nes kitaip velionio dvasia sugrįšianti ir persekiosianti šeimą.

Išaukštinta nekaltybė

Rytų šalyse didelį dėmesį imta skirti nekaltybei. Tik vyrai ir moterys čia gavo skirtingas teises. Vaikinukai nekaltybę praranda su vyresnėmis ir patyrusiomis moterimis - giminaitėmis, vyresniųjų brolių žmonomis. Kraujomaiša pateisinama sakant, kad "niekas nevyksta už giminės ribų". Merginos Indijoje iki vestuvių privalo išlikti nekaltos, kitaip visai giminei užtraukia didžiulę gėdą.

Nuomonė: Apie nekaltybę - nė žodžio

Laikraščių puslapiuose pastaruoju metu užvirė arši diskusija - reikia mums viešnamių ar ne. Šiuo klausimu aš savo nuomonės nesakysiu, nes jau sulaukiau tokio amžiaus, kai panašios įstaigos man neberūpi. Tegu diskutuoja tie, kam aktualu. Aš norėčiau pakalbėti kitu klausimu. Štai einu kartą pro vieną mokyklą, o ten būriuojasi daug mokinių. Prie tvoros prisiglaudusios dvi gražuolės taip skaniai rūko, linksmai šnekasi. Tuo laiku eidamas pro šalį pagyvenęs vyriškis sako: "Mergaitės, ar jūs nežinote, kad rūkymas gali pakenkti nekaltybei?" Tos tik nusijuokė: "Su tuo reikalu mes jau seniai susitvarkėme". Aš, kaip minėjau, jau pagyvenęs, su žmona greit švęsime auksines vestuves. Pasigirsiu: iki vedybų draugavome skaisčiai. Deja, žmoną gavau nusidėjusią. Tuo metu neėmiau į galvą. Ji buvo graži, pakankamai turtinga. Laimingai gyvenome iki šiol. Bet... Praeities atsiminimuose atsiranda daug neaiškumų. Pradėk klausinėti, tai atsakymo rimto negausi. Pasidaro nemalonu, kartais ir pagalvoju: kam aš tave vedžiau? Būčiau vedęs tinkamą nekaltą mergaitę, o turtą galima užgyventi. Nekaltybės, žinoma, ne. Dabar, deja, daug kam atrodo, kad nekaltybės visai nebėra. Visur tik kalbama, tik rašoma apie AIDS, abortus, apsaugos priemones. O apie nekaltybę - nė žodžio. Įdomu, kad moterys, ir tos visai pamiršusios seną Lietuvoje įprastą dalyką - dorovę. Anksčiau viena Seimo narė, prisimenu, aiškino, kad didžiausias mergaitės turtas yra nekaltybė. Bet tik ji viena taip kalbėjo. O gaila.

Nekaltybė: mitai ir tikrovė

Gali pasirodyti, jog skaistybės problema pasiliko toli praeity kartu su močiučių nėriniais, pageltusiomis fotografijomis ir, mūsų požiūriu, laukiniais papročiais iškabinti jaunavedžių paklodes smalsių kaimynų teismui. Tačiau ir šiandien dažnai sutiksi vyriškį, trokštantį į žmonas paimti skaisčią būtybę, arba mergelę, visaip mėginančią išsisukti nuo kavalieriaus glamonių ir saugančią save būsimam vyrui. Iš pirmo žvilgsnio reikalas labai jau asmeninis - visi turi savo keistenybių: kas spiegia iš malonumo vidury žiemos murkdydamasis lediniame vandenyje, kažkas minta tik šviežiais burokėliais, o kažkokie keistuoliai atsisako sekso teikiamų malonumų ir vienijasi į sąjungas, pavyzdžiui, kad ir tokiu inteenete rastu pavadinimu "Viso pasaulio skaistuoliai už planetos ozono sluoksnio išsaugojimą". Nekaltybė - sąvoka gana daugiaprasmė. Galima būtų pradėti filosofuoti nuo totalinio net lytinio švietimo draudimo iki mergystės plėvės išsaugojimo, kurią, kaip žinome, šiais laikais už nedidelį mokestį gali grąžinti ("užlopyti") bet kurioje plastinės chirurgijos klinikoje. Skirtingai į skaistybę žvelgė ir įvairios kultūros. Vienos buvo linkusios ją laikyti pačia didžiausia nuotakos vertybe. Merginos, sulaužiusios skaistybės įžadus iki vestuvių, net mirtimi buvo baudžiamos. Kitose kultūrose mergystės plėvė - priešingai - buvo laikoma nereikalinga našta, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti. Apskritai buvo manoma, kad toji plėvė piktųjų dvasių pramanas.

Turkijos mokinės nebebus tikrinamos dėl nekaltybės

Liemenėlės dydžio lentelė – kaip išmatuoti liemenėlės dydį?

Turkijos vyriausybė atšaukė įstatymą, pagal kurį buvo galima priverstinai tikrinti, ar nepilnametės mokinės vis dar yra skaisčios. Įstatymo galiojimas buvo nutrauktas po įvykio, kai penkios mokinės bandė nusižudyti.Priverstinė ginekologinė apžiūra buvo dažnai taikoma ir giliai įsišaknijusi Turkijos tradicija, kol 1999 metais penkios merginos išgėrė žiurkių nuodų, kad tik išvengtų gėdingos egzekucijos. Nors merginų skaistybė Turkijoje yra labai vertinama, daugelis organizacijų tvirtina, jog priverstinis tikrinimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Didžiuosiuose šalies miestuose, pavyzdžiui, Stambule, jaunos moterys visiškai atvirai gyvena su vyriškiais nesusituokę ir tai yra absoliučiai normalus reiškinys. Tačiau provincijoje toks elgesys traktuojamas kiek kitaip ir nuotakos nekaltumo archetipas ne taip lengvai traukiasi iš žmonių sąmonės. Būna atvejų, kai išaiškėjus merginos "kaltybei" ją baudžia jos pačios šeima - mergina gali būti išvaryta iš namų ar net užmušta, kad gėdos dėmė būtų nuplauta krauju. Nuo 1999 metų sausio mėnesio priverstinis ginekologinis patikrinimas buvo uždraustas ir teisingumo ministras leido atlikti tokias apžiūras tik tuo atveju, kai tyrimo prireikia nagrinėjant baudžiamąją bylą. Vis dėlto kitas įstatymas, suteikiantis teisę mokyklos administracijai "nustatyti, ar mokinė yra skaisti", buvo likęs galioti. Metodai, kuriuos turi teisę taikyti administracija, nebuvo nurodyti, todėl pedagogai galėjo įstatymą interpretuoti savaip.