Mūsų FLR santykius plėtojome labai lėtai. Jis nuo pat pirmos dienos maldavo, kad aš jį „peginčiau, bet „oficialiai“ šioje dinamikoje esame dar ne visai metai, o to „pegingo“ seanso dar neturėjome. Norėjau žengti mažais žingsneliais, išmokti viską, kas įmanoma, apie kiekvieną naują fetišą, su kuriuo eksperimentuojame, ir per tą kelionę man tikrai išaugo meilė žaidimams su užpakaliu.
Bet kodėl?
Viskas prasideda nuo garsų. Pirmasis šnibždesys, kai įkišu pirštą. Vis stiprėjantys dejonės, kai jį masažuoju. Tiesiog taip velniškai jaudina matyti, kaip mano vyriškas, paprastai stoiškas vyras dejuoja ir šnabžda, kol aš žaidžiu su jo užpakaliuku.
Kitas aspektas yra praktinis. Atsisakymas. Jis jau užrakintas, bet aš leidžiu jam pasimėgauti maždaug kartą per mėnesį. Mes pasiekėme „neblogą“ lygį su sugadintais orgazmais, bet dabar, kai žinau, kad galiu melžti jo prostatą, pastaruoju metu dažniau renkame būtent šį kelią. Kai kartą išmoksi, kaip tai daryti, tampa taip paprasta! Laikydama jį be orgazmo ir taupydama „tikruosius“ orgazmus ypatingoms progoms, aš tikrai praturtinau mūsų santykių dinamiką.
Galiausiai, tai ta galia, kurią jaučiu, kai mano pirštas ar žaislas yra jo viduje, o jis raitosi ir dejuoja. Jis toks pažeidžiamas, tarsi plastilinas mano rankose. Manau, kad galėčiau jį įtikinti parduoti man visą pasaulį, kai mano pirštas liečia jo jautriąją vietą. Aš net nežinojau, kad man reikėjo tokio dominavimo lygio.
Ar kada nors jį išdulkinsiu? Tikriausiai, bet šiuo metu aš tiesiog mėgaujuosi mokymosi procesu.
Įvertinkite straipsnį