Žinau, kad tai skamba kaip istorija iš rubrikos „Šiandien prisidirbau“, bet man iš tikrųjų labai gėda ir atrodo, kad nebegaliu grįžti į mokyklą.
Trumpas sijonas. Labai vėjuota diena. Lipu laiptais. Ir staiga vėjas visiškai pakelia mano sijoną, todėl visai mokyklai parodau nemažą dalį savo užpakaliuko. Visi matė, įskaitant kelis vaikinus, kurie man patinka.
Matė visi. Be to, net negaliu pasigirti kokiu nors ypatingai gražiu užpakaliuku.
Dabar man siaubingai gėda, todėl nerimauju, kad šis įvykis paveiks mano santykius su už manęs ėjusiais vaikinais.
Ar žmonės tokius dalykus paprastai pamiršta?
Kotryna
Taip, dauguma žmonių tai pamirš greičiau, nei tau dabar atrodo
Pirmiausia – giliai įkvėpk. Suprantu, kodėl tau gėda. Kai nutinka kažkas netikėto ir asmeniško, ypač kai tai mato daug žmonių ir tarp jų yra mums patinkančių vaikinų, gali atrodyti, kad visi apie tai kalbės amžinai.
Tačiau greičiausiai situacija nėra tokia dramatiška, kaip dabar jautiesi.
Žmonės mokykloje kasdien mato daugybę dalykų, apie kuriuos trumpai pasikalba, nusijuokia ir pereina prie kitų reikalų. Kai kuriems galbūt tai pasirodė juokinga ar netikėta, bet tai nereiškia, kad jie nuolat apie tai galvos ar prisimins po kelių savaičių.
Tau šis įvykis atrodo milžiniškas todėl, kad pati jį patyrei. Kitiems tai buvo tik trumpa akimirka jų dienoje.
O kaip dėl vaikinų, kurie tau patinka?
Nereikia manyti, kad dabar jie į tave žiūrės kitaip. Sijoną pakėlė vėjas – tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ne kažkas, ką tyčia padarei norėdama atkreipti dėmesį.
Net jei kuris nors vaikinas tai pastebėjo ar apie tai pagalvojo, tai nebūtinai pakeis jo nuomonę apie tave. Santykiai ir simpatijos paprastai priklauso nuo daugybės dalykų: bendravimo, humoro jausmo, asmenybės ir to, kaip jaučiatės būdami kartu.
Tau nereikia atsiprašinėti ar aiškintis dėl to, ko neplanavai.
Ką daryti grįžus į mokyklą?
- Grįžk į mokyklą kaip įprastai. Kuo labiau pradėsi vengti žmonių, tuo didesnę reikšmę šis įvykis gali įgyti tavo mintyse.
- Jei kas nors pajuokaus, gali ramiai atsakyti: „Taip, vėjas nusprendė mane pažeminti.“ Arba tiesiog gūžtelėti pečiais ir pakeisti temą.
- Nesistenk išsiaiškinti, kas ką matė. Tai greičiausiai tik dar labiau skatins nerimą ir privers tave nuolat galvoti apie įvykį.
- Jei kas nors tyčia tave žemins ar nuolat apie tai kalbės, turi teisę aiškiai pasakyti, kad tau tai nejuokinga, o jei priekabiavimas nesiliaus – kreiptis į patikimą mokytoją.
Ir dar vienas dalykas: tau nereikia savęs menkinti ar vertinti savo užpakaliuko, kad pateisintum, kodėl tau gėda. Net jei būtum juo labai patenkinta, vis tiek galėtum jaustis nejaukiai, nes tavo kūnas buvo netikėtai apnuogintas kitų akivaizdoje.
Pabandyk pažvelgti į situaciją iš šalies
Įsivaizduok, kad kita mergina mokykloje patiria lygiai tą patį. Ar manytum, kad ji turėtų mesti mokyklą, slėptis nuo visų ir visą gyvenimą dėl to gėdytis? Greičiausiai pasakytum, kad jai tiesiog nepasisekė dėl vėjo ir kad po kelių dienų visi apie tai pamirš.
Pabandyk sau parodyti tokį pat supratingumą.
Trumpai: taip, dauguma žmonių greičiausiai pamirš šį įvykį arba nustos jam teikti reikšmę. Galbūt kas nors prisimins, bet tai nereiškia, kad šis nutikimas apibrėš tave ar tavo santykius su patinkančiais vaikinais.
Tai buvo kelių sekundžių nelaimingas atsitikimas, o ne kažkas, dėl ko turėtum gėdytis savęs. Grįžk į mokyklą, būk su draugais ir leisk laikui atlikti savo darbą. Dabar tau gali atrodyti, kad visi apie tai galvoja, tačiau tikėtina, kad dauguma žmonių jau yra užsiėmę savo pačių gyvenimais.
Įvertinkite straipsnį