Pirmieji intymūs santykiai gali kelti daugybę klausimų. Mergina gali jausti seksualinį smalsumą, norėti artumo su vaikinu, trokšti išbandyti naujus pojūčius, tačiau kartu nenorėti vaginalinių lytinių santykių. Vienoms svarbu palaukti tinkamo momento, kitoms – asmeniniai įsitikinimai, o dar kitoms tiesiog norisi pasirinkti tokį intymumo būdą, kuriam jos jaučiasi pasirengusios.
Tokioje situacijoje kartais svarstomas analinis seksas. Mergina gali norėti išsaugoti savo asmeninį nekaltybės supratimą, bet kartu patirti seksualinį artumą su vaikinu. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą svarbu žinoti ne tik tai, kuo analinis seksas skiriasi nuo vaginalinio, bet ir kokios rizikos su juo susijusios, kaip apsisaugoti ir kodėl nereikėtų skubėti vien dėl partnerio lūkesčių.
Svarbiausia prisiminti: mergina pati sprendžia, kokie intymūs santykiai jai priimtini. Ji neprivalo rinktis vaginalinio sekso, kad įrodytų savo meilę, ir neprivalo rinktis analinio sekso kaip alternatyvos, jeigu jo nenori. Artumas turi būti abipusis, savanoriškas ir saugus.
Ką iš tikrųjų reiškia nekaltybė?
Nekaltybė yra socialinė ir asmeninė sąvoka, o ne tiksliai mediciniškai apibrėžta žmogaus kūno būklė. Dažnai nekaltybe vadinama tai, kad žmogus dar nėra turėjęs vaginalinių lytinių santykių, tačiau skirtingi žmonės šią sąvoką supranta nevienodai.
Viena mergina gali manyti, kad nekaltybė prarandama tik per vaginalinį seksą, kita – kad bet kokia seksualinė patirtis yra svarbi jos sampratos dalis. Todėl nėra vieno universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems.
Mergystės plėvė taip pat nėra patikimas nekaltybės rodiklis. Jos forma, elastingumas ir išvaizda natūraliai skiriasi, o medicininė apžiūra negali patikimai nustatyti, ar mergina anksčiau turėjo lytinių santykių.
Jeigu mergina dar neturėjo vaginalinių lytinių santykių, ji gali taip ir apibūdinti savo patirtį. Tačiau svarbu suprasti, kad analinis seksas vis tiek yra seksualinė patirtis, todėl nereikėtų jo laikyti būdu visiškai išvengti pirmųjų intymių santykių patirties.
Galiausiai daug svarbiau už etiketę yra tai, kaip žmogus jaučiasi, kokias ribas sau nustato ir ar jo sprendimai atitinka asmenines vertybes.
Ar galima mylėtis analiniu būdu ir dar nebūti turėjus vaginalinių santykių?
Taip. Suaugusi mergina gali pasirinkti analinį seksą net jeigu anksčiau nėra turėjusi vaginalinių lytinių santykių. Tai skirtingos seksualinės veiklos formos.
Vis dėlto reikėtų atskirti du dalykus: tai, kaip žmogus pats apibrėžia savo nekaltybę, ir medicininę bei seksualinės sveikatos pusę. Analinis seksas nepašalina fakto, kad žmogus jau turėjo seksualinės patirties, o jo saugumas priklauso nuo pasiruošimo, apsaugos priemonių, abipusio sutikimo ir kitų aplinkybių.
Jeigu mergina analinį seksą svarsto vien todėl, kad bijo vaginalinių santykių, verta savęs paklausti, ar ji iš tiesų nori šios alternatyvos, ar tik ieško būdo patenkinti vaikino norus. Tai du labai skirtingi motyvai.
Jeigu mergina domisi analiniu seksu savo noru, gali atvirai kalbėtis su partneriu ir jaučiasi pasirengusi aptarti galimą riziką, ji gali savarankiškai priimti sprendimą. Tačiau jeigu ji jaučia baimę, spaudimą ar abejoja, visiškai priimtina palaukti.
Kodėl kai kurios merginos renkasi palaukti vaginalinių santykių?
Sprendimą atidėti vaginalinius santykius gali lemti įvairios priežastys. Vienos merginos nori pirmiausia geriau pažinti partnerį ir įsitikinti, kad santykiai yra patikimi. Kitos turi asmeninių ar religinių įsitikinimų, kurių nori laikytis. Dar kitoms reikia daugiau laiko susipažinti su savo seksualumu ir suprasti, kokios patirtys joms priimtinos.
Kartais pagrindinė priežastis yra nėštumo baimė. Vaginalinių santykių metu nėštumas gali įvykti, jeigu spermatozoidai patenka į makštį, todėl svarbu iš anksto aptarti kontracepciją. Analinis seksas pats savaime nėštumo nesukelia, tačiau nėštumas vis tiek gali būti įmanomas, jeigu sperma patenka ant makšties angos ar į ją.
Kai kurios merginos tiesiog nori judėti savo tempu. Tai normalu. Nėra nustatyto amžiaus ar santykių trukmės, po kurios žmogus privalėtų pradėti lytinį gyvenimą. Svarbiausia, kad sprendimas būtų savanoriškas, informuotas ir priimtas be spaudimo.
Ar analinis seksas yra saugesnė alternatyva vaginaliniam seksui?
Nėra teisinga teigti, kad analinis seksas visais atžvilgiais yra saugesnis. Jis nesukelia nėštumo, jei sperma nepatenka prie makšties angos, tačiau turi kitų sveikatos rizikų.
