Ištvirkėlė carienė ir jos meilužiai
Rusų carienė Jektarina II suvaidino labai svarbų vaidmenį ir Lietuvos istorijoje - būtent jos guolyje dažnai buvo sprendžiamas Lietuvos likimas. Jekaterina II pagarsėjo kaip itin ištvirkusi carienė, savo meilužius keitusi tarsi pirštines. Jekaterina II, vokiečių kilmės princesė, nesantuokinė Prūsijos karaliaus Fridricho Didžiojo duktė, gimė 1729 metais. Likimo dėka po dešimties metų pateko į Rusijos carienės Elžbietos rūmus ir po šešerių metų buvo ištekinta už sosto įpėdinio Petro Fiodorovičiaus. To meto carienės rūmų diduomenė buvo ištvirkusi, todėl Jekaterina II anksti ėmė flirtuoti. Dar būdama nuotaka įsimylėjo rūmų donžuaną Andrejų Černyšovą. Sunku pasakyti, kiek toli būtų nužengę jų santykiai, tačiau visų dvariškių akivaizdoje Černyšovas labai nepagarbiai elgėsi su princese. Petras Fiodorovičius matė Jekaterinos II meilę Černyšovui ir buvo labai įsižeidęs. Pagaliau Černyšovą privertė išvažiuoti į užsienį. Jekaterinos II vedybos su Petru neatnešė laimės nei vienam, nei antram. Po pirmosios nakties rūmuose sklandė gandas, kad jaunamartė išsaugojo savo nekaltybę. Dėl to Elžbieta buvo nepatekinta ir rimtai priekaištavo Jekaterinai II. Slinko mėnesiai, jaunavedžių reikalai negerėjo. Tuo metu Petras Fiodorovičius susirgo, ir Jekaterina II užmezgė romaną su Švedijos pasiuntiniu grafu Polenbergu, o netrukus su vėl grįžusiu Černyšovu ir dviem jo broliais. Visa tai buvo žinoma carienei. Jos įsakymu Černyšovas buvo areštuotas ir pasodintas į kalėjimą.