Prostitucija užsienio valstybėse

Lenkijoje gana originalų būdą uždirbti pinigus sugalvojo viena Lodzės miesto firmų. Ji siūlo išsinuomoti vyrą. Tačiau turimas omenyje ne seksas, o, matyt, fizinė stipriosios lyties jėga, kadangi firmos klientais yra ne tik moterys. Nors firma tokias paslaugas siūlo vos trys mėnesiai, užsakymų netrūksta, sakė firmos vicepirmininkas Zbigniewas Pipinskis. Anot jo, dažniausiai vyriškiai išsinuomojami paprastiems namų ruošos darbams, čiaupui pataisyti, pasirūpinti automobilio technine apžiūra, nuvežti vaikus į darželį. Jie taip pat gali lydėti moteris į pobūvius, vestuves, teatrą. Užsakydamos telefonu jos gali nurodyti pageidaujamą ūgį, svorį, amžių, išsilavinimą ir netgi išnuomojamo vyro plaukų spalvą. Pagal pageidaujamus duomenimis, užsakovei (-ui) elektroniniu paštu atsiunčiamos kandidatų nuotraukos. Už vieną valandą „nuomos", nepriklausomai nuo tikslo, reikia sumokėti 48 zlotus (39 litus). Ar tai daug? - Šiaip, santechnikas už čiaupo pakeitimą ima 15 zlotų (12 litų), elektrikas už nesudėtingą darbą reikalauja 25 zlotus (20 litų). Na, o jeigu kažkas pageidauja, kad čiaupą taisytų aukštas blondinas, už tai reikia mokėti daugiau.

Paradoksas: šalyje, kurioje uždrausta kramtomoji guma, yra legalizuota prostitucija. Tiesa, tik bordeliuose, o ne gatvėse, kurios nufilmuotos video. Vieną naktį įdomumo dėlei pasivaikščiojome šiomis gatvėmis. Ir čia visiškai nematau nieko blogo, įdomu gi pasižiūrėti ir į kitą Singapūro pusę. Gi žmogus yra smalsus padaras ir norisi pamatyti kažką naujo. Ar ne taip? 🙂 Visos šios gatvės yra Geylang, kurį iš miesto centro su taksi galima pasiekti per vos 10 min. Čia yra įsikūrę daug pigių viešbučių, kuriuose prašo 40-70$ (~75-130 litų) už naktį. Viešbučiai Singapūre itin brangūs, kitur kainos nuo 100$ prasideda, tad taupymo sumetimais turistai gali nenorėdami į tokį rajoną patekti. Oficialiai šiame rajone yra daug puikių vietinių restoranų, mokyklų, šventyklų, gyvenamųjų kvartalų ir pan., tačiau naktimis (o būna ir dieninių plaštakių) tai tampa tuo, kas visiems asocijuojasi su raudonųjų žibintų kvartalu. Ką turi tėvai sakyti vaikams, kai jie grįždami iš mokyklos su tomis dieninėmis prasilenkia? Ką daryti tiems, kurie vakare grįžta iš darbo ar nori nueiti kur pavalgyti ar apsipirkti? Galų gale gi naktį triukšmas nemažas tokiose gatvėse. Prostitutės čia stovi visur: prie parduotuvių, viešbučių, autobuso stotelių, ryškiai apšviestose gatvėse ir tamsiuose skersgatviuose. Padidėjęs ir nusikalstamumas šiame rajone: girtuokliavimas, vagystės ir pan. Tad singapūriečiai piktinasi tuo, kad valdžia nesusitvarko su gatvės prostitutėmis.

Pasak C. Prets, Parlamento šiemet patvirtintos ataskaitos apie prekybos moterimis ir vaikais pažabojimo priemones autorės, „Europoje prekybos žmonėmis aukomis kasmet tampa maždaug 100 tūkstančių moterų. Keli tūkstančiai merginų ir moterų bus prievarta seksualiai išnaudojamos per pasaulio futbolo čempionatą Vokietijoje birželio 9 - liepos 9 dienomis“. H. Breyer palaiko sumanymą, jog tarptautinė moterų solidarumo diena – gera proga atkreipti dėmesį į šią problemą. Pasak jos, „būtina atkreipti dėmesį į seksualiai išnaudoti parduodamų moterų likimą ir kančias. Sąžiningas žaidimas sporte – tai ir priverstinės prostitucijos atmetimas!“ A. Záborská mano, jog ši iniciatyva yra puiki proga visuotinai paskelbti apie pagarbą moterų orumui ir žmogaus teisėms, o kartu suteikti galimybę aptarti geriausius kovos prieš priverstinę prostituciją metodus. A. Záborská tikisi, kad tai tik kampanijos prieš priverstinę prostituciją pradžia. Pasak jos, šiai kampanijai reikia veiksmų ES ir jos šalių lygmenimis. Komiteto vadovės teigimu, seminaras siekia tapti „kovos prieš priverstinę prostituciją visoje ES pradžia“ ir atkreipti didesnį dėmesį į prekybą žmonėmis. A. Záborská taip pat pažymi, jog kovojant prieš prekybą žmonėmis ypač daug dėmesio reikėtų skirti prevencijai ir aukų apsaugai. Priverstinė prostitucija „pažeidžia žmogaus teises ir prieštarauja ES teisei“, pažymėjo C. Prets. Ji tikisi, kad seminaras padės geriau suvokti, jog prekyba žmonėmis yra „ne nacionalinė, o tarptautinė problema“, kurią reikia spręsti bendromis ES priemonėmis.

Prostitučių katalogai ir žurnalai guli gatvėse stiklinėse dėžėse, netoli stotelių. Centrinėse gatvėse, tarkim, Las-Vegas bulvare. Ten telefonai, adresai. Labai kuklūs leidinukai. Nespalvoti bukletai, ten nėra foto, tai ne "Penthauzas" ir ne "Sex-gidas". Tai paprastas filmavimas, pigus popierius, bet šių katalogų visur pilna. Gali pasiimti, užsisakyti, išsikviesti. Prostitutėms draudžiama skambinti į viešbučio numerį ir siūlyti sex-paslaugas. Skirtingai nuo bet kurio mūsų miestelio, kur užtenka tik koją įkelti, ir gauni 5-10 skambučių iškarto: ar nereikia mergaičių. Las-Vege, šiame išvirkimo centre, tokie dalykai neįmanomi. Tavęs netrukdys net jei pamiršai iškabinti lentelę "Netrukdyti". Ten privatus gyvenimas - ir niekas neturi teisės įsiveržti. Todėl nė viena iš prostitučių negali
skambinti ir siūlytis.