Išangės ir tiesiosios žarnos gleivinė yra jautri, lengviau pažeidžiama, o natūralaus sutepimo šioje srityje nepakanka. Dėl to gali atsirasti skausmas, smulkūs įtrūkimai ar kraujavimas. Taip pat analinio sekso metu galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV.
Riziką galima sumažinti naudojant prezervatyvą, pakankamą kiekį prezervatyvams tinkamo lubrikanto ir laikantis higienos. Su lateksiniais prezervatyvais reikėtų naudoti vandens arba silikono pagrindo lubrikantą, nes aliejiniai produktai gali pažeisti lateksą. Prezervatyvas sumažina daugelio infekcijų perdavimo riziką, tačiau neapsaugo nuo visų infekcijų visiškai.
Todėl sprendžiant, ar analinis seksas tinkamas, svarbu vertinti ne tik nėštumo tikimybę, bet ir bendrą seksualinę sveikatą.
Kaip pasiruošti pirmiesiems intymiems santykiams?
Jeigu mergina ir vaikinas nusprendžia išbandyti naują intymumo formą, pirmiausia reikėtų pasikalbėti apie lūkesčius ir ribas. Abu partneriai turi turėti galimybę pasakyti, kas jiems priimtina, ko jie nenori ir kas kelia nerimą.
Svarbu neskubėti ir nesitikėti, kad pirmoji patirtis būtinai turi atitikti kokį nors idealų scenarijų. Seksualinis artumas nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti, ir nėra pareigos pasiekti konkretų rezultatą.
Jeigu pasirenkamas analinis seksas, svarbu laikytis kelių pagrindinių saugumo principų:
- Naudoti prezervatyvą ir kiekvienam naujam lytiniam aktui pasirinkti naują.
- Naudoti pakankamai vandens arba silikono pagrindo lubrikanto, tinkamo naudojamam prezervatyvui.
- Neskubėti ir neignoruoti skausmo.
- Bet kuriuo metu sustoti, jeigu vienas iš partnerių nebenori tęsti.
- Prieš pereinant nuo analinio kontakto prie vaginalinio, pakeisti prezervatyvą ir nusiplauti rankas, kad žarnyno bakterijos nepatektų į makštį.
Šios priemonės padeda sumažinti sužeidimų ir infekcijų riziką.
Jeigu atsiranda stiprus skausmas ar kraujavimas, veiksmą reikia nutraukti. Jei simptomai nepraeina, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kaip pasikalbėti su vaikinu apie savo sprendimą?
Atviras pokalbis gali būti svarbesnis už bet kokį konkretų seksualinį veiksmą. Jeigu mergina dar nenori vaginalinių santykių, ji gali tai pasakyti tiesiai, nesijausdama kalta.
Pavyzdžiui, ji gali paaiškinti, kad vaikinas jai patinka ir ji nori artumo, tačiau dar nėra pasirengusi vaginaliniam seksui. Jeigu ją domina kitos intymumo formos, apie jas galima kalbėtis atskirai, neįsipareigojant išbandyti nieko konkretaus.
Svarbu stebėti ir partnerio reakciją. Pagarbus vaikinas priima merginos ribas, neįkalbinėja jos ir nesistengia sukelti kaltės jausmo. Jei jis grasina nutraukti santykius, pyksta dėl atsisakymo ar nuolat spaudžia, tai yra rimtas ženklas, kad santykiuose trūksta pagarbos.
Mergina neprivalo rinktis analinio sekso vien tam, kad vaikinas būtų patenkintas. Ji gali pasirinkti apsikabinimus, bučinius, glamonėjimąsi arba apskritai nuspręsti, kad kol kas nenori jokios seksualinės veiklos.
Ar pirmoji seksualinė patirtis turi būti ypatinga?
Pirmoji seksualinė patirtis kiekvienam žmogui skirtinga. Vieniems ji tampa maloniu ir artimu prisiminimu, kitiems gali kelti įvairių jausmų ar klausimų. Nėra vieno būdo, kuriuo ji turėtų vykti.
Svarbiausia, kad žmogus jaustųsi saugus, gerbiamas ir galėtų laisvai priimti sprendimus. Nereikia skubėti dėl draugų pasakojimų, visuomenės lūkesčių ar baimės atsilikti nuo kitų.
Taip pat nereikia įrodinėti savo vertės nekaltybe ar seksualine patirtimi. Žmogaus vertė nepriklauso nuo to, ar jis jau turėjo lytinių santykių.
Jeigu mergina nori palaukti, tai yra visiškai normalu. Jeigu ji suaugusi, jaučiasi pasirengusi ir pati nori tyrinėti seksualumą, ji taip pat turi teisę į tokį sprendimą, kartu atsakingai įvertindama riziką.
Ką svarbiausia prisiminti?
Mergina gali pasirinkti analinį seksą dar neturėjusi vaginalinių lytinių santykių, tačiau tai nereiškia, kad ši patirtis neturi seksualinės ar sveikatos rizikos. Nekaltybė nėra medicininė diagnozė, o jos reikšmę žmogus gali suprasti skirtingai.
Svarbiausia ne ieškoti būdo, kaip techniškai išsaugoti nekaltybę, o nuspręsti, kokios patirties mergina pati nori. Jei ji pasirenka analinį seksą, būtina naudoti prezervatyvą, pakankamai lubrikanto, gerbti savo kūno signalus ir sustoti pajutus skausmą. Jei ji dar nėra pasirengusi jokiai seksualinei veiklai, jos sprendimas palaukti yra toks pat vertingas.
Tikras intymumas prasideda nuo pasitikėjimo, atviro bendravimo ir abipusės pagarbos. Nereikia niekam įrodinėti, kad esi pasirengusi seksui, ir nereikia daryti nieko, ko iš tikrųjų nenori.
Įvertinkite straipsnį