Filmas, jaukiai įsitaisius namuose su artimaisiais, ar filmo žiūrėjimas atsilošus IMAX kino teatro kėdėje? O gal klausimas, ar norėčiau parke pamatyti vietinių aktorių vaidinamą Šekspyrą, ar rinkčiausi didelio biudžeto filmą pagal Šekspyro kūrinį, kuriame vaidina Anthony Hopkinsas? Kitaip tariant, mano požiūriu, čia nėra vieno aiškaus ir galutinio atsakymo, nes lyginti šiuos du dalykus iš esmės neteisinga. Jie tiesiog nėra tiesiogiai palyginami. Kiekvienas jų skirtas tam tikrai nuotaikai, poreikiui ar spontaniškam norui patenkinti.
Nepasakyčiau, kad tai visiškai tas pats, kas rinktis tarp obuolių ir apelsinų. Greičiau tai panašu į pasirinkimą tarp šviežio, sultingo obuolio, ką tik nuskinto nuo medžio, ir kvapnaus, su prieskoniais troškinto obuolių trupinių pyrago, kurį paruošė patyręs virtuvės šefas. Viskas priklauso nuo to, ko tuo metu norisi.
Dildo gali pasiekti kai kurias vietas, kurias galima stimuliuoti peniu, tačiau yra ir tokių, kurių jis nepasieks. Penis iš prigimties yra šiltas, nebent susitikinėjate su vampyru. Sekso žaislai tokie nėra, nors, jei norite, prieš naudojimą juos galima pašildyti. Žmogus gali jus apkabinti, kalbėti nešvankiai, priversti pasijusti mylimam ir vertinamam. Dildo to padaryti negali.
Juk neprašytumėte žmogaus pliku kumščiu įkalti vinies į lentą – tam naudotumėte plaktuką. Taip pat, tikiuosi, nenaudotumėte plaktuko pianinui groti. Tam geriau paprašyti žmogaus, turinčio grakščius pirštus ir muzikinę klausą. Plaktukai ir žmonės neturi tų pačių gebėjimų. Lygiai taip pat skiriasi dildo ir penis. Tikėtis, kad vienas galės atlikti viską, ką sugeba kitas, būtų beprasmiška.
Taip pat pasakysiu, kad klausimą „Ar dildo geresnis už penį?“ beveik visada užduoda žmonės, kurie, regis, dar nesuprato vieno paprasto dalyko: sekso žaislus galima naudoti kartu su žmogaus peniu.
Pagrindinėje viešojoje diskusijoje apie seksualumą sekso žaislai vis dar pernelyg dažnai vaizduojami kaip priemonė, kurią žmogus – dažniausiai heteroseksuali cislytė moteris – naudoja vienas, neretai todėl, kad jos netenkina žmogiški seksualiniai partneriai arba ji negali jų susirasti.
Tačiau tokia seksualumo samprata visiškai neatitinka mano patirties. Taip buvo visais mano gyvenimo laikotarpiais, nesvarbu, ar mylėjausi su vyrais, moterimis, nebinarinės lytinės tapatybės žmonėmis, ar su įvairiais jų deriniais.
Mane labai atstumia žmonės, kuriems sekso žaislai atrodo grėsmingi ar atgrasūs. Todėl žmonės, su kuriais užmezgu seksualinius santykius, paprastai patys noriai sutinka įtraukti žaislus į mūsų intymius žaidimus, ypač žinodami, kiek daug jų turiu.
Sakyčiau, kad šiais laikais sekso žaislai naudojami maždaug 98–99 procentuose mano seksualinių patirčių. Jie niekada nepakeičia partnerio – priešingai, papildo jo gebėjimus ir padeda prisilietimus paversti malonesniais, o orgazmą – lengviau pasiekiamu.
