Sekso vergėms padeda rasti darbo ir pastogę

Užsienin į sekso vergiją išvežamų merginų ir moterų skaičius nemažėja. Kaip teigiama Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure, naiviomis ar lengvabūdėmis šių moterų pavadinti negalima, bet apdairumo joms tikrai trūksta. Po intensyvios ir išraiškingos Tarptautinės migracijos organizacijos informacinės kampanijos gatvėse, kavinėse, žiniasklaidos priemonėse, dabar daugiau dėmesio skiriama konkrečiai pagalbai sekso vergijon užsienyje parduotoms moterims.

Iš užsienio grįžta sirgdamos veneros ligomis

Kaip teigė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure dirbanti projekto prieš prekybą moterimis koordinatorė Rasa Erentaitė, dažniausia tokioms moterims reikia padėti grįžti namo. Ir pagalbos į organizaciją paprastai kreipiasi ne pačios nukentėjusiosios, o jų draugai, tėvai, giminaičiai. Pačios moterys retai žino, kad joms padėti gali net 114 šalių esantys Tarptautinės migracijos organizacijos biurai. Neseniai pagalbos sulaukė mergina, kuri buvo išvykusi į Turkiją dirbti konfirmante (baro mergina, kuri bendrauja su klientais ir siekia, kad jie išleistų kuo daugiau pinigų). Tačiau apgauta mergina buvo verčiama dirbti prostitute. Apie tai ji pranešė Lietuvoje likusiam draugui, šis kreipėsi į Tarptautinės migracijos organizaciją. Kadangi mergina neturėjo pinigų kelionei namo, susisiekus su biuru Ankaroje jai buvo suteikta pagalba ir mergina grįžo į Lietuvą.

Tai ne viskas, kuo organizacija gali padėti iš užsienio deportuotoms merginoms ir moterims. Dauguma parvykusiųjų neturi pragyvenimo šaltinio, pastogės, bijo grįžti į savo miestą, kuriame ir buvo parduotos. "Pirmiausia reikia spręsti medicinines ir psichologines problemas. Moterys grįžta sirgdamos ne tik veneros ligomis, bet ir lėtinėmis. Tarkim, viena moteris buvo verčiama dirbti gatvėje ir peršalusi susirgo inkstų uždegimu", - pasakojo Erentaitė. Kai kurioms merginoms padedama susitvarkyti dokumentus ir gauti joms priklausančias pašalpas, kurių jos iki šiol net nebandė ieškoti. Nukentėjusiosios taip pat informuojamos, kur konkrečiai gali gauti psichologo pagalbą. "Tokiu atveju žmogus ieško pagalbos iki pirmojo "ne". Ir jei kur nors išgirs neigiamą atsakymą ar sulauks smerkiamo požiūrio dėl prostitutės darbo, ji nuo visų užsisklęs", - įspėjo Erentaitė.

Organizacijos Vilniaus biuras bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, galinčiomis bent trumpam priglausti neturinčias kur pasidėti moteris ir jų vaikus, padėti rasti užsiėmimą. "Vis dėlto ta pagalba ne visad būna sėkminga, nes prostitucija - toks užsiėmimas, iš kurio sunku išsikapstyti. Kai kurios moterys grįžta prie šio verslo, nes nebemoka užs Šimti kita veikla, kitoms - tai lengviausias pragyvenimo šaltinis, o trečioms atsisakyti šio amato neleidžia suteneriai", - realybę atskleidė "Sveikatos ir grožio" pašnekovė.

Pasipriešinimas sulaukia kumščių Prieš išvažiuodama į užsienį bemaž kiekviena moteris patiria psichologinį spaudimą. Jos verčiamos patikėti, kad yra įsiskolinusios, nors iš tiesų nieko nesiskolino. "Pavyzdžiui, iš pradžių mergina žada vykti į užsienį, o paskui apsigalvoja. Tada jai pasako, jog jau pradėti gaminti dokumentai, dėl to patirta išlaidų, pavyzdžiui, 900 dolerių, ir ji privalanti skolą atidirbti", - aiškino Migracijos organizacijos darbuotoja.

