
Iki 1990 metų: sovietinis laikotarpis – slaptumas, baudžiamoji atsakomybė ir medicinizavimas
Sovietų Sąjungos laikotarpiu vyrų homoseksualūs santykiai Lietuvoje buvo kriminalizuoti. Sovietinės Lietuvos baudžiamajame kodekse galiojo 122 straipsnis, numatęs baudžiamąją atsakomybę už vyrų lytinius santykius. Ši norma buvo paveldėta iš sovietinės teisinės sistemos ir turėjo gilias represinės politikos šaknis.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas nebuvo skirtas vien prievartai ar nepilnamečių išnaudojimui. Jis apėmė ir savanoriškus suaugusių vyrų santykius. Todėl homoseksualūs vyrai galėjo būti persekiojami vien dėl savo asmeninio gyvenimo.
Apie homoseksualumą viešojoje erdvėje buvo kalbama retai, o kai ši tema pasirodydavo, ji dažnai būdavo pristatoma kaip nusikaltimas, liga ar moralinis nukrypimas. Dėl to daugelis žmonių slėpė savo seksualinę orientaciją nuo šeimos, kolegų ir valstybės institucijų.
Tačiau LGBTQ+ žmonės egzistavo ir sovietmečiu. Jie ieškojo galimybių susitikti, bendrauti ir užmegzti ryšius. LRT publikuotuose pasakojimuose apie to laikotarpio gyvenimą minima, kad žmonės rinkdavosi parkuose, pirtyse, kavinėse ir privačiuose butuose. Tokios vietos padėdavo atrasti kitus žmones, nors atviras bendruomeninis gyvenimas buvo labai ribotas.
Apie lesbietes, biseksualius ir translyčius žmones iš to laikotarpio išliko mažiau viešai prieinamos informacijos. Todėl istorinį pasakojimą apie sovietmetį daugiausia sudaro homoseksualių vyrų patirtys ir bendras represinės sistemos kontekstas.
1990 metai: nepriklausomybės atkūrimas, bet ne iš karto panaikintas persekiojimas
1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Tai atvėrė galimybes keisti sovietinę teisės sistemą, tačiau homoseksualių vyrų santykius kriminalizavusi norma iš karto neišnyko.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais LGBTQ+ žmonės vis dar gyveno visuomenėje, kurioje homoseksualumas buvo mažai suprantamas ir dažnai siejamas su neigiamais stereotipais. Teisinės permainos vyko lėčiau nei politinė valstybės transformacija.
1993 metai: homoseksualių santykių dekriminalizavimas
1993 m. Lietuva panaikino baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus suaugusių vyrų lytinius santykius. Tai buvo vienas svarbiausių lūžių Lietuvos LGBTQ+ istorijoje.
Pagal LGL istorinę medžiagą, atitinkamas Baudžiamojo kodekso pakeitimas priimtas 1993 m. liepos 2 d. Lietuva šį žingsnį žengė vėliau nei kitos dvi Baltijos valstybės: Estija homoseksualius santykius dekriminalizavo 1991 m., Latvija – 1992 m.
Šis pokytis reiškė, kad suaugę vyrai nebegalėjo būti baudžiami vien už savanoriškus tos pačios lyties santykius. Vis dėlto dekriminalizavimas dar nereiškė visuomenės priėmimo, lygių teisių ar apsaugos nuo diskriminacijos.
Tuo metu atsirado daugiau galimybių viešai kalbėti apie homoseksualumą, kurtis bendruomeninėms iniciatyvoms ir organizacijoms.
1993–1994 metai: pirmieji bendruomenės susibūrimai ir leidiniai
Po dekriminalizavimo pradėjo kurtis pirmosios atviresnės LGBTQ+ žmonių susitikimų vietos. Viena svarbiausių iniciatyvų buvo Vilniuje veikusio klubo „Amsterdamas“ veikla.
1993 m. pradėjo vykti pirmieji socialiniai renginiai klube, o 1994 m. pasirodė leidinys „Amsterdamas“. Jis tapo viena iš priemonių, leidusių bendruomenei dalytis informacija ir kurti tarpusavio ryšius.
1994 m. Palangoje surengta Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA) Rytų Europos konferencija. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio konferencija posovietinėje erdvėje. Jos surengimas Lietuvoje rodė, kad šalis tampa svarbia regioninio LGBTQ+ teisių judėjimo susitikimų vieta.
