Brolis nufilmavo mane nuogą

Patarimų jau gavau, bet prašau, prašau pasidalykite savo mintimis. Tai man labai labai padeda.

Man buvo 16 metų, kai pagavau savo 14-metį brolį filmuojantį mane nuogą. Galiausiai apie tai papasakojus tėvams, paaiškėjo, kad per pastaruosius šešis mėnesius jis tai darė ne vieną kartą – paslėpdavo kameras mano vonios kambaryje ir net per atostogas.

Po to, kai viskas paaiškėjo, tėvai šiek tiek pasistengė mus atskirti ir ėmėsi kitų priemonių. Brolis lankosi pas terapeutą, o jam nustatytos griežtesnės taisyklės ir apribojimai.

Neseniai jis masturbavosi man matant, kai abu buvome tame pačiame kambaryje. Todėl man atrodo, kad jis visiškai nesitaiso.

Nežinau, ar turėčiau pranešti apie jį policijai. Ar verta tai daryti? Po poros mėnesių išvykstu studijuoti į koledžą, tačiau jaučiuosi labai atskirta nuo savo šeimos. Dėl to man labai liūdna, o kartais tiesiog norisi atkeršyti.

Aš tiesiog nuoširdžiai tikiuosi, kad daugiau niekada jo nebepamatysiu. Ar aš perdedu? Man tikrai reikia patarimo.

O kas, jeigu ateityje jis taip pasielgs su kuo nors kitu arba padarys ką nors dar blogesnio, pavyzdžiui, seksualiai užpuls ar išprievartaus kitą žmogų, nes iki šiol nesulaukė jokių realių pasekmių?

Autorės vardas nežinomas

Atsakymas

Ne, tu neperdedi. Tai, ką patyrei, yra rimtas tavo privatumo ir seksualinių ribų pažeidimas. Ir tai, kad žmogus, kuris taip pasielgė, yra tavo jaunesnis brolis, nepanaikina nei to, kas įvyko, nei tavo teisės jaustis nesaugiai, pykti ar nenorėti su juo bendrauti.

1. Tavo reakcija yra suprantama

Sužinoti, kad brolis ne vieną kartą slapta filmavo tave nuogą, yra labai sukrečianti patirtis. Tai, kad jis kameras įrengdavo skirtingose vietose ir taip elgėsi kelis mėnesius, gali dar labiau pakirsti pasitikėjimą savo namais ir šeima. Gali kilti jausmas, kad nebeturi jokios vietos, kur galėtum atsipalaiduoti ir jaustis saugi.

Tai, kad dabar jis seksualiai elgėsi tau matant, gali sustiprinti įspūdį, kad tavo ribos jam vis dar nerūpi. Net jei negalime tiksliai žinoti jo motyvų ar nuspręsti, ar jis keičiasi, tu neprivalai ignoruoti savo diskomforto vien todėl, kad jis gydosi ar yra jaunesnis už tave.

Tu taip pat neprivalai jam atleisti, palaikyti su juo artimą ryšį ar apsimesti, kad viskas gerai.

2. Ar verta kreiptis į policiją?

Manau, kad verta rimtai apsvarstyti šį žingsnį ir pasitarti su patikimu suaugusiuoju ar specialistu, kuris galėtų padėti tau pranešti apie įvykį. Slaptas žmogaus filmavimas nuogą, ypač kai jis yra nepilnametis, yra rimtas dalykas. Tai, kad įtariamas asmuo taip pat yra nepilnametis, nereiškia, jog situacijos nereikia vertinti rimtai.

Pranešimas policijai nebūtinai reiškia, kad tavo brolis bus nubaustas taip, kaip baudžiamas suaugęs žmogus. Atsižvelgiant į šalies įstatymus, jo amžių ir aplinkybes, gali būti taikomos skirtingos priemonės. Tačiau kreipimasis gali padėti:

• įvertinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas;
• išsiaiškinti, ar įrašai vis dar egzistuoja, ar jie buvo perduoti kitiems žmonėms;
• nustatyti, kokių priemonių reikia tavo ir kitų žmonių saugumui;
• gauti nepriklausomą situacijos įvertinimą, užuot visą atsakomybę palikus šeimai.

Jeigu bijai, kad tėvai nepritaria kreipimuisi į policiją arba mėgina sumenkinti situaciją, gali pasikalbėti su kitu patikimu suaugusiuoju, psichologu, socialiniu darbuotoju ar seksualinio smurto aukoms padedančia organizacija.

Jeigu esi Lietuvoje, gali pasikonsultuoti su policija per oficialius kanalus arba kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Jei tau kyla tiesioginis pavojus, skambink 112.

Jeigu dar turi kokių nors įrodymų, saugok juos, tačiau neplatink intymių įrašų ir neprašyk kitų žmonių jų siųsti tau. Kadangi įrašuose gali būti nepilnamečių atvaizdų, dėl jų išsaugojimo ir perdavimo geriausia vadovautis policijos ar teisininko nurodymais.

3. Ar tavo brolis gali ateityje seksualiai užpulti kitą žmogų?

Suprantama, kad dėl to nerimauji. Tu žinai, ką jis jau padarė, ir nenori, kad kitas žmogus patirtų panašią žalą.

Tačiau iš šių įvykių vienų negalima patikimai nuspėti, ar ateityje jis išprievartaus kitą žmogų. Taip pat negalima vien iš to, kad jis lankosi terapijoje, spręsti, jog problema jau išspręsta. Svarbu vertinti jo elgesį, tai, ar jis prisiima atsakomybę, ar gerbia kitų žmonių ribas ir ar specialistai tinkamai įvertina riziką.

Pasikartojantis slaptas filmavimas ir seksualinis elgesys tau esant šalia yra priežastis, dėl kurios suaugusieji ir jo specialistai turėtų rimtai iš naujo įvertinti situaciją.

Tačiau jo ateities elgesys nėra tavo atsakomybė. Tu negali viena jo išgydyti, kontroliuoti ar užtikrinti, kad jis niekada niekam nepakenks. Gali papasakoti, kas nutiko, ir kreiptis pagalbos, bet neprivalai tapti jo prižiūrėtoja ar visą gyvenimą jaustis atsakinga už jo pasirinkimus.

4. Ką daryti dėl to, kad tėvai, atrodo, nepadarė pakankamai?

Gali būti ypač skaudu, kai šeima tarsi imasi priemonių, bet tu vis tiek nesijauti saugi. Kartais šeimos dėmesys nukrypsta į žmogų, kuris netinkamai elgėsi, jo gydymą ir jo ateitį. Tuo metu nukentėjęs žmogus gali pasijusti pamirštas.

Tavo tėvai gali rūpintis abiem savo vaikais, tačiau tai nereiškia, kad tavo saugumas ir emocinė savijauta turi likti antrame plane.

Jei tau saugu apie tai kalbėtis su tėvais, gali aiškiai pasakyti:

• kad ankstesni įvykiai vis dar veikia tavo savijautą;
• kad neseniai įvykęs incidentas privertė tave suabejoti, ar esamos priemonės pakankamos;
• kad nori aiškaus plano, kaip bus užtikrinta, jog brolis nepažeis tavo ribų;
• kad tau taip pat reikia individualios psichologinės pagalbos ir tėvų palaikymo, o ne vien patikinimų, kad viskas susitvarkys.

Jeigu jie tavęs neišgirsta, tai nereiškia, kad tavo išgyvenimai nėra svarbūs. Gali ieškoti palaikymo už šeimos ribų.

5. Ar normalu norėti keršto ir daugiau niekada jo nematyti?

Taip, tokios mintys gali kilti patyrus išdavystę, pyktį ir bejėgiškumą. Kartais noras atkeršyti reiškia ne tiek norą kitam žmogui pakenkti, kiek troškimą, kad jis pagaliau suprastų, ką padarė, ir patirtų realias pasekmes.

Svarbu, ką su tomis mintimis darai. Stenkis nepriimti impulsyvių sprendimų, kurie galėtų pakenkti tau pačiai ar įvelti tave į naują konfliktą. Teisėtas pranešimas apie įvykius ir aiškios ribos gali būti prasmingesnis kelias nei kerštas.

O dėl noro jo daugiau nebematyti – tu turi teisę atsiriboti. Išvykimas studijuoti gali suteikti galimybę susikurti saugesnę, savarankiškesnę aplinką. Tu neprivalai palaikyti ryšio su broliu vien todėl, kad esate šeima. Galėsi pati nuspręsti, ar ir kada norėsi atnaujinti bendravimą, atsižvelgdama į savo savijautą ir į tai, ar jo elgesys iš tiesų pasikeitė.

6. Ką siūlyčiau padaryti prieš išvykstant studijuoti?

1. Pasirūpinti saugumu. Susitark su tėvais dėl aiškių ribų ir praktinių priemonių, kad brolis negalėtų tavęs slapta filmuoti ar seksualiai elgtis tau esant šalia.
2. Pasikalbėti su nepriklausomu specialistu. Individualus psichologas galėtų padėti išgyventi pyktį, nerimą, išdavystės jausmą ir pasiruošti naujam gyvenimo etapui.
3. Apsvarstyti pranešimą policijai. Tau nereikia pačiai išspręsti visų teisinių klausimų – gali pirmiausia pasikonsultuoti ir sužinoti, kokios galimybės tau prieinamos.
4. Susikurti palaikymo ratą. Pasirink bent vieną žmogų, kuriam galėtum paskambinti, kai pasidaro sunku, ir kuris tavęs nekaltintų bei nespaustų atleisti.
5. Leisti sau nuspręsti dėl santykių vėliau. Tau nereikia dabar nuspręsti, ar kada nors jam atleisi, ar vėl su juo bendrausi. Šiuo metu gali sutelkti dėmesį į savo saugumą ir gerovę.

Pabaigai

Tu neperdedi ir nesi bloga sesuo dėl to, kad pyksti ant brolio. Tai, kas įvyko, nebuvo tavo kaltė. Tu turi teisę jaustis saugi, būti išgirsta ir sulaukti realios pagalbos.

Svarbiausia, kad tau nereikėtų rinktis tarp savo saugumo ir šeimos ramybės. Abu dalykai svarbūs, tačiau tavo ribos neturi būti aukojamos tam, kad šeimai būtų lengviau apsimesti, jog viskas jau išspręsta.

Tu neprivalai viena užtikrinti, kad brolis ateityje niekam nepakenktų. Tavo užduotis dabar – pasirūpinti savimi, gauti pagalbą ir turėti teisę į saugų gyvenimą.