Išvertus iš graikų kalbos žodis "оrgао" reiškia "skleisti aistrą", kuriuo,galima sakyti, viskas ir pasakyta apie orgazmo prigimtį, ypač moterišką. Žvelgiant iš fiziologinės pusės, orgazmas (vaginalinis) – tai periodiškas gimdos raumenų susitraukimas, kuriuo metu intensyviai juntamas malonumas. Be to, orgazmo metu pagilėja kvėpavimas, padažnėja pulsas, oda ir lūpos „nusidažo" rožiniu atspalviu. Krūtys tampa stangresnės, o speneliai – sukietėja. Orgazmo pojūčiai – tai aukščiausias pasitenkinimo laipsnis, jausmų kuliminacija. Todėl seksologijos vadovėliuose galima aptikti jam įvairių palyginimų. Pavyzdžiui, „skrydis", „saulės smūgis" ir net „mažąja mirtimi", nes kai kurios moterys tuo momentu praranda sąmonę. Per gyvenimą vyras orgazmu išlieja vidutiniškai 15 litrų spermos. Tuo tarpu moters organizme įvyksta ovuliacija, kai maždaug tampa gyvybingos 500 kiaušialąsčių iš vieno milijono. Jei per savo gyvenimą vyras atlieka 5000 lytinių aktų, tai jis vidutiniškai gali patirti 12 valandų orgazmo, o moteris per tą patį sueities skaičių - 100 valandų. Kadangi moterų orgazmai yra ilgesni. Įdomiausia tai, kad moteriai šis pojūtis (orgazmas) nėra prigimtinis! Gyvūnų patelės santykiavimo metu nepatiria orgazmo, tačiau savotiškai nusiramina, nes patenkina giminės pratęsimo instinktą. Tuo tarpu patinus gamta apdovanojo „privalomu" orgazmu, kuri baigiasi ejakuliacija.