1995 metai: įkurta Lietuvos gėjų lyga ir pirmieji vieši atsiskleidimai
1995 m. įkurta Lietuvos gėjų lyga (LGL) – organizacija, tapusi viena svarbiausių LGBTQ+ teisių gynimo institucijų Lietuvoje.
Tais pačiais metais viešumoje pasirodė pirmieji ryškesni homoseksualių žmonių atsiskleidimo pasakojimai. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie savo santykius viešai prabilo Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas, vieni iš LGL steigėjų.
Tais pačiais metais viešai apie save prabilo ir pirmoji žinoma Lietuvos lesbiečių pora. Tai buvo reikšmingas įvykis, nes iki tol homoseksualūs žmonės dažniausiai buvo matomi tik per stereotipus, o ne kaip konkretūs asmenys, turintys santykius, šeimas ir kasdienį gyvenimą.
1995 m. taip pat pradėjo veikti „Amsterdamas“ – pirmasis homoseksualiems žmonėms skirtas centras. Internete pradėjo formuotis bendravimo erdvės, tarp jų IRC kanalas „#gays“, iš kurio išaugo ir vėlesnės internetinės bendruomenės iniciatyvos.
1996 metai: homoseksualumas nebelaikomas liga medicininėje klasifikacijoje
1996 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo taikyti tarptautinę ligų klasifikaciją, kurioje homoseksualumas nebebuvo priskiriamas ligoms.
Tai buvo svarbus pokytis medicinos ir visuomenės požiūrio istorijoje. Tačiau net ir pasikeitus medicininiam klasifikavimui, visuomenėje dar ilgai išliko nuomonė, kad homoseksualumas yra sutrikimas ar patologija.
Teisinis homoseksualių santykių dekriminalizavimas ir medicininis homoseksualumo nepriskyrimas ligoms buvo du skirtingi, bet vienas kitą papildę pokyčiai.
2003 metai: įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos
2003 m. priimtas naujasis Baudžiamasis kodeksas, kuriame seksualinė orientacija buvo įtraukta į teisinį reguliavimą, susijusį su diskriminacija.
Tais pačiais metais įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas uždraudė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant darbą, švietimą ir paslaugų prieinamumą.
Tai buvo svarbus žingsnis nuo paprasto homoseksualių santykių toleravimo prie aiškesnės teisinės apsaugos. Vis dėlto įstatymo egzistavimas dar nereiškė, kad diskriminacijos atvejų neliko arba kad visi nukentėję žmonės drįso apie juos pranešti.
2004 metai: Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą
2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Narystė reiškė, kad šalis turėjo įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su vienodu požiūriu ir diskriminacijos draudimu.
Seksualinė orientacija tapo vienu iš pagrindų, dėl kurių draudžiama diskriminuoti darbo santykiuose. Vėliau apsauga buvo taikoma ir kitoms sritims.
Tačiau ES teisė nereikalavo, kad visos valstybės narės vienodai reguliuotų tos pačios lyties asmenų santuoką. Todėl Lietuvos narystė ES savaime nesuteikė tos pačios lyties poroms teisės susituokti.
2005 metai: seksualinė orientacija įtraukta į Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos sritį
2005 m. seksualinės orientacijos pagrindu patiriamos diskriminacijos klausimai buvo įtraukti į Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos veiklos sritį.
Tai sudarė galimybę žmonėms kreiptis į valstybės instituciją dėl diskriminacijos ir ieškoti teisinės apsaugos. Vis dėlto LGBTQ+ organizacijos atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių vis dar vengė skųstis dėl baimės būti atskleistiems, patirti papildomą atstūmimą ar nesulaukti tinkamo institucijų atsako.
2007 metai: pirmasis „Vaivorykštės dienų“ festivalis ir tarptautinis dėmesys
2007 m. Lietuvoje surengtas pirmasis „Vaivorykštės dienų“ LGBTQ+ kultūros festivalis. Jo tikslas buvo didinti visuomenės informuotumą, kalbėti apie diskriminaciją ir suteikti bendruomenei daugiau galimybių viešai dalyvauti kultūriniame gyvenime.
Tais pačiais metais Vilniuje vyko pirmoji ILGA-Europe konferencija Lietuvoje. Tai sustiprino Lietuvos LGBTQ+ organizacijų ryšius su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis.
2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje „L. prieš Lietuvą“. Teismas konstatavo, kad dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo translyčiam asmeniui kilo problemų įgyvendinant teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Šis sprendimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos translyčių asmenų teisių istorijos atskaitos taškų.
2009 metai: nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos
2009 m. Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriose atsirado nuostatos, nukreiptos prieš informaciją apie homoseksualius, biseksualius ar kitokius santykius.
