Esu priklausoma nuo to, kaip mano vaikinas masturbuojasi

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Esu tiesiog apsėsta to, kaip mano vaikinas masturbuojasi. Man tai labai patinka. Man patinka tai daryti kartu su juo, stebėti, kaip jis masturbuojasi, ir padėti jam tai daryti - 99 % atvejų. Kartais yra 1 % tikimybė, kad jau per daug masturbavausi ir nebenoriu to daryti, galbūt fiziškai prastai jaučiuosi arba man tiesiog reikia psichologinės pertraukos nuo pornografijos, kurią žiūrime. Tokiais atvejais kartais jis masturbuojasi vienas, o aš apie tai sužinau tik vėliau.

Ir man tai iš esmės priimtina, nes logiškai suprantu, kad jam visiškai normalu ir sveika kartais masturbuotis vienam. Tačiau kai jis taip daro, man apima liūdesys, ypač jei jis net nepaklausia, ar nenorėčiau prisijungti. Jaučiuosi taip, lyg būčiau kažką praleidusi, ir būtent tokiomis akimirkomis pradedu nepasitikėti savimi bei lyginti save su moterimis, į kurias jis žiūri masturbuodamasis.

Apie tai su juo kalbėjausi. Nenoriu, kad jis nustotų tai daryti ar keistų savo elgesį. Noriu pakeisti save - noriu visiškai ramiai priimti tai, kad jis masturbuojasi be manęs. Nenoriu jausti jokio nesaugumo ar liūdesio. Tai, kaip jis masturbuojasi, mane labai jaudina, ir nenoriu, kad mano reakcija sugadintų šį dalyką ar mūsų santykius. Tai geriausi santykiai, kokius kada nors turėjau, o mūsų seksualinis gyvenimas kartu su masturbacijos seansais yra tiesiog neįtikėtinai geras. Nėra jokios priežasties, kodėl turėčiau jaustis nesaugiai, tačiau vis tiek taip jaučiuosi.

Tam tikra prasme manau, kad šiek tiek pavydžiu, jog jis gali taip lengvai masturbuotis, o man, kaip moteriai, reikia gerokai daugiau pastangų, kad patirčiau orgazmą. Be to, būna dienų, kai apskritai negaliu patirti orgazmo dėl mėnesinių. Suprantu, kad kai kurios moterys mylisi per mėnesines, tačiau man tai labai skausminga, todėl to nenoriu.

Tiesiog ieškau patarimų. Ir taip, suprantu, kad keista, jog man taip laaaabai patinka, kai mano vaikinas masturbuojasi, todėl man labai svarbu tai įveikti. Galbūt tai emocinė priklausomybė nuo partnerio.

Laura

Kodėl liūdna, kai jis masturbuojasi be tavęs?

Atrodo, kad tau patinka ne tik pats seksualinis veiksmas, bet ir artumo, bendro malonumo bei išskirtinio ryšio jausmas, kurį patiriate kartu. Kai vaikinas masturbuojasi vienas, gali atrodyti, kad praleidai ypatingą akimirką arba kad jis pasirinko seksualinį malonumą be tavęs.

Tai nebūtinai reiškia, kad esi priklausoma nuo jo ar kad jūsų santykiuose kažkas negerai. Gali būti, kad bendri seksualiniai išgyvenimai tau tapo svarbiu būdu jaustis geidžiamai ir artimai susijusiai su juo. Todėl akimirka, kai jis pasirenka pabūti vienas, sukelia ne vien nusivylimą, bet ir nesaugumo jausmą.

Svarbu atskirti du dalykus: norą dalyvauti jo seksualiniame gyvenime ir įsitikinimą, kad turi dalyvauti kiekvieną kartą, kad jaustumeisi mylima.

Ar jo masturbacija be tavęs reiškia, kad tavęs nepakanka?

Ne. Žmogus gali mėgautis seksu su partneriu ir kartu norėti kartais masturbuotis vienas. Vienam tai būdas greitai atsipalaiduoti, kitam - privatumo akimirka, o dar kitam tiesiog įprastas asmeninis įprotis.

Tai, kad jis kartais nepaklausia, ar nori prisijungti, nebūtinai reiškia, kad nenori tavęs arba kad pornografijoje matomos moterys tau kuo nors pranašesnės. Jo savarankiškas seksualinis gyvenimas nėra tavo patrauklumo įvertinimas.

Kai pastebi, kad pradedi lyginti save su moterimis ekrane, pabandyk sau priminti: „Jo pasirinkimas masturbuotis vienam nėra įrodymas, kad esu nepakankama.“ Tikslas nėra uždrausti sau jausti pavydą, o išmokti nelaikyti jo jausmo faktu apie savo vertę.

Kaip išmokti priimti jo savarankiškumą?

Pirmiausia nebandyk savęs priversti visiškai nejausti liūdesio ar pavydo. Kuo labiau sau kartosi, kad neturėtum taip jaustis, tuo lengviau gali pradėti kaltinti save dėl natūralių emocijų.