Prasideda skambučiai, grasinimai, o kadangi paprastai tai būna pažįstamas žmogus, moteris pasiduoda. Dažnai į sekso vergijos tinklus patenka socialiai neapsaugotos, šeimos nesukūrusios moterys, neturinčios net su kuo pasitarti, todėl tokiomis ir lengva manipuliuoti. Joms prižadamas gerai mokamas darbas kavinėse, viešbučiuose, šeimose, normalios gyvenimo sąlygos. Deja, nuvykus į vietą paaiškėja, jog merginos parduotos, už jas sumokėti pinigai ir jos privalo skolą atidirbti. Taip ir galo nematyti - vėliau tenka atidirbti už pastogę, maitinimą.

Darbo sąlygos tikrąja to žodžio prasme būna baisios, krūviai nežmoniški, medicininės paslaugos neteikiamos, maitinimas prastas. Papildomų rūpesčių kelia ir darbas be apsaugos priemonių. Neretai moterys grįžta pastojusios ar dar užsienyje pasidariusios abortą. Merginos ne visada gali ištrūkti, nes iš jų atimami dokumentai, jos užrakinamos, akylai prižiūrimos, kiekvienas pasipriešinimas sulaukia bauginimų, net kumščių. Merginos tramdomos grasinimais apie jų užsiėmimą pranešti artimiesiems. Pasitaiko atvejų, kai neatlaikiusios visų baisumų merginos renkasi savižudybę.

Pasirašo nesuprantama kalba surašytą sutartį

Pasak Erentaitės, kalbant apie užsienin parduotas moteris kiekvienu atveju egzistuoja ir pačios aukos neatidumas. Jos patiki viskuo, kas pasakojama. Neabejoja draugėmis ar draugais, tvirtinančiais, jog gali parūpinti gerai mokamą saugų darbą, o iš tiesų verbuojančiais merginas. Nepasitikrina, kur ir ką dirbs, ar apskritai egzistuoja jas įdarbinanti firma. Negana to, ima ir pasirašo nesuprantama kalba surašytą sutartį, kurioje, kaip vėliau paaiškėja, juodu ant balto parašyta, jog pasirašiusioji sutinka teikti seksualines paslaugas. Net supratusi, kur pateko, apgautoji mergina dažnai nesuvokia tikrovės ir jaučiasi skolinga žmogui, kurio "padedama" išvyko į užsienį. "Būna net tokių kurioziškų atvejų, kai moteriai sakome, jog ji parduota, tačiau ši netiki ir bijo mesti darbą, nes šitaip pakenktų neva jai padėjusiai draugei", - pasakojo Erentaitė.

Erentaitė pažymi, kad pastaruoju metu internete vis daugėja skelbimų, kur užsienio barų, kavinių savininkai tiesiogiai bando susisiekti su merginomis, nes nori apeiti sutenerius. Rasa Erentaitė pažymėjo, kad užsienyje į bėdą patekusios moterys niekur nesikreipia pagalbos, nes klaidingai mano, jog joms niekas nepadės. Prostitutė - tavo sesuo? Dažniausiai parduodamos nuo 18 iki per 30 metų sulaukusios moterys.

Nepilnametės į Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biurą nebuvo patekusios, tačiau neabejojama, kad jos irgi patenka į sekso voratinklį. Nors Vilniaus biurui neteko susidurti ir su parduotais berniukais ar vyrais, kitose šalyse tokių atvejų jau užfiksuota. Tiesa, Lietuvoje pastebėtas kitoks ne mažiau jaudinantis reiškinys neįgalūs pensionuose gyvenantys žmonės verbuojami vykti į užsienį ir prašyti išmaldos.