Šios nuostatos sukėlė daug diskusijų. LGBTQ+ organizacijos ir tarptautinės žmogaus teisių institucijos kritikavo jas dėl galimybės riboti informaciją apie tos pačios lyties santykius ir LGBTQ+ žmonių gyvenimą.
2010 m. įsigaliojęs reguliavimas tapo ilgalaikio ginčo objektu. Kritikai teigė, kad tokios nuostatos gali skatinti cenzūrą ir trukdyti vaikams gauti objektyvią informaciją apie visuomenės įvairovę.
2010 metai: pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje
2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvoje „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“.
Renginio organizavimas buvo sudėtingas. Vyko ginčai dėl eitynių vietos, leidimų ir saugumo. Eitynių dalyviai susidūrė su dideliu kontrprotestuotojų skaičiumi, o policija turėjo užtikrinti jų saugumą.
Šis renginys tapo istoriniu, nes LGBTQ+ žmonės pirmą kartą Lietuvoje tokio masto renginyje viešai išėjo į gatves reikalaudami lygių teisių.
Eitynės taip pat parodė, kad teisė rengti taikius susirinkimus turi būti ginama teisinėmis priemonėmis, kai savivaldybės ar kitos institucijos bando riboti jų organizavimą.
2011 metai: Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie šeimą
2011 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė šeimos samprata nėra apribota vien santuoka. Šeimos santykiai gali būti grindžiami ir kitais ryšiais, jeigu jie atitinka šeimos santykių turinį.
Šis išaiškinimas vėliau tapo svarbus diskusijose dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo. Tačiau jis dar nesuteikė konkrečios registruotos partnerystės procedūros.
2013 metai: „Baltic Pride“ Gedimino prospekte ir pirmieji ginčai dėl knygų
2013 m. „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko Gedimino prospektu. Prieš tai organizatoriams teko teisme ginti teisę pasirinkti centrinę miesto gatvę.
Tais pačiais metais kilo ginčas dėl Neringos Dangvydės knygos vaikams „Gintarinė širdis“. Knygoje buvo pasakojimų apie įvairias visuomenės grupes, taip pat ir tos pačios lyties asmenų santykius.
Lietuvos institucijų sprendimai dėl knygos platinimo sukėlė tarptautinę kritiką ir vėliau tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtos bylos dalimi.
2014–2016 metai: eitynės, viešumas ir teisiniai ginčai
2014 m. LGBTQ+ teisių klausimai toliau buvo keliami viešose diskusijose, žiniasklaidoje ir tarptautinėse žmogaus teisių institucijose.
2016 m. Vilniuje įvyko trečiosios „Baltic Pride“ eitynės. Jose dalyvavo apie 3 000 žmonių. Eitynės vyko centrinėje miesto dalyje, o renginys parodė, kad LGBTQ+ bendruomenės viešas matomumas Lietuvoje auga.
Tais pačiais metais Seime buvo svarstomi pasiūlymai, susiję su šeimos sampratos apibrėžimu ir galimu jos susiejimu tik su santuoka. Tai buvo dalis platesnių politinių diskusijų dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo.
2017 metai: translyčių asmenų dokumentų keitimas be operacijos
2017 m. Lietuvos teismai priėmė reikšmingus sprendimus dėl translyčių asmenų teisės pasikeisti asmens dokumentuose nurodytą lytį be privalomos lyties keitimo operacijos.
Iki tol teisinis reguliavimas buvo neaiškus, o tinkamos administracinės procedūros trūko. Teismai pradėjo spręsti individualias bylas ir leido keisti dokumentus remdamiesi konkrečių asmenų situacija.
Šie sprendimai buvo svarbūs, nes parodė, kad teisinis lyties pripažinimas negali būti automatiškai siejamas tik su negrįžtamomis chirurginėmis procedūromis.
Tačiau vieningos ir aiškios administracinės procedūros Lietuvoje vis dar nebuvo.
2019 metai: byla „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“
2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“.
Byla kilo po to, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbta tos pačios lyties poros nuotrauka, o po ja pasirodė grasinančių ir neapykantą kurstančių komentarų. Lietuvos teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teises, nes institucijos tinkamai neištyrė homofobinio pobūdžio neapykantos komentarų. Sprendimas tapo svarbiu precedentu kovojant su neapykantos kalba ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.
Tais pačiais metais Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse dalyvavo apie 10 000 žmonių. Tai buvo vienas didžiausių LGBTQ+ bendruomenės renginių Lietuvoje iki tol.
2020 metai: „Vilnius Pride“ ir politinis LGBTQ+ teisių klausimų matomumas
2020 m. Vilniuje surengtas LGBTQ+ solidarumo žygis „Vilnius Pride“. Tai buvo reikšminga, nes bendruomenės renginiai vyko ne tik pagal „Baltic Pride“ ciklą.
Tais pačiais metais į Seimą išrinktos politinės jėgos, kurių programose buvo numatyti kai kurie LGBTQ+ teisių klausimai. Tačiau politinis palaikymas dar nereiškė, kad bus priimti visi siūlyti teisės aktai.
Tos pačios lyties porų partnerystė ir translyčių asmenų teisinis pripažinimas liko vienais svarbiausių neišspręstų klausimų.
2021 metai: pirmosios „Kaunas Pride“ eitynės ir nesėkmingas partnerystės projektas
2021 m. Kaune įvyko pirmosios LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Į renginį susirinko apie 2 000 dalyvių. Eitynes lydėjo didelis policijos pareigūnų skaičius, o miesto gatvėse buvo įrengtos apsaugos priemonės.
Tais pačiais metais Seime buvo svarstomas partnerystės įstatymo projektas, kuris būtų suteikęs galimybę teisiškai pripažinti ir tos pačios lyties porų santykius. 2021 m. gegužės 25 d. projektas po pirmojo svarstymo nesulaukė pakankamai balsų, kad galėtų judėti toliau.
Tai buvo reikšmingas politinis pralaimėjimas LGBTQ+ organizacijoms, kurios siekė sukurti aiškų teisinį pagrindą porų santykiams.
2022 metai: civilinės sąjungos projektas
2022 m. Seimui pateiktas civilinės sąjungos įstatymo projektas. Jis buvo skirtas teisiniam nesusituokusių porų santykių pripažinimui ir apsaugai.
Projektas sulaukė daug diskusijų ir politinių nesutarimų. Jis perėjo dalį svarstymo etapų, tačiau įstatymas nebuvo priimtas.
Tuo metu LGBTQ+ organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai toliau pabrėžė, kad tos pačios lyties poros Lietuvoje neturi aiškaus teisinio statuso, nors faktiškai gyvena kartu, kuria bendrą buitį ir šeiminius ryšius.
2023 metai: Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl „Gintarinės širdies“
2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje „Macatė prieš Lietuvą“.
Byla buvo susijusi su Neringos Dangvydės knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo pasakojimų apie tos pačios lyties asmenų santykius. Lietuvos institucijos buvo apribojusios knygos platinimą.
Teismas nustatė, kad Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę. Sprendime pabrėžta, kad informacija apie tos pačios lyties santykius negali būti ribojama vien dėl to, kad ji vaizduoja kitokį šeimos ar santykių modelį.
2023 m. liepos 1 d. Vilniuje įvyko „Baltic Pride“ eitynės, kuriose dalyvavo apie 10 000 žmonių. Jų šūkis buvo „Mes esame šeima“.
Tais pačiais metais tos pačios lyties poros pradėjo aktyviau kreiptis į teismus, siekdamos, kad jų santykiai būtų pripažinti ir apsaugoti.
2024 metai: Konstitucinis Teismas panaikino dalį LGBTQ+ informaciją ribojusio reguliavimo
2024 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuri buvo naudojama informacijai apie tos pačios lyties santykius riboti.
Teismas įvertino, kad toks ribojimas nepagrįstai varžė saviraiškos laisvę ir prieštaravo konstitucinėms vertybėms.
Šis sprendimas buvo svarbus po daugelį metų trukusių diskusijų dėl LGBTQ+ tematikos knygų, informacijos ir švietimo prieinamumo.
2025 metai: Konstitucinis Teismas pripažino tos pačios lyties porų partnerystės ribojimą prieštaraujančiu Konstitucijai
2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą dėl partnerystės teisinio reguliavimo.
Teismas pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystė buvo numatyta tik skirtingų lyčių poroms, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjo neveikimas, kai ilgą laiką nebuvo nustatyta tinkama partnerystės registravimo tvarka, pažeidė konstitucines teises.
Teismas pabrėžė, kad ilgalaikiai tos pačios lyties asmenų santykiai, grindžiami emociniu ryšiu, tarpusavio pagarba, įsipareigojimu ir bendru gyvenimu, gali būti laikomi šeima pagal Konstituciją.
Tai nereiškė, kad Lietuvoje automatiškai įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka. Tačiau sprendimas atvėrė kelią poroms kreiptis į teismus dėl partnerystės pripažinimo.
Pirmasis tos pačios lyties poros pripažinimas šeima
2025 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą Lietuvos istorijoje pripažino tos pačios lyties porą šeima ir nurodė įregistruoti jų partnerystės santykius civilinės būklės akte.
Tai buvo reikšmingas praktinis žingsnis po Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis parodė, kad tos pačios lyties poros gali siekti teisinio savo santykių pripažinimo net ir tada, kai Seimas dar nėra priėmęs išsamaus partnerystės įstatymo.
Vis dėlto vienas teismo sprendimas dar nesukūrė visiems vienodai veikiančios registravimo sistemos. Dėl to teisinė padėtis ir toliau priklauso nuo konkrečių bylų bei teismų sprendimų.
2026 metai: bylos pasiekia Europos Žmogaus Teisių Teismą
2026 m. sausį Europos Žmogaus Teisių Teismas pranešė Lietuvos Vyriausybei apie kelias bylas, susijusias su tos pačios lyties porų teise į teisinį santykių pripažinimą.
Tarp jų – D. S. ir R. Š. byla bei Martyno Norbuto ir Mariaus Šamatulskio byla. Pareiškėjai teigia, kad Lietuvoje jiems nebuvo suteikta galimybė įregistruoti tos pačios lyties partnerystės ar santuokos.
Svarbu pabrėžti, kad bylų perdavimas Vyriausybei ir klausimų pateikimas nėra galutinis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Tai reiškia, kad teismas pradėjo nagrinėti pareiškėjų skundus ir paprašė Lietuvos pateikti savo poziciją.
Šios bylos rodo, kad net ir po 2025 m. Konstitucinio Teismo sprendimo tos pačios lyties porų teisinio statuso klausimas Lietuvoje nėra galutinai išspręstas.
Lietuvos LGBTQ+ istorija: svarbiausios datos vienoje vietoje
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| Iki 1990 m. | Homoseksualūs vyrų santykiai kriminalizuoti, bendruomenė gyvena daugiausia slaptai |
| 1990 m. | Atkurta Lietuvos nepriklausomybė |
| 1993 m. | Panaikinta baudžiamoji atsakomybė už savanoriškus suaugusių vyrų santykius |
| 1993–1994 m. | Prasideda pirmieji bendruomenės renginiai, leidiniai ir tarptautiniai susitikimai |
| 1995 m. | Įkurta Lietuvos gėjų lyga, viešai atsiskleidžia pirmosios poros |
| 1996 m. | Sveikatos sistemoje taikoma klasifikacija, kurioje homoseksualumas nebelaikomas liga |
| 2003 m. | Įtvirtinama apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos |
| 2004 m. | Lietuva įstoja į Europos Sąjungą |
| 2005 m. | Seksualinės orientacijos diskriminacijos klausimai įtraukiami į Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos sritį |
| 2007 m. | Pirmasis „Vaivorykštės dienų“ festivalis, EŽTT sprendimas byloje „L. prieš Lietuvą“ |
| 2009 m. | Priimamos ginčytinos Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos |
| 2010 m. | Vilniuje įvyksta pirmosios „Baltic Pride“ eitynės |
| 2011 m. | Konstitucinis Teismas išaiškina platesnę šeimos sampratą |
| 2013 m. | „Baltic Pride“ vyksta Gedimino prospekte, kyla ginčas dėl knygos „Gintarinė širdis“ |
| 2017 m. | Teismai leidžia translyčiams asmenims keisti dokumentus be privalomos operacijos |
| 2019 m. | EŽTT sprendimas byloje „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“ |
| 2020 m. | Vilniuje vyksta „Vilnius Pride“ solidarumo žygis |
| 2021 m. | Pirmosios „Kaunas Pride“ eitynės, partnerystės projektas neįveikia pirmojo svarstymo |
| 2022 m. | Seime svarstomas civilinės sąjungos projektas |
| 2023 m. | EŽTT sprendimas byloje „Macatė prieš Lietuvą“, „Baltic Pride“ šūkis – „Mes esame šeima“ |
| 2024 m. | Konstitucinis Teismas panaikina LGBTQ+ informaciją ribojusią įstatymo nuostatą |
| 2025 m. | Konstitucinis Teismas pripažįsta tos pačios lyties porų partnerystės ribojimą prieštaraujančiu Konstitucijai; teismas pirmą kartą pripažįsta tos pačios lyties porą šeima |
| 2026 m. | EŽTT pradeda nagrinėti naujas bylas dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo |
Išvada: nuo baimės slėptis iki kovos dėl teisinio pripažinimo
Lietuvos LGBTQ+ istorija per kelis dešimtmečius pasikeitė iš esmės. Sovietmečiu homoseksualūs vyrai galėjo būti baudžiami už savanoriškus santykius, o bendruomenės gyvenimas vyko daugiausia slaptai. Po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo dekriminalizavimo, organizavimosi ir viešo atsiskleidimo laikotarpis.
Vėliau atsirado apsauga nuo diskriminacijos, prasidėjo viešos eitynės, o teismai ėmė spręsti dėl translyčių asmenų dokumentų ir tos pačios lyties porų teisių. 2025 m. Konstitucinio Teismo sprendimas ir pirmasis teismo sprendimas, pripažinęs tos pačios lyties porą šeima, tapo svarbiais šios istorijos etapais.
Tačiau Lietuvos LGBTQ+ istorija dar nesibaigė. Tos pačios lyties santuoka nėra įteisinta, o partnerystės registravimo ir visų su šeimos gyvenimu susijusių teisių reguliavimas vis dar nėra išsamus. Translyčių asmenų teisinio pripažinimo procedūros taip pat išlieka nepakankamai aiškios.
Todėl šios istorijos esmė – ne vien teisės aktų datos. Tai ir žmonių, kurie ilgą laiką negalėjo atvirai kalbėti apie savo gyvenimą, pastangos būti matomiems, saugiems ir lygiateisiams Lietuvos visuomenės nariams.
Šaltiniai ir papildoma literatūra
- LRT – „Kriminalizavimas ir medikalizavimas: būti gėjumi sovietinėje Lietuvoje“ (2022): https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1831917/criminalisation-and-medicalisation-being-gay-in-soviet-lithuania
- Vilniaus universiteto straipsnis apie homoseksualumo vaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje ir visuomenėje: https://www.vu.lt/en/all-news/how-did-myths-about-homosexuality-take-shape-in-lithuania
- Lietuvos gėjų lyga – „20 years of LGBT Freedom in Lithuania: a never-ending (hi)story“: https://www.lgl.lt/assets/parodos-katalogas.pdf
- Lietuvos gėjų lyga – LGBT teisių istorija ir svarbiausi teisės aktai: https://www.lgl.lt/en/?page_id=199
- Lietuvos gėjų lyga – Vladimiro Simonko interviu apie pirmuosius atvirus LGBT aktyvistus: https://www.lgl.lt/en/?p=23428
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita apie LGBT teisinę padėtį Lietuvoje: https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/country-study-lgbt-legal-update-2014-lt.pdf
- Europos Žmogaus Teisių Teismas – „L. prieš Lietuvą“ ir translyčių asmenų teisės: https://hudoc.echr.coe.int/
- Europos Žmogaus Teisių Teismas – „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“: https://hudoc.echr.coe.int/
- Europos Žmogaus Teisių Teismas – „Macatė prieš Lietuvą“: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-222072
- Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas – žmogaus teisių apžvalga 2020–2021 m.: https://hrmi.lt/wp-content/uploads/2022/12/Human-Rights-Overview_2020-2021_HRMI.pdf
- Europos Tarybos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją – šeštoji ataskaita apie Lietuvą: https://rm.coe.int/sixth-report-on-lithuania/1680b2097a
- LRT – pirmasis Lietuvos teismo sprendimas, pripažinęs tos pačios lyties porą šeima (2025): https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2637729/lithuanian-court-recognises-same-sex-couple-as-family-for-first-time
- Jungtinių Tautų dokumentas apie 2025 m. Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės: https://documents.un.org/api/symbol/access?l=en&s=CEDAW%2FC%2FLTU%2FRQ%2F7&t=pdf
- Europos Žmogaus Teisių Teismui perduotos bylos dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo: https://www.temidy.lt/byla/echr-001-248423 ir https://www.temidy.lt/byla/echr-001-248422
Papildoma literatūra
Lietuvos gėjų lygos parodos katalogas „20 years of LGBT Freedom in Lithuania“: https://www.lgl.lt/assets/parodos-katalogas.pdf
LRT publikacija apie sovietmečio LGBTQ+ žmonių gyvenimą pateikiamą archyvinę ir iliustracinę medžiagą: https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1831917/criminalisation-and-medicalisation-being-gay-in-soviet-lithuania
Įvertinkite straipsnį