Visais atvejais mano partneris tebėra šalia ir aktyviai dalyvauja tame, ką darome kartu. Todėl būtų netikslu sakyti, kad orgazmą man suteikė žaislas, kai iš tikrųjų jį sukėlė žaislas, kurį laikė mano partneris. Arba žaislas mano pačios rankoje, kai partneris sukūrė tokią psichologinę atmosferą, kuri leido man atsipalaiduoti ir patirti orgazmą.
Daugeliu atvejų net nėra svarbu, ar žaislas veikia automatiškai. Tai gali būti vibratorius su pulsuojančiais režimais, slėgio bangomis veikiantis klitorio stimuliatorius, kuris ritmingais impulsais įtraukia klitorį, arba judantis dildo, atliekantis stūmimo judesius. Vis tiek būtent partnerio buvimas šalia paverčia šiuos pojūčius kitokiais ir jaudinančiais nei tada, kai esu viena.
Taigi tai iš esmės išlieka bendro seksualinio gyvenimo patirtis, net jei partnerio vaidmuo kartais labiau primena pasakotojo ar stebėtojo, o ne tiesioginio dalyvio vaidmenį.
Mano el. pašto dėžutėje ir asmeninėse žinutėse tikriausiai visada bus žmonių, kurie pavydi savo partneriui turimų sekso žaislų, ir tokių, kurie pyksta dėl partnerio pavydo šiems žaislams.
Kartais norisi pastariesiems tiesiog pasakyti: „Meskite tą žmogų lauk!“ Mano požiūriu, priešiškumas sekso žaislams yra rimtas įspėjamasis ženklas, galintis rodyti toksišką požiūrį į seksualumą. Vis dėlto suprantu, kad ne visi žmonės mąsto taip pat ir kai kurie nori įdėti pastangų, kad jų partneris išmoktų jaustis patogiau dėl sekso žaislų naudojimo.
Tokiems žmonėms patarčiau štai ką:
1. Pabrėžkite, ką jūsų partneris suteikia santykiams. Leiskite jam suprasti, kad jo indėlis yra vertingas ir pranoksta tai, ką gali pasiūlyti žaislas, arba tiesiog suteikia kitokios patirties. Sekso žaislas negali pakeisti emocinio ryšio, bendravimo ir asmeninio artumo.
2. Pabrėžkite ir savo malonumo svarbą bei tai, kaip stipriai jo trokštate. Tikriausiai vienas iš dalykų, kurie jūsų partneriui patinka sekso metu, yra matyti, girdėti ar jausti, kad jūs patiriate malonumą. Sekso žaislai gali šį malonumą sustiprinti. O jeigu partneriui apskritai nerūpi jūsų malonumas, galbūt verta pagalvoti, ar jis yra tinkamas žmogus intymiems santykiams.
3. Jeigu partneris jautriai reaguoja į savo penio dydį ar seksualinius gebėjimus, galbūt nepradėkite nuo didžiulių, itin tikroviškai atrodančių dildo. Iš pradžių mažesni žaislai gali būti lengviau priimami. Tačiau svarbūs ir jūsų pačių norai. Jeigu jums patinka dideli dildo, neleiskite partneriui sugėdinti jūsų dėl visiškai teisėto troškimo.
Tikiuosi, kad vieną dieną sekso žaislai taps tokia įprasta ir nebebus tabu, kad juos galės lengvai įtraukti į savo seksualinį gyvenimą visi, kurie to nori.
Kol kas iki tokios visuomenės dar toli. Tam trukdo ne tik šiame straipsnyje aptartos priežastys, bet ir žaislų kaina, sveikatos bei saugumo klausimai, galimybė jų įsigyti skirtinguose geografiniuose regionuose ir kitos kliūtys.
Vis dėlto neprarandu vilties, kad ateityje seksualumas, kuriame nėra gėdos, o malonumą padeda patirti ir šiuolaikinės technologijos, taps prieinamas visiems, kurie jo trokšta.
Įvertinkite straipsnį