Jei sunkios jūsų dienos...

Woman showing signs of abdominal pain, curled up and holding stomach, representing discomfort or illness.

Daugelis moterų prieš menstruacijas jaučia kokius nors simptomus - pabrinksta krūtys, pučia pilvą, vargina galvos, sąnarių, raumenų skausmai, iškyla spuogų, pasikeičia apetitas - norisi kokio nors specifinio maisto (sūraus, aštraus ar atvirkščiai - saldaus), greičiau pavargsta, kinta nuotaika. Visi šie simptomai vadinami premenstruaciniu sindromu. Tačiau nedidelę dalį moterų (3-8 proc.) labiausiai vargina nuotaikos sutrikimai - padidėjęs dirglumas, irzlumas, įtampa, liūdnumas, sunku sukoncentruoti dėmesį. Joms šie simptomai būna tokie stiprūs, jog trukdo įprastiniam gyvenimui ir santykiams su aplinkiniais. Tai sunkiausia premenstruacinio sindromo pasireiškimo forma - premenstruacinis disforinis sutrikimas. Aiškinantis šių ligų priežastis buvo atlikta įvairių tyrimų, tačiau diagnozuoti kokių nors hormoninės pusiausvyros sutrikimų nepavykdavo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, jog nuo premenstruacinio sindromo ir premenstruacinio disforinio sutrikimo dažniausiai kenčia sveikos moterys, kurių centrinėje nervų sistemoje biologiškai veiklią medžiagą - serotoniną - gaminanti sistema yra jautresnė fiziologiniams kiaušidžių hormonų svyravimams. O nuo serotonino kiekio priklauso mūsų nuotaika. Lengvesniais premenstruacinio sindromo atvejais gali pakakti nemedikamentinių gydymo priemonių - mankštos, sureguliuoti mitybą. Nuo šių negalavimų kenčiančioms moterims nerekomenduojama vartoti alkoholio, kofeino turinčių gėrimų ir maisto (kavos, arbatos, kokakolos, šokolado).

Kaip išvengti menstruacijų sutrikimų

Close-up of white sanitary pads on a soft pastel pink surface, ideal for feminine hygiene themes.

Gamtos taip sutvarkyta, kad moters organizme kas 28 dienas, vadinamąjį mėnulio mėnesį, vyksta cikliniai pokyčiai: kinta gimdos gleivinė, kiaušidėse bręsta moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė ir, jei ji neapvaisinama, pasišalina kartu su atsiskyrusia gimdos gleivine eilinių menstruacijų metu. Tačiau tik labai nedaugelio moterų menstruacijų ciklas - 28 dienos. Paprastai jo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Menstruacijų ciklo reguliavime dalyvauja visa grupė hormonų. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir įvairiems išorės bei vidiniams faktoriams, tokiems kaip stresas, didelis fizinis krūvis, kelionės, nuovargis, įvairios ginekologinės ligos bei bendri organizmo veiklos sutrikimai (skydliaukės veiklos sutrikimai, nutukimas ar svorio netekimas ir t.t.). Norint suprasti, kodėl kai kada mūsų "moteriškasis laikrodis" sugenda, reikia nors truputį išmanyti, kaip jis veikia. Menstruacijų ciklą formuoja du pagrindiniai hormonai, kurie gaminami smegenyse esančioje "cheminėje hormonų laboratorijoje" – posmegeninėje liaukoje. Tai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), skatinantis moteriškų lytinių ląstelių brendimą, bei liuteinizuojantis hormonas (LH), kuris padeda subrendusiam kiaušinėliui išeiti iš folikulo (t.y. vykti ovuliacijai).