Verčiau pabandyk kelis dalykus:

  • Įvardyk jausmą. Kai sužinai, kad jis masturbavosi vienas, pasakyk sau: „Dabar jaučiuosi palikta nuošalyje, bet tai nereiškia, kad mane atstūmė.“
  • Atskirk faktus nuo prielaidų. Faktas yra tas, kad jis masturbuojasi vienas. Mintis, kad jis renkasi kitas moteris vietoj tavęs, yra interpretacija, kuri nebūtinai atitinka tikrovę.
  • Sąmoningai leisk jam turėti privatumo. Primink sau, kad jums nereikia dalyvauti kiekvienoje vienas kito seksualinėje patirtyje, kad išliktumėte artimi.
  • Užsiimk savo malonumą teikiančia veikla. Puoselėk pomėgius, draugystes ir asmeninius tikslus, kurie nėra susiję su jūsų seksualiniu gyvenimu. Tai padeda stiprinti savarankiškumo ir vidinio saugumo jausmą.
  • Pastebėk pažangą. Jei pajunti pavydą, bet sugebi jo nepaversti ginču, draudimu ar savęs menkinimu, tai jau yra žingsnis į priekį.

Ar reikėtų prašyti, kad jis visada pakviestų tave prisijungti?

Galite apie tai pasikalbėti, tačiau verta pagalvoti, ar toks susitarimas iš tiesų padėtų tau tapti savarankiškesnei emociškai. Jei jis kiekvieną kartą privalėtų pakviesti tave, galėtum trumpam pasijusti saugiau, bet kartu pradėtum laukti kvietimo ir jo nebuvimą interpretuoti kaip atstūmimą.

Kita vertus, visiškai normalu pasakyti, kad tau patinka bendros seksualinės akimirkos ir kad kartais norėtum būti pakviesta. Galite rasti jums abiem tinkamą būdą tai išreikšti, tik svarbu, kad kvietimas netaptų pareiga, o atsisakymas ar savarankiškas jo pasirinkimas netaptų meilės išbandymu.

Kodėl tau gali kilti pavydas dėl skirtingo seksualinio atsako?

Tu pati pastebi, kad tavo kūnui kartais reikia daugiau laiko ir pastangų, kad patirtum orgazmą, o mėnesinės gali riboti tavo galimybes mėgautis seksualine veikla. Suprantama, kad gali atrodyti neteisinga, jog jam seksualinis pasitenkinimas prieinamas lengviau.

Tačiau jūsų kūnai veikia skirtingai, ir tai nėra varžybos. Tau nereikia pasiekti tokio pat seksualinio ritmo kaip jam ar būti pasirengusiai seksualinei veiklai visada, kai jis to nori. Tavo malonumas, komfortas ir fizinė savijauta yra tokie pat svarbūs.

Jei orgazmą dažnai pasiekti sunku, gali būti naudinga tyrinėti, kas tau padeda atsipalaiduoti, kokia stimuliacija tau maloni ir kokiomis sąlygomis jautiesi patogiausiai. Jei patiri skausmą, ypač jei jis stiprus ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ar tai gali būti emocinė priklausomybė?

Vien tai, kad labai mėgaujiesi vaikino masturbacija ir kartais liūdi, kai jis tai daro vienas, nereiškia, kad esi nuo jo emociškai priklausoma. Svarbiau įvertinti, kiek šie jausmai veikia tavo kasdienybę ir santykius.

Jei nuolat nerimauji dėl jo seksualinių pasirinkimų, negali nusiraminti be jo patvirtinimo, jautiesi bevertė, kai jis renkasi pabūti vienas, arba pradedi kontroliuoti jo elgesį, tuomet verta giliau pažvelgti į savo savivertę ir prisirišimo modelius. Jei savarankiškai tai sunku keisti, pokalbiai su psichologu gali padėti išmokti geriau reguliuoti emocijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

Kaip išsaugoti tai, kas jūsų santykiuose gera?

Rašai, kad jūsų santykiai yra geriausi, kokius esi turėjusi, ir kad jūsų seksualinis gyvenimas yra puikus. Tai svarbu. Tau nereikia atsisakyti mėgstamos bendros seksualinės veiklos ar bandyti sumažinti savo susidomėjimą vien todėl, kad kartais kyla pavydas.

Tiesiog pabandyk palikti daugiau vietos mintiai, kad jūsų artumas gali būti stiprus net tada, kai kiekvienas iš jūsų kartais mėgaujasi savo seksualumu atskirai. Tikslas nėra tapti žmogumi, kuriam niekada nekyla nesaugumo jausmas. Tikslas - išmokti, kad tas jausmas nevaldytų tavo elgesio ir neapibrėžtų tavo santykių.

Gali labai mėgautis vaikino seksualumu ir kartu gerbti jo nepriklausomybę. Tau nereikia tapti mažiau aistringai ar nustoti norėti bendrų akimirkų. Pakanka pamažu išmokti jaustis saugiai ir tada, kai jis pasirenka akimirką sau, o tu - sau.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 11

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą