2015–2016 m. naudojau „Omegle“, kad masturbuočiausi prieš moteris. Dabar mane graužia kaltė ir bijau, kad ateityje turėsiu apie tai papasakoti naujai partnerei.
2015–2016 m. naudodavausi „Omegle“ maždaug 3–4 kartus per savaitę, kad masturbuočiausi prieš moteris. Tuo metu jaučiausi vienišas ir prislėgtas, o kitų moterų dėmesys padėdavo man geriau jaustis ir labiau pasitikėti savimi. Visada stengdavausi įsitikinti, kad jos yra pilnametės: paklausdavau jų amžiaus arba pereidavau prie kito žmogaus, jei amžius būdavo neaiškus. Žinau, kad tai nėra visiškai patikimas būdas.
Tiems, kurie nežino, „Omegle“ buvo vaizdo pokalbių svetainė, kuri sujungdavo tavo kamerą su kito žmogaus kamera, kad galėtumėte vienas kitą matyti.
2016 m. spalį galutinai nustojau taip elgtis ir nuo tada to nebedariau. Niekada nebuvau pagautas.
Kurį laiką ši praeities patirtis manęs nebevargino. Buvau ją palikęs už nugaros ir didžiavausi savimi. 2018 m. rugpjūtį pradėjau susitikinėti su mergina, o maždaug po aštuonių mūsų santykių mėnesių mane stipriai užplūdo kaltė dėl to, ką anksčiau darydavau. Todėl jai apie tai papasakojau. Jai buvo sunku tai priimti, tačiau galiausiai ji mane priėmė.
Kitą dieną vis dar jaučiausi kaltas, tarsi būčiau kažko jai nepasakęs. Apmąstęs situaciją supratau, kad buvo dar du dalykai, susiję su mano naudojimusi „Omegle“, dėl kurių jaučiau didžiulę kaltę.
- Beveik visada naršydavau tarp žmonių vilkėdamas drabužius, tačiau kartais sėdėdavau nuogas prieš kamerą, veidą paslėpęs, ir būdavo, kad prisijungdavau prie žmogaus, kuris galėjo atrodyti kaip vaikas. Iš karto, greičiau nei per sekundę, paspausdavau „Kitas“, tačiau vis tiek spėdavau parodyti savo lytinius organus. Žinau, kad mano penio vaizdas galėjo būti tik vienas iš daugybės tokių vaizdų, kuriuos žmonės ten matydavo, bet mane vis tiek graužė kaltė dėl to, kad taip nutiko.
- Dar kelis kartus pasitaikė žmonių, kurie transliavo vaizdus, galėjusius būti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga. Ir vėl iš karto paspausdavau „Kitas“, tačiau ir dėl šių atvejų jaučiau kaltę.
Todėl apie tai papasakojau ir merginai. Nors jai buvo sunku tai išgirsti, ji iš tiesų mane priėmė. Tai buvo vienas sunkiausių dalykų, kuriuos man teko padaryti gyvenime. Ji suprato, kad buvau priklausomas nuo tokio elgesio, ir suvokė, jog pirmiau aprašyti du dalykai nebuvo tai, ko aš ieškojau ar ką norėjau daryti – jie buvo apgailėtinas mano priklausomybės šalutinis padarinys.
Po šio pokalbio pajutau palengvėjimą. Buvau jai papasakojęs viską, ką patyriau naudodamasis „Omegle“. Nors jai buvo sunku tai priimti, ji žinojo ir suprato, kad esu geras žmogus, kuris nesiekė niekam pakenkti.
Praėjo du mėnesiai, ir mes išsiskyrėme. Išsiskyrimo priežastys nebuvo susijusios su tuo, ką aprašiau anksčiau.
Dabar, kai vėl esu vienišas, mane siaubingai gąsdina mintis, kad kažkada ateityje turėsiu paaiškinti visa tai kitai partnerei. Nemėgstu slėpti paslapčių santykiuose, o mintis, kad ateityje turėsiu kam nors apie tai papasakoti, užima mano mintis visą parą, septynias dienas per savaitę. Mane labai stipriai graužia sąžinė ir nemėgstu turėti paslapčių.
Norėčiau pasikalbėti su psichoterapeutu, tačiau žinau, kad terapeutai privalo pranešti apie bet kokį įtariamą vaikų išnaudojimą. Bijau, kad jei apie tai papasakosiu, galiu būti praneštas atitinkamoms institucijoms.
Ši problema visiškai užvaldė mano gyvenimą. Apie tai galvoju visą dieną, kiekvieną dieną, ir dėl to patiriu didžiulį nerimą bei stresą.
Ką man daryti?
Autoriaus vardas neskelbiamas
Atsakymas iš psichologo pozicijos
Pirmiausia svarbu atskirti du dalykus: atsakomybę už savo elgesį praeityje ir nuolatinį savęs baudimą už tai, kas jau seniai baigėsi. Iš tavo pasakojimo matyti, kad toks elgesys nutrūko 2016 m., kad apie jį atvirai pasikalbėjai su tuometine partnere ir kad dabar nuoširdžiai nori suprasti savo jausmus. Tačiau tavo nerimas vis dar elgiasi taip, lyg ši problema turėtų būti išspręsta dar kartą, dar išsamiau ir dar galutiniau.
1. Tau nereikia visą gyvenimą iš naujo prisipažinėti dėl tos pačios praeities
Atrodo, kad pirmasis pokalbis su mergina suteikė palengvėjimą, tačiau netrukus atsirado jausmas, jog liko dar kažkas nepasakyta. Kai atskleidei ir tas detales, palengvėjai. Dabar, kai santykiai baigėsi, baimė persikėlė į būsimus santykius.
Toks modelis kartais pasitaiko, kai žmogų kankina įkyrios mintys, perdėta atsakomybės baimė ar stiprus poreikis būti visiškai tikram, kad nieko nenuslėpė. Žmogus išpažįsta vis daugiau detalių, trumpam nusiramina, bet netrukus jo protas randa naują priežastį abejoti.
Tai nereiškia, kad tau būtinai yra psichikos sutrikimas. Tačiau jei mintys užima visą dieną ir trukdo gyventi, verta tai rimtai aptarti su specialistu.
Sąžiningumas santykiuose nereiškia, kad privalai pateikti išsamią visų savo gyvenimo epizodų ataskaitą. Galima būti nuoširdžiam ir kartu turėti teisę į asmeninę praeitį. Ateityje svarbiausia bus tai, kaip elgiesi dabar, kokias ribas gerbi ir kaip kuri saugius santykius.
2. Atskirti, ką ketinai daryti, nuo to, kas netyčia nutiko
Aprašai, kad kartais netikėtai prisijungei prie žmonių, kurie galėjo būti nepilnamečiai, ir iš karto nutraukei ryšį. Taip pat pasakoji apie atvejus, kai kiti naudotojai transliavo galimą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, ir teigi, kad iš karto perėjai prie kito žmogaus.
Svarbu neignoruoti galimos žalos: seksualinio pobūdžio vaizdų rodymas žmogui, kuris gali būti vaikas, gali būti rimtas dalykas, net jei tai įvyko netyčia. Tačiau taip pat svarbu vertinti aplinkybes, tavo ketinimus ir tai, kaip reagavai, o ne automatiškai laikyti kiekvieną netyčinį susidūrimą sąmoningu išnaudojimu.
Tu negali pakeisti to, kas įvyko prieš daugelį metų. Gali pripažinti, kad anoniminiai seksualiniai vaizdo pokalbiai buvo rizikinga aplinka, ir pasirinkti daugiau į ją nebegrįžti. Jei nuo 2016 m. tokio elgesio nebekartoji, tai yra reikšminga tavo dabartinio gyvenimo dalis.
3. Nebandyk iš anksto išspręsti visų būsimų santykių
Šiuo metu dar neturi partnerės, kuriai reikėtų spręsti, ką jai pasakoti apie tavo praeitį. Vis dėlto tavo protas jau verčia tave išgyventi šį pokalbį tarsi jis vyktų dabar.
Pabandyk sau priminti: „Aš nežinau, kada užmegsiu kitus santykius ir ar ši tema taps jiems aktuali. Man nereikia šiandien priimti sprendimo už būsimą save ir būsimą partnerę.“
Jeigu ateityje ši tema taps reikšminga santykiams, galėsi spręsti, kaip apie ją kalbėti, atsižvelgdamas į artumo lygį, pasitikėjimą ir konkrečias aplinkybes. Tau nereikia iš anksto repetuoti išpažinties kiekvienam žmogui, su kuriuo galbūt susitikinėsi.
4. Kreipkis į terapeutą – bet pirmiausia išsiaiškink konfidencialumo ribas
Tavo baimė dėl pranešimo institucijoms neturėtų užkirsti kelio gauti psichologinę pagalbą.
Konfidencialumo ir privalomo pranešimo taisyklės skiriasi pagal šalį, specialisto profesiją ir konkrečias aplinkybes. Todėl negalima patikimai pasakyti, kad terapeutas būtinai praneštų apie tavo aprašytus istorinius įvykius, arba garantuoti, kad to niekada nedarytų.
Prieš pradėdamas pasakoti detales, gali paklausti specialisto:
- Kokios yra mūsų pokalbių konfidencialumo ribos?
- Kokiais atvejais jūs privalote pranešti institucijoms apie galimą žalą vaikui?
- Kaip vertinamos situacijos, kai kalbama apie seniai įvykusius įvykius, kuriuose nebuvo sąmoningo ketinimo pakenkti?
Gali pradėti nuo to, kad patiri įkyrias mintis, stiprią kaltę ir nerimą dėl praeities seksualinio elgesio. Nebūtina iš karto pateikti visų detalių. Terapeutas gali padėti suprasti tavo nerimo mechanizmą ir kartu su tavimi išsiaiškinti, kaip saugiai aptarti praeitį.
5. Išmok toleruoti neapibrėžtumą, o ne siekti absoliutaus tikrumo
Gali būti, kad labiausiai tave kankina ne pats praeities įvykis, o mintis: „O jeigu dar ne viską pasakiau? O jeigu ateityje kas nors mane laikys blogu žmogumi? O jeigu turiu dar ką nors išsiaiškinti?“
Kai tokios mintys kyla, ne visada padeda dar kartą analizuoti kiekvieną smulkmeną ar ieškoti visiško patikinimo, kad esi geras žmogus. Kartais tai tik sustiprina ciklą: nerimas – prisiminimų tikrinimas – prisipažinimas ar patikinimo ieškojimas – trumpas palengvėjimas – naujas nerimas.
Vietoj to pabandyk įvardyti: „Dabar patiriu kaltės ir nerimo bangą. Tai, kad jaučiuosi kaltas, dar nereiškia, kad turiu nedelsdamas ką nors išpažinti ar išspręsti.“
Jei šis modelis tau pažįstamas, specialistas, išmanantis įkyrias mintis, nerimą ir obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomus, galėtų padėti įvertinti, ar toks mechanizmas veikia ir tavo atveju.
6. Tavo tikslas nėra įrodyti, kad esi tobulas žmogus
Žmogus gali apgailestauti dėl savo praeities ir kartu judėti pirmyn. Atsakomybė reiškia mokytis iš patirties, gerbti kitų žmonių ribas ir nebekartoti žalingo elgesio. Ji nereiškia, kad privalai visą gyvenimą kentėti, kol galiausiai pasijusi visiškai nekaltas.
Kadangi rašai, jog ši problema užvaldė visą tavo gyvenimą ir kelia didžiulį stresą kiekvieną dieną, siūlyčiau neatidėlioti pokalbio su psichikos sveikatos specialistu. Tau nereikia laukti, kol nerimas taps dar stipresnis, ir nereikia vienam nuspręsti, ką visa ši praeitis reiškia tavo asmenybei.
Svarbiausia mintis: tavo praeities negalima pakeisti, tačiau galima pakeisti tai, kaip šiandien su ja gyveni. Tau nereikia nei slėptis nuo savo istorijos, nei nuolat ją išpažinti, kad nusipelnytum artumo ir galėtum kurti sveikus santykius. Pirmas žingsnis dabar – pasirūpinti savo psichologine savijauta, o ne bandyti iš anksto gauti visų būsimų žmonių atleidimą.
Įvertinkite straipsnį