Paprastai, kai kalbama apie prievartą prieš vaikus, išskiriamos trys jos formos: emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta. Tačiau kartais, siekiant didesnio tikslumo bei aiškumo, įvardijamos ir kitos prievartos rūšys. Išsamiau apžvelgsime vieną tokių klasifikacijų. Fizinė prievarta. Tai užpuolimas ar kitoks tyčinis veiksmas prieš vaiką, kurio pasekmė – padaryta fizinė žala vaikui. Į šį apibrėžimą įtraukiamas ir smurtas prieš vaikus, neretai dangstomas kūno bausmių būtinybe auklėjime. Tokie „auklėtojai" į darbą dažnai paleidžia kumščius, o smūgiai neaplenkia ir vaiko galvos. Lewis ir Pincus, mokslininkai iš JAV, teigia, jog neretai smurtinių nusikaltėlių ar žiaurių žudikų smegenys buvo pažeistos dar vaikystėje dėl įvairių traumuojančių įvykių, tarp kurių reikšmingą vietą užima vaikų mušimas šeimose. Manoma, kad tokios traumos galėjo nulemti pakitusią smegenų žievės augimo raidą, kurios rezultatas – nesugebėjimas kontroliuoti agresijos, smurto proveržių. Seksualinė prievarta. Ši prievartos forma apima incesto, išprievartavimo ar bet kokios kitos pedofilinės veiklos atvejus, kai prievartautojas, siekdamas pasitenkinimo, pasinaudoja vaiku. Tokių asmenų seksualinė sfera dažnai yra sutrikusi, o santykiai su partneriu – nepatenkinantys. Tokie santykiai gali būti neadekvatūs, paremti prievarta ar iš viso neegzistuoti. Tuomet prievartautojas siekia pasitenkinimo pasinaudodamas savo autoritetu, vaiko bejėgiškumu, jo priklausoma nuo suaugusiųjų žmonių padėtimi ir pan.