Daugiausia Lietuvos moterys parduodamos į Vokietiją, Ispaniją, kiek rečiau į Skandinavijos šalis. Užfiksuota, kad prekyba lietuvaitėmis klesti tose šalyse, kuriose jau veikia kitokio pobūdžio kriminalinės struktūros iš Lietuvos. Kiek konkrečiai merginų ir moterų grįžta iš sekso nelaisvės užsienyje, duomenų nėra. Mat deportacijos priežastimi nurodomas nelegalus buvimas ar nelegalus darbas svečioje šalyje. Kai kurios merginos, grįžusios iš sekso vergovės, pasiryžta iškelti bylą jas pardavusiems žmonėms. Per ketverius metus jų iškelta beveik 50. Vis dėlto nemažai grįžusiųjų pasislepia ir, siekdamos išvengti viešumo, gėdos, atsisako bet kokios joms siūlomos pagalbos. "Reikia pripažinti, kad mūsų šalyje prostitutė laikoma degradavusiu žmogumi, ir nebandoma suprasti, dėl ko ji tuo verslu užsiima. Štai jos klientas visų akyse yra normalus, tiesiog gyvenime nelaimingas vyras. O juk prostitucija ir gyvuoja todėl, kad yra paklausa. Pavyzdžiui, Švedijoje baudžiamas ir prostitutės paslaugas perkantis klientas", - kalbėjo Erentaitė.

Skandinavijos šalyse, šalių konfliktų zonose, kur metamos kareivių pajėgos, net rengiamos informacinės kampanijos: vyrai raginami nepirkti prostitučių paslaugų, įspėjama, jog tai gali būti kieno nors dukra ar sesuo.

Ką daryti prieš išvykstant dirbti į užsienį

* Atidžiai patikrink pasiūlymą dirbti užsienyje. Net iš draugo ar giminaičio gautas pasiūlymas turi būti nuodugniai apsvarstytas.

* Patikrink, ar darbą užsienyje siūlanti firma yra legali. Kompanijų, turinčių licenciją įdarbinti užsienyje, sąrašą galima rasti internete www.ldb.lt, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

* Būtinai pasirašyk darbo sutartį.

* Paskambink į tos šalies, kur vyksti, ambasadą ir susižinok, kaip gauti leidimą dirbti ir gyventi konkrečioje valstybėje.

* Palik tėvams ar draugams tikslų adresą, kur planuoji gyventi išvykusi, taip pat visą informaciją apie darbdavį. Informuok apie vietos pakeitimą.

* Susitark su tėvais ir draugais, kada ir kaip jiems praneši apie save. Susitarkite ir dėl sutartinių ženklų, signalizuojančių apie iškilusį pavojų.

* Stenkis susirasti kuo daugiau informacinio pobūdžio adresų toje šalyje, į kurią vyksti. Užsirašyk Lietuvos ambasados toje valstybėje koordinates.

* Jei nesi tikra, ar tinkamai apsisprendei dėl darbo užsienyje, skambink į Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biurą telefonu (85) 212 76 53. Kaip elgtis būnant užsienyje

* Jokiu būdu niekam neatiduok savo paso, nebent to prašytų valstybės pareigūnai. Duomenis iš paso gali pateikti neatiduodama paties dokumento. Net norint įsidarbinti nelegaliai darbdaviui tavo pasas nereikalingas.

* Jei pavogs tavo dokumentą ar nutiks kitokia bėda, būtinai kreipkis į policiją ar Lietuvos ambasadą.

* Jei atvykusi supranti, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo sutartyje, susisiek su firma ar asmeniu, kuris tau parūpino šį darbą. Reikalauk nedelsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, turi teisę atšaukti kontraktą.

* Būdama užsienyje nepriimk jokių abejotinų dovanų. Niekam neįsiskolink.

Jei nesi tikras, ar teisingai apsisprendei dėl darbo užsienyje, skambink į Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro Migracijos informacijos centrą nemokamu telefonu 8-800-25252. Tau patars. Pagalba skambinantiems iš užsienio: +370 5 2121600.

TARPTAUTINĖS MIGRACIJOS ORGANIZACIJOS
Vilniaus biuras
Jakšto 12, 4 aukštas, Vilnius
tel. 8-5-2127653
http://www.iom.lt

Viršutinis paveikslėlis: © Suné Barnard