Man niekada nekilo mintis, kad norėčiau didesnių krūtų

Teksto dydis:

Kai augau, mano mama turėjo tikrai mažą krūtinę ir visada apie tai juokaudavo – žinoma, gerąja prasme. Todėl man niekada nekilo mintis, kad norėčiau didesnių krūtų. Manau, paauglystėje buvau susižavėjusi lieknomis manekenėmis, tad didelę krūtinę turinčių merginų mano grožio idealuose vis tiek nebuvo daug.

Dabar man 25-eri ir norėčiau netolimoje ateityje susilaukti vaikų. Vis dėlto bijau, kad po nėštumo ir gimdymo prarasiu net ir tą nedidelę krūtinę, kurią turiu. Man patinka mano krūtys tokios, kokios yra dabar, nes jos iš tiesų prisideda prie mano moteriškumo pojūčio.

Nuomonė iš seksologo pozicijos

Šiame pasakojime svarbu tai, kad krūtys moteriai yra ne tik fizinė kūno dalis, bet ir jos moteriškumo bei seksualinio tapatumo pojūčio dalis. Todėl baimė, kad po nėštumo jos pasikeis, yra suprantama. Net jei krūtys nedidelės, tai nereiškia, kad jos moteriai mažiau svarbios ar kad ji neturėtų teisės norėti išsaugoti dabartinę jų išvaizdą.

Vis dėlto moteriškumas nėra nustatomas pagal krūtų dydį ar formą. Nėštumas ir motinystė taip pat neatima moters seksualumo ar patrauklumo. Svarbu leisti sau norėti vaikų ir kartu turėti estetinių lūkesčių savo kūnui. Šie dalykai vienas kitam neprieštarauja.

Nuomonė iš psichologo pozicijos

Įdomu, kad moters požiūrį į savo kūną iš dalies formavo mamos pavyzdys. Jei vaikystėje mama savo mažą krūtinę priėmė natūraliai ir apie ją juokavo be gėdos, dukrai galėjo susiformuoti įspūdis, kad mažos krūtys yra visiškai įprasta ir nieko taisyti nereikalaujanti kūno ypatybė.

Dabar atsirado naujas nerimas – ne dėl to, kokia krūtinė yra šiandien, o dėl to, kokia ji gali tapti ateityje. Tai gali būti susiję su noru išsaugoti kūno dalį, su kuria moteris jaučiasi gerai ir kuri tapo jos savęs suvokimo dalimi.

Verta prisiminti, kad nėštumo metu kūnas natūraliai keičiasi, tačiau dar neįvykę pokyčiai neturėtų užgožti dabartinio džiaugsmo savo kūnu. Nėra būtina iš anksto nusiteikti blogiausiam scenarijui. Galima priimti tai, kad kūnas gali pasikeisti, ir kartu tikėtis, kad pokyčiai nebus tokie, kokių labiausiai bijoma.

Nuomonė iš gydytojo pozicijos

Nėštumo metu krūtys dažnai padidėja dėl hormoninių pokyčių, padidėjusio liaukinio audinio ir pasiruošimo žindymui. Po gimdymo, o ypač baigus žindyti, jų dydis ir forma gali pasikeisti. Tačiau pokyčiai labai individualūs: kai kurių moterų krūtys grįžta beveik į ankstesnę būklę, kitų lieka mažesnės, didesnės ar pasikeičia jų stangrumas.

Svarbu žinoti, kad nėra taisyklės, jog po nėštumo mažos krūtys būtinai sumažės ar praras savo formą. Pokyčius lemia genetika, odos elastingumas, svorio svyravimai, amžius ir kiti individualūs veiksniai. Vien žindymas nėra vienintelė ar pagrindinė krūtų formos pokyčių priežastis – reikšmės turi ir pats nėštumas bei kūno pokyčiai.

Taip pat nėra patikimo būdo garantuoti, kad krūtys po nėštumo išliks visiškai tokios pačios. Kremai, masažai ar specialūs pratimai negali užkirsti kelio natūraliems liaukinio ir riebalinio audinio pokyčiams. Krūtinės raumenų treniravimas gali pagerinti laikyseną ir raumenų tonusą, tačiau nekeičia pačių krūtų audinio.

Svarbiausia – dėl baimės prarasti dabartinę krūtinės formą neatidėlioti ar atsisakyti norimo nėštumo. Galima rūpintis savo kūnu, palaikyti stabilų svorį, pasirinkti patogią ir tinkamai prilaikančią liemenėlę, tačiau leisti sau suprasti, kad nėštumas yra natūralus gyvenimo etapas, kurio metu kūnas gali pasikeisti.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 7

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą