Ir ne, tai nėra kokia nors „Pornhub“ reklama, kurią parašė ištvirkusi aštuoniolikmetė. Aš tiesiog esu žmogus, turintis labai stiprų lytinį potraukį, bet bijantis sekso.
Man visada buvo nejauku net prisipažinti, kad masturbuojuosi. Praeityje patyriau seksualinę prievartą, todėl man viskas, kas susiję su seksualumu, yra labai sudėtinga.
Visada jaučiausi gerai liesdama save, ir tai tapo mano kasdienės rutinos dalimi. Jei reikėtų nurodyti skaičių, sakyčiau, kad masturbuojuosi nuo 3 iki 10 kartų per dieną, o vidutiniškai turbūt apie 6 kartus. Du kartus atsikėlusi ryte, du kartus dienos metu ir dar du kartus prieš miegą. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip atrodo mano diena.
Darbe ar viešose vietose to nedarau (bent jau paprastai), todėl kai būnu išėjusi iš namų ir užsiėmusi kitais dalykais, apie masturbaciją negalvoju tiek daug ir nesimasturbuoju. Tačiau mintys apie tai vis tiek dažnai sukasi galvoje. Atrodo, kad tai beveik nuolat užima mano mintis.
Jeigu neatsižvelgtume į patirtą seksualinę prievartą, vis dar būčiau mergelė. Niekada nesu turėjusi abipusiu sutikimu paremto lytinio akto, o iki dabartinio vaikino niekada neturėjau ir rimtų santykių.
Visada bijojau, kad niekada nesugebėsiu išlaikyti vaikino susidomėjimo, nes, nors mano lytinis potraukis labai stiprus, šiuo metu beveik nejaučiu noro mylėtis.
Mano vaikinas žino apie tai, kad praeityje buvau išprievartauta. Jis ne tik supranta, kad noriu palaukti prieš pradėdama lytinius santykius, bet ir palaiko mane, kiek tik gali. Jis padėjo man pamažu jaustis patogiau išbandant tam tikrus seksualinius dalykus, niekada nesudarydamas įspūdžio, kad esu verčiama išbandyti ką nors naujo.
Tačiau jis nežino, kad turiu problemą dėl nuolatinio savęs lietimo. Labai retai pasitaiko diena, kai visiškai nesimasturbuočiau.
Nežinau, kodėl nusprendžiau apie tai parašyti. Manau, ši tema jau kurį laiką sukasi mano galvoje, nes man pernelyg gėda apie tai kalbėti su pažįstamais žmonėmis. Jaučiuosi kalta ir šlykšti dėl to, kad tai darau taip dažnai.
Man atrodo, kad jei žmonės sužinotų, jog taip masturbuojuosi, manytų, kad esu bjauri, nors dauguma kitų žmonių taip pat masturbuojasi.
Iš tikrųjų tiesiog norėjau išsipasakoti ir nusimesti šią naštą. Dabar, kai jau tai padariau, galite išsakyti savo nuomonę, jeigu tik tai dar labiau nesugriaus mano savivertės.
Autorės vardas neskelbiamas
Atsakymas
Pirmiausia noriu pasakyti labai aiškiai: tu nesi šlykšti, sugedusi ar mažiau verta meilės dėl to, kaip dažnai masturbuojiesi. Tai, kad nusprendei apie tai prabilti, nors tau gėda, jau yra svarbus žingsnis.
Tavo pasakojime matau ne vien didelį lytinį potraukį. Jame taip pat yra gėdos, praeityje patirtos seksualinės prievartos pasekmių, sekso baimės ir nerimo, ar galėsi sukurti artimus santykius. Visa tai verta aptarti be kaltinimų ir skubotų išvadų.
1. Ar šešis kartus per dieną masturbuotis reiškia, kad esi priklausoma?
Nebūtinai.
Masturbacijos dažnumas tarp žmonių labai skiriasi. Vieni masturbuojasi retai, kiti – kasdien ar kelis kartus per dieną. Vien skaičius neleidžia nustatyti, ar žmogus turi problemą, ar yra priklausomas.
Svarbiau įvertinti, ar gali pati pasirinkti, kada tai daryti, ir ar toks elgesys trukdo tavo gyvenimui.
Pavyzdžiui, verta susimąstyti:
- Ar masturbuojiesi net tada, kai iš tikrųjų nenori, bet jauti, kad privalai?
- Ar bandai sumažinti dažnumą, tačiau nuolat nepavyksta?
- Ar tai trukdo miegui, darbui, santykiams arba kitoms veikloms?
- Ar masturbacija tapo pagrindiniu būdu nusiraminti, pabėgti nuo nerimo, vienatvės ar sunkių prisiminimų?
- Ar po jos dažniausiai jauti palengvėjimą, o paskui stiprią gėdą, nerimą ar savęs neapykantą?
Jeigu masturbacija sukelia didelį distresą, atrodo sunkiai kontroliuojama arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą. Tačiau tai nereiškia, kad tavo seksualinis potraukis savaime yra nenormalus.
2. Kaip seksualinė prievarta gali būti susijusi su tavo seksualumu?
Po seksualinės prievartos santykis su seksualumu gali tapti prieštaringas. Žmogus gali jausti stiprų lytinį potraukį, mėgautis savęs lietimu, tačiau kartu bijoti lytinių santykių su kitu žmogumi.
Tai nėra būtinai prieštaravimas.
Masturbuodamasi pati kontroliuoji situaciją: kada pradėti, ką daryti, kokį intensyvumą pasirinkti ir kada sustoti. Santykiuose su kitu žmogumi gali atsirasti pažeidžiamumo, kontrolės praradimo, skausmo, prisiminimų ar spaudimo baimė.
Kai kuriems žmonėms seksualinė veikla taip pat tampa būdu sumažinti įtampą ar trumpam atsiriboti nuo sunkių jausmų. Kiti masturbuojasi tiesiog todėl, kad jaučia stiprų potraukį ir jiems tai malonu. Šie motyvai gali persipinti, tačiau iš tavo pasakojimo negalima užtikrintai pasakyti, kuris iš jų svarbiausias tau.
Tai, kad mėgaujiesi masturbacija, nereiškia, jog esi pasiruošusi lytiniams santykiams. Ir tai, kad dabar nenori mylėtis, nereiškia, jog tavo seksualinis potraukis netikras ar kad su tavimi kažkas negerai.
3. Ar tau būtina kuo greičiau pradėti lytinį gyvenimą?
Ne. Tikrai ne.
Tu neprivalai turėti lytinių santykių tam, kad įrodytum, jog esi suaugusi, kad myli savo vaikiną ar kad gali būti gera partnerė.
Svarbu, kad sprendimas būtų tavo, priimtas tada, kai pati to nori ir jautiesi pakankamai saugi. Jei noras neatsiranda dabar, tau nereikia jo dirbtinai sukurti.
Tai, kad tavo vaikinas supranta tavo ribas ir neskubina tavęs, yra teigiamas ženklas. Galite toliau kurti artumą tokiais būdais, kurie jums abiem priimtini: kalbėtis, apsikabinti, bučiuotis ar tyrinėti kitokį artumą, jei pati to nori. Kiekviename žingsnyje gali persigalvoti.
Jeigu kada nors nuspręsi išbandyti lytinius santykius, tai neturi tapti negrįžtamu įsipareigojimu. Gali sustoti bet kuriuo metu, net jeigu iš pradžių sutikai.
4. Ar turėtum pasakyti vaikinui apie masturbaciją?
Nebūtinai turi atskleisti kiekvieną intymią savo gyvenimo detalę. Masturbacija yra tavo asmeninė erdvė, ir tu turi teisę į privatumą.
Tačiau jeigu šis klausimas tau kelia daug gėdos, nerimo ar baimės, kad vaikinas tave atstums, pokalbis su juo gali padėti. Nereikia pradėti nuo tikslaus skaičiaus ar visko papasakoti iš karto.
Galėtum pasakyti maždaug taip:
„Noriu pasidalyti tuo, apie ką man labai sunku kalbėti. Masturbuojuosi gana dažnai ir kartais dėl to nerimauju. Mano santykis su seksualumu sudėtingas dėl praeities patirties, todėl kartais pati nesuprantu savo jausmų. Nenoriu, kad bandytum mane taisyti – man tiesiog svarbu, kad galėčiau apie tai pasikalbėti nesijausdama teisiama.“
Tau nereikia iš anksto nuspręsti, kaip jis sureaguos. Jo reakcija taip pat suteiks informacijos apie tai, kaip saugiai galite kalbėtis apie intymias temas.
5. Ką galėtum padaryti, jeigu nori sumažinti masturbacijos dažnumą?
Jeigu masturbacija tau patinka, tačiau jauti, kad ji užima per daug vietos tavo gyvenime, nereikia pradėti nuo visiško jos atsisakymo.
Pabandyk kelias savaites smalsiai stebėti savo įpročius, nesmerkdama savęs:
- Pastebėk, kas paskatina norą. Ar tai seksualinis susijaudinimas, nuobodulys, įtampa, vienatvė, įprotis prieš miegą, o gal noras nusiraminti?
- Padaryk trumpą pauzę prieš automatiškai reaguodama. Pavyzdžiui, paklausk savęs: „Ar dabar tikrai noriu masturbuotis, ar tiesiog ieškau būdo pasijusti geriau?“ Bet kuris atsakymas yra priimtinas.
- Išplėsk nusiraminimo būdų pasirinkimą. Pasivaikščiojimas, muzika, dušas, pokalbis su artimu žmogumi ar kvėpavimo pratimai gali padėti kitais būdais, jei masturbacija tapo beveik vieninteliu nusiraminimo įrankiu.
- Nesiek tobulo rezultato. Jei vieną dieną masturbuosiesi dažniau, tai nereiškia, kad patyrei nesėkmę. Tikslas yra geriau suprasti save, o ne bausti save už seksualinį potraukį.
Jeigu tau sunku kontroliuoti šį elgesį arba jis sukelia didelę kančią, gali padėti psichologas ar psichoterapeutas, turintis patirties dirbant su seksualinės prievartos pasekmėmis ir seksualinio elgesio sunkumais. Tau nereikia laukti, kol situacija taps nepakeliama.
6. Kaip atsikratyti gėdos?
Pabandyk atskirti du dalykus: tai, ką darai, ir tai, ką apie save dėl to galvoji.
„Aš masturbuojuosi kelis kartus per dieną“ yra teiginys apie elgesį.
„Aš esu šlykšti“ – skaudus vertinimas, kuris neapibūdina tavo vertės kaip žmogaus.
Net jeigu paaiškėtų, kad tavo elgesį verta keisti, tai nereikštų, kad esi bloga. Įpročius galima suprasti ir keisti nesumenkinant savęs.
Taip pat svarbu prisiminti, kad seksualinė prievarta nebuvo tavo kaltė. Tai, kaip šiandien jautiesi dėl seksualumo, nepadaro tavęs kalta dėl to, kas tau nutiko.
Pabaigai
Iš tavo pasakojimo matyti, kad tau rūpi suprasti save, išsaugoti santykius ir neįskaudinti nei savęs, nei vaikino. Tai nėra žmogaus, kurį reikėtų smerkti, pasakojimas. Tai žmogaus, kuris bando susigaudyti sudėtinguose jausmuose, pasakojimas.
Jei galėčiau pasiūlyti vieną svarbiausią dalyką, tai būtų šis: nebandyk įrodyti, kad esi „normali“, nei priversdama save mažiau masturbuotis, nei versdama save pradėti lytinį gyvenimą. Verčiau siek suprasti, ko tau reikia, kada jautiesi saugi ir ar tavo įpročiai padeda tau gyventi taip, kaip pati nori.
Tu gali turėti stiprų lytinį potraukį, nenorėti sekso, mėgautis masturbacija ir kartu išgyventi seksualinės prievartos pasekmes. Šie dalykai gali egzistuoti kartu.
Tu nusipelnei artumo, kuriame nereikia savęs versti, ir pagalbos, kurioje nereikia gėdytis.
Įvertinkite straipsnį