Man 17 metų, esu vaikinas ir mokausi vidurinėje mokykloje. Vienoje iš mano pamokų yra kitas 17-metis vaikinas, kuris nuolat prie kitų kabinėjasi ir mėgsta juos grabinėti.
Jis dažnai visiems vaikinams sako: „Šiandien atrodai tikrai mielai, [vardas]“, tačiau man dar sako ir tokius dalykus kaip: „Pasiilgau [mano vardo] storo užpakaliuko“, o tada ima grabinėti mano lytinius organus ir užpakalį.
Jis taip pat mėgsta man pliaukštelėti per užpakalį arba bando tai padaryti. Aš jam visada sakau, kad liautųsi, bet jam atrodo, kad tai juokinga ar kažkas panašaus.
Jis taip pat mėgsta su manimi kalbėtis apie savo seksualinius nuotykius su merginomis vakarėliuose, ir tai daro labai netinkamai. Todėl nemanau, kad jis homoseksualus, nors net jei visa tai tik pokštai ar žaidimas, man tai nepatinka.
Nenoriu apie jį pranešti ar daryti ko nors, kas galėtų jam sugadinti gyvenimą, nes tai būtų žiauru. Tačiau būčiau dėkingas už patarimus, kaip priversti jį liautis.
Autoriaus vardas neskelbiamas
Atsakymas iš psichologo pozicijos
Pirmiausia noriu pabrėžti vieną svarbų dalyką: tu turi teisę nenorėti, kad kitas žmogus tave liestų, ir neprivalai taikstytis su tokiu elgesiu vien todėl, kad jis vadina tai juokais.
Tu jau ne kartą jam pasakei, kad liautųsi. Jis vis tiek tęsia. Tai reiškia, kad problema nėra ta, jog nepakankamai aiškiai parodei savo nepasitenkinimą. Jis žino, kad tau tai nepatinka, tačiau nepaiso tavo ribų.
1. Tai nėra nekaltas pokštas, jeigu tu nenori, kad taip elgtųsi
Kai kurie paaugliai mėgsta erzinti draugus, pliaukštelėti jiems per užpakalį ar laidyti seksualines užuominas, nes mano, kad tai juokinga. Tačiau tai, kad vienam žmogui toks elgesys atrodo linksmas, nereiškia, kad kitas privalo jį toleruoti.
Ypač svarbu tai, kad jis liečia tavo lytinius organus ir užpakalį, nors tu prieštarauji. Tai yra nepageidaujamas seksualinis lietimas, o mokyklos aplinkoje toks elgesys gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu.
Tau nereikia įrodyti, kad jis turėjo seksualinių ketinimų, kad galėtum pasakyti „ne“. Tavo kūno ribos galioja nepriklausomai nuo jo motyvų.
2. Kaip pasakyti jam, kad liautųsi?
Kadangi jau bandei sakyti „stop“, gali padėti trumpas, aiškus ir rimtas pokalbis, kai šalia nėra didelės draugų kompanijos, iš kurios jis galėtų tikėtis juoko ar palaikymo.
Pavyzdžiui, gali pasakyti:
„Noriu, kad suprastum vieną dalyką. Man nepatinka, kai mane grabinėji, pliaukšteli per užpakalį ar kalbi apie mano kūną tokiu būdu. Aš nejuokauju ir nenoriu, kad tai kartotum. Jei dar kartą taip padarysi, kreipsiuosi pagalbos.“
Nereikia ilgai aiškinti ar teisintis. Tai nėra derybos, kuriose privalai įtikinti jį, kad tavo nepatogumas pagrįstas.
Jeigu jis atsakys „atsipalaiduok, čia tik juokai“, gali ramiai pasakyti:
„Tau galbūt juokinga, bet man ne. Aš jau sakiau, kad liautumeisi. Gerbk tai.“
Jeigu jis bandys viską paversti dar vienu pokštu, nesivelk į ginčą. Pakartok savo ribą ir pasitrauk, jei gali.
3. Ar tai reiškia, kad jis homoseksualus?
Nebūtinai. Iš tokio elgesio negalima patikimai nustatyti jo seksualinės orientacijos.
Jis gali mėginti provokuoti, siekti kitų dėmesio, demonstruoti savo drąsą prieš draugus arba tiesiog nesuprasti ar negerbti kitų asmeninių ribų. Tačiau tikroji jo motyvacija nėra svarbiausia.
Net jeigu jis būtų homoseksualus, biseksualus ar heteroseksualus, tai nepateisintų nepageidaujamo lietimo. Lygiai taip pat jo pasakojimai apie seksualinius santykius su merginomis neįrodo, kad jis negalėtų jausti potraukio vaikinams.
Tau nereikia išsiaiškinti jo seksualinės orientacijos, kad galėtum pareikalauti, jog jis nustotų tave liesti.
4. Ar pranešimas apie jo elgesį tikrai būtų žiaurus?
Suprantu, kodėl nenori jam sukelti problemų. Galbūt nenori būti laikomas žmogumi, kuris „skundžia“, arba bijai, kad dėl tavo veiksmų jis patirs rimtų pasekmių.
Tačiau svarbu atskirti kerštą nuo pagalbos prašymo.
Pranešti mokytojui, klasės auklėtojui, mokyklos psichologui ar kitam patikimam suaugusiajam nėra tas pats, kas mėginti jam sugadinti gyvenimą. Tai gali būti būdas užtikrinti, kad mokykloje galėtum saugiai mokytis ir kad jis suprastų, jog toks elgesys nėra priimtinas.
Tu neprivalai iš karto pateikti oficialaus skundo. Gali pradėti nuo privataus pokalbio su žmogumi, kuriuo pasitiki, ir pasiteirauti, kokių veiksmų būtų galima imtis.
Jeigu jis ir toliau tave lies po to, kai aiškiai paprašei liautis, arba jeigu jautiesi nesaugiai, kreiptis pagalbos būtų visiškai pagrįsta. Jei bijai, kad dėl to jis kerštaus, paprašyk suaugusiojo padėti suplanuoti, kaip apsisaugoti.
5. Ką dar gali padaryti praktiškai?
- Stenkis nebūti su juo vienas, jei pastebi, kad tuomet jis drąsiau peržengia tavo ribas.
- Jei įmanoma, atsisėsk kitoje vietoje arba būk šalia bendraklasių, kuriais pasitiki.
- Užsirašyk pasikartojančius incidentus: kada tai įvyko, ką jis padarė ir ar kas nors tai matė. Tai gali padėti, jei vėliau nuspręsi prašyti pagalbos.
- Jeigu jis vėl tave palies, aiškiai pasakyk „Neliesk manęs“ ir pasitrauk. Jei jis tavęs nepaleidžia, užstoja kelią ar grasina, iškart kreipkis į netoliese esantį suaugusįjį.
- Neleisk, kad draugų reakcija nulemtų tavo sprendimą. Net jei kiti juokiasi, tu neprivalai apsimesti, kad tau viskas gerai.
Svarbiausia, kad tau nereikia atsakyti jam agresija ar mėginti jo pažeminti. Tvirtai išreikštos ribos ir pagalbos prašymas yra visiškai tinkami būdai spręsti šią situaciją.
6. Tu nesi atsakingas už visas jo elgesio pasekmes
Noriu atkreipti dėmesį į tavo žodžius, kad nenori daryti nieko, kas galėtų jam „sugadinti gyvenimą“. Tai rodo, kad galvoji apie kito žmogaus jausmus net ir tada, kai pats patiri nemalonią situaciją. Tai suprantama ir empatiška.
Tačiau empatija kitam žmogui neturėtų reikšti, kad privalai aukoti savo saugumą ir komfortą.
Jeigu jis patiria pasekmių dėl to, kad nuolat liečia kitus žmones be jų sutikimo, tai nėra tas pats, kas tu sąmoningai bandytum jam pakenkti. Tu esi atsakingas už tai, kaip pats elgiesi, bet nesi atsakingas už tai, kad jis pasirinktų ignoruoti aiškiai išreikštas ribas.
Tu gali norėti, kad jis pasikeistų, ir kartu neleisti jam taip elgtis su tavimi.
Galiausiai, jeigu jis yra tavo bendraklasis ir su juo tenka susitikti kasdien, tau nereikia visko spręsti vienam. Pasikalbėti su patikimu suaugusiuoju nėra silpnumo ženklas. Tai būdas pasirūpinti savimi.
Tu jau aiškiai parodei, kad tau toks elgesys nepatinka. Dabar jo pareiga yra tai gerbti.
Įvertinkite straipsnį